O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3, 33-35).
Dešimtasis eilinių metų sekmadienio Evangelijos skaitinys primena, kokia iššūkių gausa laukia, jei žmogus klauso Dievo, o ne pasaulio balso. Tikra tiesa, – gyventi pagal Dievo mokymą, – ne pats lengviausias gyvenimo kelias. Bet ar lengvi keliai duoda reikiamus gyvenimo vaisius?
Štai Jėzus, giminės nesuprastas, rašto aiškintojų šmeižiamas, neturi palaikymo ir iš savų. Šio sekmadienio Evangelijos žinioje prasismelkia Jėzaus giminaičių rūpestis ir baimė dėl to, kad ne tik Jėzus nukentės už savo kalbas, bet dar rimti nemalonumai lauktų ir jų – giminaičių. Kai kurie šv. Rašto kritikai šioje Evangelijos ištraukoje bando ieškoti Jėzui nebūdingos nepagarbos savo Motinai dėl to, kad Jis atsisako veltis į kalbas su ja ir visa gimine. Ir vis tik visas Šv. Raštas ir tos minios, kurios buvo taip užgulusios Jėzaus namus, „…vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti“ (Mk 3, 20) gerai žinojo, kaip Jėzus myli savo Motiną ir kaip ja rūpinasi visą savo žemišką gyvenimą. Todėl drąsiai galime teigti, kad Jėzaus pasakyti žodžiai: „Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3, 35) yra patys gražiausi komplimentai, kuriuos bet kuris iš mūsų galėtų skirti savo broliui, seseriai ir mamai.
Antra, kas yra labai svarbu, šie Jėzaus žodžiai buvo skirti ne Jo Motinai ar giminei, bet bendruomenei, kuri klausė Jo žodžių. Šiais žodžiais Jėzus nusako, kokie turėtų būti teisingi ir saugūs žmogaus, jo artimo ir Dievo santykiai. Jėzaus mokinys pirmiausia yra susietas su Dievo, o ne brolių ir seserų ar giminės saitais. Toks Jėzaus mokymas yra tikrasis gyvenimo laimės pamatas kiekvienam iš mūsų.
