Pasaulio istorija, kaip rodo įvairūs šaltiniai, žino tris Valentinus. Visi jie mirė kankinio mirtimi, visi jie nusipelnė ypatingos pagarbos, tačiau tik vienas iš jų tapo legendiniu asmeniu.
Tai buvo jaunasis Romos imperijos kunigas, gyvenęs valdant imperatoriui Klaudijui II-ajam ir kažkodėl pramintas „žiauriuoju“.
…Šlovingame Romos mieste imperatorius rinko kariuomenę, tačiau jauni žmonės nenorėjo palikti savo šeimų ir mylimų merginų, todėl visais būdais, kaip beje ir dabar, išsisukinėjo nuo armijos. Klaudijus ilgai galvojo, kaip jam pasielgti ir sugalvojo labai paprastą dalyką – jis ėmė ir uždraudė visus pasilinksminimus, pobūvius ir vestuves. Bet meilė buvo stipresnė už visus draudimus. Tą labai gerai suprato tėvas Valentinas, todėl slapčia, naktimis, niekam nematant ir negirdint, sutuokdavo mylinčias poras ir vieną kartą buvo sučiuptas Klaudijaus II-ojo kareivių, kurie jį įkalino, o vėliau ir galvą nukirsdino.
Tai įvyko 269 (270) metais, vasario 14 dieną. Šią istoriją lydi graži legenda apie tai, kaip kunigui Valentinui tūnant kalėjime, prižiūrėtojas jam atvedė savo mažą dukrą Juliją, kuri buvo akla nuo gimimo. Kalėjimo prižiūrėtojas tikėjo į Dievą ir buvo įsitikinęs, kunigas Valentinas turi ypatingų galių ir gali išgydyti jo dukterį. Julija ateidavo pas kunigą beveik kiekvieną dieną, jis mokė ją istorijos, religijos, mokė ją mylėti ir pasitikėti Dievu. Prieš pat bausmę jis parašė jai raštelį, kurį mergaitė gavo vasario 14 dieną. Prie paskutinių žodžių „Tavo Valentinas“ buvo prisegta geltona mimoza… Mergaitė pamatė gėlę ir … praregėjo!
Šv. Valentinas buvo palaidotas Romoje, Šv. Ipolito kapinėse, o 496 m. popiežius Helacijus vasario 14-ąją paskelbė Valentino diena.
Tai kaip Šv. Valentinas pateko į Airiją? 1835 m. vienas airių vienuolis iš Karmelitų ordino, John Spratt, lankėsi Romoje. Jis garsėjo savo pamokslais ir buvo paskirtas atsakingu už naujos bažnyčios statybą Karmelitų vienuolyne Dubline.
Jis skelbė savo pamokslus vienoje iš jėzuitų bažnyčių, jį labai gerbė ir vertino elitinė Romos dvasininkija. Vienas iš tokių pagarbos ženklų buvo popiežiaus Grigaliaus XVI (1831-1846) dovana – Šv. Valentino relikvijų perdavimas, kaip palaiminimo ženklas visai Airijai. 1836 m. lapkričio 10 d. iškilmingą bažnyčios procesiją, nešančią dėžutę su relikvijomis, pasitiko pats Dublino arkivyskupas Murray…
Deja, po to, kai mirė John Spratt, apie Šv. Valentiną buvo pamiršta ir tik tada, kai praėjusio šimtmečio 50–60 metais bažnyčia buvo atkurta, buvo rasta ir dėžutė su relikvijomis, ir Romos popiežiaus laiškas, patvirtinantis šios dovanos autentiškumą.
Šiandien visi gali ne tik apsilankyti bažnyčioje, pasimelsti Šv. Valentinui, bet ir specialioje knygoje, prie altoriaus, parašyti savo prašymą, kurį, be jokių abejonių, Šv. Valentinas tikrai išpildys.
Bažnyčios adresas: Whitefriar Street, Carmelite Church in Dublin, tarp Wexford Str. ir Aungier Str.
Su Šv. Valentino diena, mieli laikraščio „Lietuvis“ skaitytojai! Mylėkite, gerbkite ir saugokite savo mylimus žmones.
Elena Oleinik
