Nuo rugsėjo mėnesio kai kuriose Airijos mokyklose bus pradėtas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas, Apie šį projektą laikraštis “Lietuvis” kalbasi su Aukštesniojo lygio kalbų mokymo iniciatyvos (The Post-Primary Languages Initiative – PPLI) koordinatore Karen Ruddock.
– Gerbiama ponia Karen Ruddock, gal Jūs galėtumėte pristatyti savo organizaciją The Post-Primary Languages Initiative (PPLI) ir trumpai apibūdinti jos veiklą?
– Post-Primary Languages Initiative (PPLI) buvo sukurta siekiant paįvairinti užsienio kalbų dėstymą Airijos mokyklose. Dabar Post-Primary Languages Initiative (PPLI) yra pagrindinė Airijoje įgyvendinamos naujos užsienio kalbų strategijos “Language Connect” partnerė. Dalis šios strategijos apima paramą imigrantų kalboms, kuri strategijoje yra laikoma didžiuliu Airijos kultūros objektu, kurį reikia skatinti ir remti.
– Kiek užsienio kalbų kursų jau vyksta Airijos mokyklose ir ar šie kursai yra populiarūs tarp kitataučių mokinių?
– Populiariausia kalba, kuri dėstoma airių mokyklose, yra prancūzų kalba ir ketvirtadalis visų mokyklų moko tik prancūzų kalbos. Daugiau nei pusė visų valstybinių egzaminų yra laikomi prancūzų kalba. Antroji, dažniausiai mokoma kalba, yra vokiečių kalba, kuri sudaro pusę prancūzų kalbos kurso, trečia – ispanų. Kitos kalbos yra dėstomos tik nedaugelyje mokyklų.
Užsienio kalbų įvairovė, įtraukta į mokymo programas, yra sveikintina iniciatyva, įskaitant vokiečių, italų ir ispanų kalbas jaunesnio amžiaus mokiniams, taip pat kaip ir prancūzų kalba, pridedant dar arabų, japonų ir rusų kalbas vyresnio amžiaus mokiniams. Mokyklos pačios sprendžia, kurias kalbas joms pasirinkti, atsižvelgiant į esamų/turimų mokytojų pasiskirstymą ir jų tradicijas, taip pat atsižvelgiant į mokytojų, kurie gali mokyti konkrečių kalbų, prieinamumą.
– Kieno tai buvo idėja pradėti dėstyti trumpą lietuvių kalbos kursą Airijos mokyklose?
– Idėja iš pradžių kilo Airijos švietimo ir mokslo departamentui (Department of Education and Skills), ją palaikė Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje ir Post-Primary Languages Initiative (PPLI).
– Kuriose airiškose mokyklose bus dėstomas trumpasis lietuvių kalbos kursas ir kokiu principu vadovaujantis šios mokyklos buvo pasirinktos?
– 2017 metais buvo atliktas užsienio kalbų mokymo ir susidomėjimo tomis kalbomis mokyklų auditas. Kai kurios mokyklos pažymėjo, kad jos būtų suinteresuotos, jeigu jose būtų dėstomas lietuvių kalbos kursas, kuris skatintų lietuvius mokytis ir saugoti savo gimtąją kalbą kaip lietuviškos kultūros paveldą. Gavę tokią informaciją, mes išsiuntėme laiškus į šias mokyklas, suteikdami jiems galimybę išbandyti šį pilotinį projektą ir paprašėme užpildyti paraišką. Apskritai, naujos jaunesniojo amžiaus programos (Framework for Junior Cycle) įvedimo ciklas vyko gana lėtai, nes susidūrė su tam tikra mokytojų profesinių sąjungų opozicija, be to, kai kurios mokyklos vangiai reagavo į tokius pokyčius, taigi, daugelyje mokyklų dar nėra dėstomi užsienio kalbų kursai. Tikimės, kad su laiku trumpieji užsienio kalbų kursai airiškose mokyklose bus įtraukti į pastovias mokymosi programas. Jeigu kalbėsime apie trumpąjį lietuvių kalbos kursą airiškose mokyklose, tai yra nemažai mokyklų, kurios pageidauja, kad jose pagal galimybes būtų pradėtas dėstyti lietuvių kalbos kursas.
– Kada trumpasis lietuvių kalbos kursas bus pradėtas dėstyti Airijos mokyklose?
– Lietuvių kalbos trumpasis kursas bus pradėtas dėstyti nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, prasidėjus naujiems mokslo metams. Mes jį iš pradžių išbandysime nedaugelyje mokyklų, nes norime išsiaiškinti jo paklausą, taip pat turime apmokyti mokytojus, kurie dėstys šį kursą ir taip palaipsniui išsiaiškinsime, kokius pakeitimus ar patobulinimus turime dar padaryti.
– Kiek valandų per savaitę bus skirta trumpam lietuvių kalbos kursui?
– Kurso trukmė yra ne mažiau kaip 100 valandų, kuris apims dvejus metus ir tai sudarys maždaug 1½ valandos per savaitę.
– Kaip vyksta mokytojų, galinčių dėstyti lietuvių kalbą airiškose mokyklose, atranka: ar šį kursą galės dėstyti tik tie mokytojai, kurie turi specialų pedagoginį išsilavinimą ir diplomus, pripažintus Airijoje?
– Post-Primary Languages Initiative (PPLI) jau paprašė mokytojų kreiptis dėl galimybės dėstyti šį kursą. Gautos 43 paraiškos. Mes atsižvelgsime į šių mokytojų, pateikusių paraiškas, gyvenamąją vietą ir artumą mokykloms, taip pat žiūrėsime, ar jie turi atitinkamą mokymo kvalifikaciją ir darbo patirtį. Šiuo metu nėra galimybės užsiregistruoti kaip lietuvių kalbos mokytojui Airijoje, nes kriterijai yra tokie, kad dėstomas dalykas turi būti įtrauktas į baigiamąjį egzaminą (Leaving Certificate), tačiau yra numatoma, kad lietuvių kalbos dėstymas taptų baigiamojo egzamino programos dalimi ir tada turinčiam atitinkamą kvalifikaciją mokytojui bus galima užsiregistruoti kaip lietuvių kalbos mokytojui, galinčiam dirbti Airijos mokyklose. Tačiau mokytojai gali užsiregistruoti tęstiniam/tolimesniam mokymuisi (Further Education) ir tada mes galime juos įdarbinti.
– Gal galite pasakyti, kokį atlyginimą gaus mokytojas, dėstantis šį kursą?
– Ne visą darbo dieną dirbantiems mokytojams Airijoje mokamas valandinis atlyginimas, tačiau jeigu jie moko vaikus daugiau nei 6 valandas per savaitę, jie turi galimybę sudaryti sutartį ir pagal ją dirbti. Pilna sutartis sudaroma su tuo mokytoju, kuris turi 22 valandų krūvį per savaitę. Mokestis už valandą sudaro 35,02 EUR, bet jei mokytojas yra registruotas kaip vyresnių klasių mokytojas, jo valandinis atlyginimas siekia 39,46 EUR.
– Kai kurie lietuviai galvoja, kad jų vaikams, ypač tiems, kurie gimė Airijoje, nereikia mokytis gimtosios lietuvių kalbos – ką apie tai manote Jūs?
– Tai labai blogas požiūris. Lietuvių kalba yra jų kultūrinio ir kalbinio tapatumo dalis, o tyrimai rodo, kad paveldo kalbos išsaugojimas ateityje suvaidina labai svarbią rolę kiekvieno šiandieninio mokinio gyvenime. Tyrimas taip pat rodo, kad šnekamosios, arba kitaip sakant tos kalbos, kuria kalbama namuose palaikymas, lemia naujos kalbos (anglų) raidą, o ne trukdo jai vystytis. Lietuvių mokiniams gimtosios kalbos mokėjimas suteikia galimybę palaikyti ryšius su Lietuva ir galbūt ateityje jiems tai atvers naujas darbo galimybes. Be to, tai taip pat yra didžiulis privalumas Airijos visuomenei, nes ji siekia tapti daugiakultūrine šalimi.
– Dėkojame už išsamius atsakymus, pagalbą ir skatinimą mokant užsieniečių vaikus jų gimtosios kalbos.
