Vilniuje antradienį prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas susilaukė dėmesio ir tapo aptariama tema viso pasaulio viešojoje erdvėje. Nors ir nepalyginamai mažiau nei Lietuvoje, įtakingiausių Europos valstybių, Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir JAV žiniasklaidoje diskutuota apie Vilniuje paskelbtą sprendimą dėl Ukrainos perspektyvų Aljanse.
Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys buvo skirtas aljanso kolektyvinės
gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptarė investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius. Susitikime Ukraina tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad, besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas. Antradienio vakarą Aljansas paviešino komunikato tekstą, kuriame įvertinta rytinio NATO flango šalių saugumo situacija.
Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo saugumu iš viso rūpinosi iki 12 tūkst. pareigūnų ir karių. Saugumą susitikimo metu užtikrino apie tūkstantis NATO sąjungininkų iš 16 valstybių, viešosios tvarkos užduotis padėjo vykdyti pareigūnai iš Latvijos ir Lenkijos.
Į Lietuvą atvyko 48 užsienio šalių delegacijos su 2400 narių, tarp jų buvo 40 valstybių vadovų ir apie 150 kitų aukšto rango politikų, kurie turėjo būti saugomi.
NATO viršūnių susitikimo metu sostinės Senamiestyje buvo ribojamas visų rūšių transporto priemonių (automobilių, dviračių, paspirtukų ir kt.) judėjimas, tam tikrose vietose buvo ribojamas pėsčiųjų judėjimas, draudžiami arba ribojami susibūrimai. Viešojo transporto eismas taip pat buvo sutrikdytas. Kai kuriose miesto vietose iš viso nekursavo miesto autobusai ir troleibusai, arba jie važiavo keisdami savo įprastą maršrutą. Seno modelio troleibusai tomis, sostinei svarbiomis dienomis, į gatves nebuvo išleidžiami. Tarpmiestinis viešasis transporto į autobusų ir geležinkelio stotis bei iš jų eismas vyko įprastai, tik galėjo pasikeisti jo judėjimo maršrutai, pavyzdžiui, apvažiuojant senamiestį ir tam tikras gatvių atkarpas. Kitų Lietuvos rajonų gyventojai galėjo netrukdomai atvykti į sostinę ir dalyvauti visai Lietuvai svarbiuose ir įsimintinuose renginiuose.
Vilnius didžiuojasi, galėdamas priimti NATO viršūnių susitikimo dalyvius ir žurnalistus. Šios pergalingos šventės proga judėdami po miestą svečiai ir gyventojai galėjo matyti daug NATO vėliavų – jomis buvo papuoštas visas Vilniaus viešasis transportas, apšvietimo stulpai judresniuose maršrutuose. Ant Savivaldybės pastato iškilo trys didelės Lietuvos, Ukrainos ir NATO vėliavos.
Antradienį sostinės Lukiškių aikštėje skambėjo baigiamasis akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ koncertas. Vos prasidėjus renginiui, kalbas sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Į sceną užlipęs V. Zelenskis dėkojo Lietuvai ir pripažino, kad nemoka mūsų kalbos, todėl kalbės ukrainietiškai – herojų kalba. Jo žodžiai buvo išversti. „Vilniau, aš taip noriu tave pasveikinti, ir noriu pasveikinti visus ir kiekvieną iš jūsų. Čia, Vilniuje, mes matome Europos progresą, čia žmonės žino, kas yra saugumas ir kaip jį pasiekti, ir žino, kad saugumas yra kartu su Ukraina“, – kalbėjo Ukrainos vadovas. Šio koncerto metu Vėliava iš Ukrainos fronto pasiekė Vilnių! 17 dienų bėgikai ją nešė 1300 km nuo Kyjivo iki Vilniaus, ir šio paramos koncerto metu ji buvo iškelta Lukiškių aikštėje! Vėliau ši vėliava, kaip eksponatas, tapęs istoriniu, prie kurio prisilietė ir Lietuvos bei Ukrainos prezidentai, keliaus į Lietuvos nacionalinį muziejų.
Liepos 12 d., pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, vilniečių laukė neeilinis renginys. Po daugiau nei 10 metų, tik antrą kartą Lietuvos istorijoje, į šalies gyventojus kreipėsi Vilniuje viešintis JAV prezidentas. Joe Bideno kalbą vilniečiai ir miesto svečiai galėjo gyvai išgirsti Vilniaus universiteto kieme.
Renginiai sostinėje baigėsi, gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.
