Atvelykio, Dievo Gailestingumo sekmadienio, Evangelinis pasakojimas nukelia mus į Prisikėlusio Kristaus pasirodymą mokiniams. Pasakojimas turi dvi dalis: pirmoje – Jėzus mokiniams paveda skelbti Gerąją Naujieną, o tai yra Dievo Meilė, Jo Gailestingumas, Atleidimas ir Išganymas. Šitaip Jėzus įpareigoja Bažnyčią būti Jo mokymo skelbėja ir tęsėja. Antroje pasakojimo dalyje sutinkame abejojantį apaštalą Tomą, kuris buvęs Jėzaus kančios ir mirties liudininku, dabar nieko nenori girdėti apie Prisikėlusį Viešpatį, kol pats asmeniškai nepamatys ir nepalies jo kančios ir žaizdos vietų. Ir tai įvyksta. Jėzus ateina pas įbaugintus mokinius per užrakintas duris ir čia pat atkreipia abejojančio Tomo dėmesį.
Tomo atvejis primena, kokie svarbūs mūsų tikėjimui yra ženklai: tėvų ir senelių tikėjimo pavyzdžiai,laiku pastebėti asmeniniai Dievo gailestingumo apsireiškimai mūsų pilkoje kasdienybėje bei mūsų pačių gyvenimo pavyzdys tikėjimu artimui. Taip pat, kas yra svarbu, – bet kokia abejonė mus turi ne pražudyti, bet sustiprinti ir vesti į dar gilesnį susitikimą su Dievo Malone ir Jo Gailestingumu. Kaip apaštalas Tomas savo abejonėse nepražuvo, taip ir mes šį sekmadienį turime melsti Jėzų sustiprinti mūsų tikėjimą ženklais iš gyvenamos aplinkos ir aukštybių.
Gyvenimo ūkanų draskomą valandą drąsiai ištarkime: „ Jėzau, pasitikiu tavimi“.
Kunigas Egidijus Arnašius
