“Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių…” (Rom 1, 19-20).
Ne kartą esu kalbėjęs su netikinčiais žmonėmis, dalindamasis Gerąja Naujiena – amžinojo gyvenimo viltimi, per tikėjimą į Jėzų Kristų. Tai dovana kiekvienam žmogui – nuodėmių atleidimas, išgydymas, šio žemiško gyvenimo atstatymas, o svarbiausia – amžinasis gyvenimas po mirties. Ir kaip dažnai esu girdėjęs įvairiausių žmogiško netikėjimo pasisakymų. „O ar tu matei Dievą? O kas Jį sukūrė? Dievo nėra“. Ir tokių, ir panašių argumentavimų esu girdėjęs ne vieną.
Rašto vieta (Rom 1, 19-20) mums skelbia, kad tokie ir panašūs „figos lapai“ nieko nepaslėps. Tai kad Dievas yra, aiškiai suvokiama iš Jo kūrinijos.
Kokia didelė ir graži žemė.
Viskas joje taip gražiai dera ir taip harmonizuota su žmogaus gyvenimu, jog neįmanoma nepastebėti ir nesuprasti, kad tai nuostabi Kūrėjo ranka mums paruošė nepakartojamą gyvenimą nepakartojamoje žemėje. Tik pažvelk aplink, apsidairyk ir apsvarstyk savo širdyje.
Pažiūrėk į savo rankas ir pirštus – kokie jie lankstūs. Ar galėtum įsivaizduoti ką nors patogesnio už savo pirštus? Ar daug reikia jiems nurodinėti, ką nori atlikti? Jie tiesiog patys imasi daryti viską, ką tik nusprendi. Ar kada nors bandei pažvelgti vidun po jų oda… į kaulus, raumenis, sausgysles, kraujagysles, sąnarius? Pažvelkim dar giliau… ten ląstelės, kurios su savo nuostabia struktūra – iš jų visas tavo kūnas sujungtas ypatingais ir originaliais ryšiais. O dar giliau pažvelgus, galima rasti įvestą informaciją – tavo asmeninį DNR – genetinį kodą. Tokia sudėtinga ir nuostabi tavo DNR užduotis.
Na, gerai, mes turime akis, kuriomis galime matyti, kaip viskas atrodo šiame pasaulyje. Išeikime pro duris į lauką. Koks nuostabus oras, kurį įkvėpi į savo plaučius… Turbūt prie tavo namų taip pat pasodintos gėlės. Pasilenk ir pažvelk, kaip kiekviena iš jų atrodo. Gal būt jau pajutai jų kvapą… Ir kaip gerai, kad turime nosį, kuri atskiria daugelį skirtingų kvapų.
Kiek kartų bepjautumei žolę, o ji vis želia ir želia – iš kur tokia jėga..?
Dar neišėjome iš savo kiemo…
O paukščiai, medžiai ir laukai,
O upės, jūros ir kalnai…
Iš kur gi visa tai?
Ir kur gi aš anksčiau žiūrėjau…
Tikriausiai tu jau tai matei.
Kai naktį pakeliu akis į dangų,
Vilioja žvaigždės iš toli.
Nors jų gausybė beldžiasi į protą,
Pasiekti jų tu negali.
Kažkas daugiau turėtų būti.
Kažkas daugiau tikrai yra.
Bet man ir tau turėtų būti aišku,
Kad esam mes daugiau negu plaukai ar ši oda.
Tenai giliau širdis vis plaka.
Tenai giliau yra tėkmė.
Tėkmė tos amžinybės šauksmo,
Kuri vis skamba lyg giesmė.
Mano namai – tenai kur Dievas,
Kur Kristus veda – aš einu.
O šiam pasaulyje nuo seno
Jisai mums sako – Aš Esu.
Pažiūrėk kaip paukštis skrenda
(m. ir ž. Gintauto Tautkaus)
Pažiūrėk kaip paukštis skrenda
Kaip jis pakelia sparnus
Kaip jis kyla į padanges
Koksai mėlynas dangus
Pažiūrėk kaip žydi gėlės
Koksai gležnas ir švelnus
Skleidžiasi našlaitės žiedas
Nežinodamas kas bus
Gal atgims tau širdy sužinoti iš kur
Visa tai kas aplink tave supa
Koks Kūrėjas gražus, koks Jo kraujas brangus
Viso šito gyvenimo kaina
Pažiūrėk kaip saulė kyla
Nepavargdama kasdien
Kaip mėnulis ir kaip žvaigždės
Žiba naktį tau išvien
Pažiūrėk į smėlio pilį
Kai pajūryje vaikai
Stato, mokosi iš naujo
Tu gal būt jau pamiršai
Gal atgims tau širdy sužinoti iš kur
Visa tai kas aplink tave supa
Koks Kūrėjas gražus, koks Jo kraujas brangus
Viso šito gyvenimo kaina
Pažiūrėk kaip upė teka
Kokie gražus jos krantai
Kaip vėsina, kaip gaivina
Karštą vasarą jinai
Pažiūrėk kaip vėjas pučia
Kaip jis pakelia lapus
Po lietaus ir po griaustinio
Koksai oras nuostabus
Gal atgims tau širdy sužinoti iš kur
Visa tai kas aplink tave supa
Koks Kūrėjas gražus, koks Jo kraujas brangus
Viso šito gyvenimo kaina
Maloniai kviečiame į Dublino Krikščionių Bažnyčią
Gyvasis Vanduo
susirinkimai vyksta:
Dublin International Hostel salėje
61 Moutjoy Street, Dublin 7
Sekmadieniais 12:00
Tel.: +353894016414
Gintautas Tautkus
