Mindaugas Janušaitis laikraščiui “Lietuvis” papasakojo, kad gyvendamas Airijoje pajuto, kad šachmatų mokyklos įkūrimas čia – yra jo svajonė, ir, galbūt, netgi misija. Tačiau turime sutikti su juo, kad tai tikrai ne vieno žmogaus jėgoms – reikia bendraminčių, žmonių, kurie palaikytų, paskatintų ir papildytų vienas kitą. Šiuo metu jis turi du mokinius, kuriuos žaisti šachmatais moko per Skype. “Viena iš jų ypatingai talentinga mergaitė iš Latvijos, 2-osios vietos laimėtoja iki 14-os metų amžiaus grupėje. Tačiau jeigu kažkas paskambins ir pasakys, kad nori treniruotis arba atvesti vaikus, kad šie mokytųsi žaisti šachmatais, tai patalpas tikrai gautume. Aš labai viliuosi, kad šis straipsnis taps rimtu paskatinimu žmonėms, kurie turi šiokių tokių žinių apie šachmatus, bet jie galbūt stokoja paskatinimo ir nežino į ką kreiptis, ką daryti ir kaip integruotis į šachmatų gyvenimą, arba svajoja šio žaidimo išmokyti savo vaikus, tai tam ir esu aš, o su manimi galima susisiekti per el.paštą: gvinplenas@gmail.com”, – sako Mindaugas ir papasakoja apie savo kelią į užburiantį ir labai paslaptingą šachmatų pasaulį.
Šachmatai – tai mokslas
Žaisti šachmatais pradėjau būdamas 24-ių metų amžiaus, t. y. prieš 20 metų, kuomet atlikinėjau karinę tarnybą Vytauto Didžiojo atskiriame jėgerių batalione. Būtent tada ir gimė mano beribis susidomejimas šiuo puikiu, pasaulyje plačiai paplitusiu ir šimtmečius keliaujančiu žaidimu. Mane šachmatų žaidimas patraukė savo teisingumu, nes ten nėra sėkmės faktoriaus – viską nulemia tik tavo paties sukurta strategija ir taktika. Strategija – tai gebėjimas tvarkingai, ne chaotiškai dėstyti savo figūras, laipsniškai gerinant savo poziciją ir, pasitaikius progai, atlikti lemiamą smūgį. Taktika – tai figūrų aukojimo menas, kuris išplaukia iš teisingos strategijos. Manau, jau keli šimtmečiai egzistuoja posakis: “Šachmatai – tai mokslas-menas-sportas”. Ir tai tiesa – šachmatais išmokti žaisti lengva, bet gerai išmokti žaisti yra ypatingai sunku ir dėl to daugelyje pasaulio šalių veikia šachmatų mokyklos. Pavyzdžiui, Armėnija buvo pirmoji pasaulyje valstybė, kuri įvedė šachmatus kaip privalomą discipliną į mokyklinę programą. Taigi, pirmiausiai, šachmatai yra mokslas.
Be to, šachmatų nauda žmogui yra milžiniška. Jau seniai atlikti tyrimai įrodė, kad vaikai, kurie žaidžia šachmatais, vėliau parodo puikius rezultatus matematikoje ir kituose tiksliuosiuose moksluose. Taip pat yra įrodyta, kad aktyvūs šachmatų žaidėjai neserga Alzheimerio liga – iki šiol nesu girdėjęs tokio atvejo, kad bent vienas profesionalus šachmatininkas būtų šia liga sirgęs.
Trys žaidimo dalys
Pradėjus mokytis žaisti šachmatais, supranti, kad žaidimas turi tris dalis. Pirma dalis – tai debiutas. Antra – mitelspilis. Trečia – endspilis. Debiutas tai yra partijos pradžia, kuri tave moko, kokias figūras geriausia išvesti pirmiausiai, kada atlikti rokiruotę. Mitelspilis – tai šachmatų partijos stadija, einanti po debiuto ir prieš endspilį. Jame dažniausiai įvyksta karaliaus puolimas, atliekamos kombinacijos. Endspilis – tai partijos pabaiga, kurioje išauga teorijos vaidmuo. Žaidimų pabaigos yra per šimtus metų išanalizuotos ir daugmaž žinomos, tad nesvarbu, kad ir kokios aukštos klasės būtų jūsų varžovas, jei žinote teoriją, jis jums nieko negalės padaryti.
Šachmatai – tai menas
Kodėl sakoma, kad šachmatai – menas? Kaip kuria menininkas savo kūrinį, taip kuria ir šachmatininkas. Jūs galite tapti autoriumi ypatingai gražios kombinacijos, kuri džiugins širdį ir protą daugeliui šachmatų aistruolių visame pasaulyje. Jūsų parija visam laikui gali išlikti šachmatų knygose, saugoma archyvuose. Galbūt kaip tik dėl šios priežasties yra pabrėžiama, kad šachmatai yra menas. Na, ir svarbiausia – ar šachmatai yra sportas?!
Šachmatai – tai sportas
Sportas ir dar koks! Jūs turite pasižymėti stipria valia, koncentracija, kad sugebėtumėte tolimesnius ėjimus apskaičiuoti toliau į priekį, nei jūsų varžovas. Jeigu du šachmatų mėgėjai gali numatyti vieną ar du ėjimus į priekį, tai tikri šio žaidimo profesionalai sugeba paskaičiuoti iki 20 ėjimų į priekį. Nereikėtų tik pamiršti, kad jie netapo tokiais per kelias dienas, savaites ar net metus. Jie tam skyrė savo gyvenimą.
Šachmatai – tai gyvenimas
Jau seniai pastebėjau, kad žaidimas šachmatais suartina žmones. Varžybose susipažįsti su daug įdomių, skirtingų profesijų žmonių, juos visus vienija beatodairiškas žavesys šachmatais. Man šachmatai tai ne tik noras žaisti ir laimėti – jie mane moko būti geresniu.
Taigi, žaidimas šachmatais ugdo tikslo siekimą, prasmės jausmą. Padeda integruotis, užmegzti draugystę su įvairių tautų žaidėjais. Pasibaigus partijai, ji beveik visada yra analizuojama, dažniausiai kartu su jūsų varžovu, ieškoma, kur buvo suklysta arba kurioje vietoje buvo įmanomas tikslesnis ėjimas. Ateityje stengiamasi tų klaidų nebekartoti. Apskritai, šachmatai kažkuo man primena patį gyvenimą – suklydę kartą, stengiamės tos klaidos nebekartoti. Šachmatai ugdo atsakomybės jausmą – padarius klaidą, kelio atgal nėra, lieka tik viltis, kad varžovas jos nepastebės. Taip pat šachmatai moko jus punktualumo. Na, ir kaipgi šachmatai gali mokyti jus punktualumo? Reikalas tas, kad šachmatų varžybose visada yra laikrodis ir jums skirtas laikas galvoti. Jeigu jums baigsis laikas, nesvarbu, kad ir kokią persvarą turėjote, jūs pralaimėsite. Tad kiekvieną savo ėjimą turite derinti su laiko tekme. Įdomus tyrimas atskleidė, kad nuo mažens šios savybės ugdymas veda prie teisingo elgesio, išmokstama nevėluoti.
Šachmatai – tai istorija
Tad prie žymaus šachmatų posakio, kad šachmatai – mokslas-menas-sportas – aš drįsčiau dar pasakyti, kad tai taip pat ir istorija. Žaidimas šachmatais neabejotinai glaudžiai susijęs su istorija.
Kiekviena šachmatų partijos pradžia turi savo pavadinimą, kuris dažniausiai yra pašvęstas garsiam praeities šachmatininkui atminti. Pradėjus žaisti vieną sudėtingiausių debiutų – Sicilišką pradžią – gali paaiškėti, kad jau penktame ėjime jūsų varžovas pasirenka žaisti Migelio Naidorfo variantą. Tada pasidaro įdomu, kas tas Migelis Naidorfas? Sužinai, kad tai buvo lenkų kilmės žydas, kuris 1910-1997 metais, patyręs sunkius Holokausto meto išgyvenimus, prarado visą savo šeimą. Taigi, prieš akis prabėga visas žmogaus gyvenimas. Štai kitas pavyzdys – žaidžiant vieną iš ypatingai populiariarių debiutų – Ispanišką partiją – jau per trečiąjį ėjimą juodomis figūromis jūsų varžovas gali sužaisti Paolo Morfio gynybą. Tada ir sužinai, kad tai buvo 19 amžiaus amerikiečių šachmatininkas, kurio talentas žaisti šachmatais pasireiškė nuo pat vaikystes. Jis buvo vienas iš pirmųjų, kuris suprato, kad greitas figūrų ėjimas yra būtinas prieš sėkmingą karaliaus puolimą. Taigi, tai dar vienas pavyzdys, bylojantis, kad šachmatai ne tik mokslas, menas, sportas, gyvenimas, bet taip pat ir istorija.
Pradėti žaisti šachmatais niekada nevėlu
Ar tiesa, kad amžius yra svarbus ir šachmatais būtina pradėti žaisti nuo mažens, norint pasiekti puikių rezultatų?! Iš dalies tai buvo tiesa, kol į šachmatų pasaulį neįsiveržė dirbtinis intelektas. t. y. komputeris. Kompiuteris visiems laikams sugriovė šią nuo seno įsisenėjusią dogmą, padėdamas žaidėjui taupyti laiką pačiu efektyviausiu būdu. Be kompiutero pagalbos šachmatais buvo mokomasi žaisti iš knygų ir jose esančių diagramų. Reikėdavo susidėlioti figūras, norint spręsti uždavinius. Dabar, padedant kompiuteriui, viskas vyksta automatiškai. Nereikia atlikti jokių fizinių veiksmų, t. y. dėlioti figūrų. Viena diagrama gali būti pakeista kita per sekundę. Todėl visiems vyresniems žmonėms, kurie galvoja, kad jiems jau per vėlu pradėti domėtis šachmatais, galiu atsakyti, kad tai netiesa ir tie žmonės giliai klysta. Pradėti žaisti šachmatais niekada nevėlu, ypač turint tokį pagalbininką kaip kompiuteris.
Taip pat vyrauja klaidinga nuomonė, neva, tai kombinacinis žaidimo menas ir jis priklauso nuo prigimtinių duomenų ir nėra išvystomas. Nieko panašaus. Kombinacinis žaidimas kaip tik yra išmokstamas. Šachmatai labai emocionalus žaidimas – pradėjus jais žaisti, kelio atgal nėra. Jie vis labiau ir labiau jus trauks. Pasiduodami jūsų ryžtui, valiai, šachmatai palengva atskleis savo gražiausias paslaptis.
Man grįžus po karinės tarnybos, pajutau, kad noriu tobulėti šiame žaidime. Tada pradėjau ieškoti Kaune veikiančių šachmatų klubų. Ilgai ieškoti neteko. Karininkų ramovėje veikė šachmatų klubas “Margiris”, kurio vadovas buvo šviesaus atminimo žurnalistas ir tarptautinis meistras Algimantas Butnorius. Nuolatinis klubo lankymas greitai davė rezultatų, gerėjo mano žaidimas. 2002 m., turėdamas trejų metų patirtį, dalyvavau savo pirmajame tarptautiniame turnyre Birštone. Man pavyko nugalėti labai stiprų tarptautinį meistrą iš Meksikos. Kiek vėliau, įstojęs į Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetą, žaidžiau ir už universiteto rinktinę. Kartu su komanda iškovojome sidabro medalius. Teko žaisti ir už Lietuvos rinktinę 2008 m. rungtynėse su Latvija. Man emigravus į Airiją, susidomėjimas šachmatais neatslūgo. Greitai susiradau vietinį klubą už kurį gana sėkmingai pradėjau žaisti, nes jau buvau sukaupęs nemažai patirties.
Šachmatų populiarumas Airijoje auga
Turiu pasakyti, kad šachmatų populiarumas Airijoje plinta ypatingai sparčiai. Airijos šachmatų sąjunga kasmet organizuoja šešias šachmatų lygas, kurios yra suskirstytos pagal žaidėjų meistriškumo lygį – pradėjus žaisti ir turint minimalių žinių, žaidžiate šeštoje – žemiausioje lygoje. Vėliau, įgijus patirties ir žinių, pereinate į penktą lygą ir taip kopiate aukštyn, kol pasieksite aukščiausiąją – pirmąją lygą, kuri vadinama “Armstrong” ir kur žaidžia elitiniai žaidėjai. Taip pat Airijos šachmatų sąjunga nuolatos rengia įvairius turnyrus, kurie yra suskirstyti i atskiras grupes.Tai yra pradedančiųjų, vidutiniokų ir pažengusiųjų grupės. Tad nereikėtų baimintis, kad tik pradėjus žaisti, jūs patirsite pralaimejimą. Priešingai, jūsų lygis kils laipsniškai, vis dažniau patirsite pergalės jausmą.
Per visą mano emigracijos laikotarpį man pavyko laimėti trijuose tarptautiniuose turnyruose. Žaidžiant už “Round Tower” klubą laimėjau tris lygas: Bodley, BEA ir O’Hanlon.Tačiau didžiausias mano pasiekimas buvo tarptautinio meistro titulas, suteiktas tarptautinės šachmatų federacijos FIDE 2019 metų kovo mėnesį. (Mindaugo interviu rusų kalba, laimėjus Galway šachmatų turnyre).
Šachmatų mokykla Airijoje
Pirmosios mintys įkurti šachmatų mokyklą kilo prieš trejus metus, kada žaidžiau “Round Tower” komandoje. Tuomet pirmą kartą išbandžiau save savanoriškame darbe su vaikais. Gavome vietinės bibliotekos vadovų sutikimą, jie suteikė patalpas treniruotėms. Kadangi neturėjau “Garda Vetting”, tai dirbau asistentu, norėjau save išbandyti dirbant su vaikais. Darbo su vaikais metodika yra sudėtingesnė nei gali atrodyti. Pirmąjį pusvalandį viskas gerai, vaikai kupini energijos, klausosi atidžiai. Vėliau visa tarsi “išgaruoja”, nepajėgia ilgesniam laikui susikoncentruoti. Jie jautrūs pralaimėjimui. Todėl reikia pasitelkti ypatingą išmintį. Reikia sugebėti išaiškinti, kad šachmatuose pralaimi visi, net pasaulinio garso žaidėjai. Be to, pralaimėjimai ne mažiau nei pergalės reikalingi tobulinti žaidimą.
Apie mokyklos įkūrimą aš garsiai pradėjau kalbėti tobulindamas savo anglų kalbą pastate “Digital Hub” – tada buvo nufilmuotas klipas, kuris daugeliui žmonių buvo parodytas per Dublino Kultūros naktį.
Patirtis bibliotekoje tai buvo tik mano pirmi išbandymai. Supratau, kad įkurti šachmatų mokyklą yra mano gyvenimo misija. Tačiau ši užduotis tikrai ne vieno žmogaus jėgoms, reikia bendraminčių, žmonių, kurie palaikys ir papildys vienas kitą. Jeigu po šio straipsnio man kažkas paskambins ir pasakys, kad nori treniruotis arba atvesti vaikus, tai patalpas mes tikrai gautume. “Mes” aš vadinu savo komandos narius, kurie yra pasišventę šiam žaidimui.
Visi, kuriuos sudomino šachmatų pasaulis, kurie nori išmokti žaisti šachmatais ar to mokyti savo vaikus, gali susisiekti su Mindaugu per el.paštą: gvinplenas@gmail.com
