Atlanto vandenyno salos ir uolos Airijos vakaruose vilioja ir pritraukia vis daugiau turistų. Pasaulinio garso ekranizacijos tikriausiai yra viena iš priežasčių. „Žvaigždžių karai“ buvo filmuojami Skelling Michael saloje, „The Banshees of Inisherin“ – Arano archipelage ir Achilo saloje.
Jaučio uola, arba The Bull Rock, mano duomenimis, dar nebuvo kino kūrėjų dėmesio centre, tačiau jos mistiškas grožis ir legendos gali tapti puikia kinematografine istorija.
Turistai dažnai ten vyksta, norėdami pamatyti nepakartojamą gamtos peizažą ir natūraliai susiformavusį tunelį, kuriuo galima praplaukti valtimi. Pasak vietos legendų, šiuo tuneliu į kitą pasaulį perkeliamos sielos.
Atsižvelgiant į visa tai, apie ką pasakojome, buvo nuspręsta, kad sekančios kelionės metu į vakarinę pakrantę, o būtent į Beara pusiasalį (Beara Peninsula), būtinai nuvyksime ir į Bull Rock – vieną iš lankytinų vietų.
Dursey valtys
Taigi, grįžkime prie kelionės. Jei Skellig’o archipelago salos, esančios į vakarus nuo Kerry grafystės, išgarsėjo George’ą Lucas filmo sagoje ir tai lėmė daugybės kelionių organizavimą link Skellig Michael, nors į pačią salą gali patekti tik kai kurie išrinktieji, o štai Bull Rock kryptimi veža tik Dursey Boats kompanija https://durseyboattrips.com/. Ši kelionė nepigi: 60 € suaugusiam ir 30 € vaikui. Svetainėje rašoma, kad laivai išplaukia du kartus per dieną: 11:00 ir 13:00. Yra ir kiti kelionės laikai, tačiau norint užsisakyti, reikia paskambinti kapitonui ir sužinoti, ar jis neketina išplaukti iš uosto kitu laiku.
Permainingi Airijos orai, ypač audros, visada kelia tam tikrų abejonių, todėl aš, kaip kasdien besimaudantis Airijos vandenyse, patariu stebėti bangavimą ir oro sąlygas. Taip pat, net jei pasitikite savo vestibiuliariniu aparatu, rekomenduoju vaistinėje įsigyti tablečių nuo jūros ligos. Jos parduodamos be recepto, o išgerti jų reikia likus valandai iki įlaipinimo į valtį. Tai mums labai padėjo.
Dursey valtys keliones pradeda nuo nedidelės prieplaukos pačiame Beara pusiasalio pakraštyje ir siūlo kelionę ne tik prie legendomis apipintos uolos, bet ir pažintinę ekskursiją po Dursey salą bei dar dvi „Jaučio“ archipelago uolas. Be Bull Rock – Jaučio uolos, ten dar yra sala „Veršelis“ (Calf Rock) ir Karvės uola (Cow Rock).
Salos aplankymui naudojamos nedidelės greitaeigės pripučiamos valtelės, talpinančios 12 žmonių. Jos yra visiškai atviros visiems vėjams ir bangų purslams. Turistams, ant jų asmeninių drabužių dar yra siūlomi užsidėti pilnos komplektacijos apsauginiai drabužiai ir, žinoma, gelbėjimosi liemenės. Tiesa, net visiškai vandeniui atsparus apsauginis kostiumas neapsaugojo mūsų nuo peršlapimo „iki apatinių“.
Mums pasisekė! Pakrantėje mus pasitiko iki pat vandens nusileidęs debesis, 2-2,5 metro aukščio banga ir malonus vakarietiškas vėjelis su permainingu lietumi.
Ekskursija tapo tarsi pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. Kateris pakyla į bangos viršūnę ir greitai nuskrenda žemyn. Sėdynės pagamintos motociklo sėdynių formos, o po bangos aptaškymą lydi smūgis į „užpakalį“.
Pirma stotelė – Lynų kelias į Dursey salą
Dursey salos (Dursey Island) lynų kelias yra unikalus statinys ir vienintelis lynų kelias Airijoje, kuris yra viešojo transporto infrastruktūros dalis. Jis buvo pastatytas 1969 metais ir skirtas keleiviams bei gyvūnams gabenti tarp Dursey salos ir „žemyninės dalies“. Lynų kelio kabinoje vienu metu gali keltis iki šešių žmonių. Kelionė į vieną pusę trunka apie 10 minučių.
Lynų kelias 25 metrų aukštyje virš jūros kerta apie 400 metrų pločio Dursey Sound sąsiaurį. Funikulierius tapo populiariu turistų traukos objektu, o tai kelia tam tikrą salos gyventojų nepasitenkinimą.
Dursey sala taip pat žinoma dėl savo pėsčiųjų takų ir nuostabių gamtos peizažų, todėl ji yra patraukli vieta tiems, kurie ieško privatumo ir ramybės gamtos apsuptyje.
2022 metais lynų kelias buvo uždarytas rekonstrukcijai. Viena mūsų pažįstama dalyvavo projektuojant naujas unikalaus objekto atramas.
Netoli funikulieriaus „Karvių salyne“ yra nedidelė prieplauka ir švyturio prižiūrėtojų namelis. Mūsų kapitonas su labai keistu korkišku akcentu pasakoja apie navigacijos tarnybos darbuotojų gyvenimą ir drąsiai veda valtį į audros gilumą palei Dursey salos pakrantę.
Antra stotelė – Veršelio uola (Calf Rock)
Po eilinio plaukimo „amerikietiškais kalneliais“ per Atlanto bangas valtis priartėja prie uolėtos salelės Dursey salos grupėje, kurią aš vadinu „Karvių archipelagu“, už poros jūrmylių nuo Dursey salos viršūnės.
Švyturys Calf Rock saloje turi įdomią ir tragišką istoriją. Švyturys pastatytas 1866 metais ir buvo skirtas užtikrinti laivybos saugumą vienoje pavojingiausių vietų Airijos pakrantėje, kur dažni stiprūs vėjai ir audringi vandenys.
1881 metų lapkričio 27 dieną per stiprią audrą švyturys buvo sugriautas. Vėjai ir bangos buvo tokie galingi, kad metalinė švyturio konstrukcija buvo iš dalies sunaikinta, o viršutinė jo dalis buvo išmesta į jūrą. Audra buvo tokia stipri, kad iš švyturio liko tik griuvėsiai. Laimei, sunaikinimo metu švyturyje nebuvo priežiūros darbuotojų.
Po šio įvykio buvo nuspręsta jo šioje vietoje neatstatyti. Vietoj jo netoliese esančioje Bull Rock saloje buvo pastatytas naujas švyturys, kuris tapo vienu garsiausių švyturių Airijoje.
Dabar čia išlikę tik senojo švyturio griuvėsiai, kurie yra tylūs praeities liudininkai. Sala traukia tyrinėtojų ir turistų, ypač besidominčių jūrine istorija ir švyturiais, dėmesį.
O mūsų kelias per audringus Atlanto vandenis driekiasi į Cow Rock – mažiausią iš trijų archipelago salų. Sala yra negyvenama ir ją įrėmina uolėti skardžiai, vedantys į didžiulę natūralią arką, per kurią mūsų drąsus kapitonas drąsiai plukdo mūsų valtį.
Paskutinė stotelė: Bull Rock
Bull Rock keliautojams siūlo išskirtinius vaizdus: uola, perverta centre natūraliu tuneliu, leidžiančiu bet kokiam laivui išplaukti iš kitos pusės, ir visiškai apleista teritorija. Tai padarys įspūdį bet kuriam turistui.
Bull Rock, būdama didžiausia iš trijų salų, yra kuklių matmenų: ilgis 228 m ir plotis 164 m. Ją supa statūs uolėti skardžiai, kurios suteikia šiai vietai gana nesvetingą vaizdą. Iš visų pusių sala atrodo neprieinama, nes įveikti stačius skardžius nėra taip paprasta. Salos viršūnė siekia 93 metrų virš jūros lygio aukštį.
Bull Rock saloje yra švyturys, pastatytas 1889 m. po Veršelio salos tragedijos, taip pat keli sugriauti namai. Ilgą laiką saloje gyveno prižiūrėtojai, tačiau dabar teritorija tuščia. Unikalų švyturį suprojektavo inžinierius George Halpin, o pastatė Henry Grissell iš Londono. 1991 m. kovo 31 d. švyturys buvo perjungtas į automatinį režimą, o prižiūrėtojai buvo atšaukti iš stoties, o nuo 2000 metų jis yra įkraunamas iš saulės energijos.
Airių folkloras sako, kad Bull Rock salos arka yra perėjimas į pragarą. Ir išties, žvelgiant į šią arką, nesunku įsivaizduoti mitinę būtybę, po ja vežančią keleivius iš šio pasaulio į kitą.
Beje, mums pasisekė pereiti „stebuklingą praėjimą“ ir grįžti į gyvųjų pasaulį.
Saloje nėra augmenijos, o jos gyventojai daugiausia yra jūros paukščiai, kurie jos uolas naudoja lizdams.
Sala ir jos švyturys simbolizuoja žmogaus ir gamtos kovą vienoje atšiauriausių Airijos vietų. Bull Rock švyturys liudija inžinerinius įgūdžius ir atsidavimą žmonių, kurie jį išlaikė dešimtmečius.
Bull Rock – tai ne tik geografinė vieta, bet ir vieta, kuri įkūnija Airijos dvasią ir jūrinę istoriją.
Šiuo metu į Bull Rock salą lankytojai neįleidžiami.
Ateina laikas grįžti ir atsistoti ant tvirtos žemės, o tai dar kelios jūrmylės. Mes išliekame tvirti, veikiami „stebuklingų piliulių“ nuo pykinimo, tačiau daugelis mūsų bendražygių nebegali ištverti „jūros ligos“.
Kapitonas, tausodamas nelaimingų turistų sveikatą, sumažina greitį ir sklandžiai nukreipia valtį pavėjui. Taip kelionė pailgėja dar 35-40 minučių, tačiau tausojama keliautojų savijauta.
