Mieli tautiečiai Airijoje,
Baigiant ketverių metų kadenciją Airijoje ir prieš sugrįžtant į Lietuvą buvau paprašytas Lietuvio laikraščio, trumpai pasidalinti savo misijos “Lietuva Airijoje” prisiminimais ir mintimis su šio laikraščio skaitytojais. Man pačiam gi baigiant kadenciją Airijoje yra svarbiausia Jums, mieli tautiečiai, nuoširdžiai padėkoti.
Kai prieš ketverius metus lapkričio mėnesį atvykau dirbti į Airiją, nepaisant šalį ir pasaulį sukausčiusios pandemijos, aiškiai jutau, kad Lietuva Airijoje yra gyvybinga – Jūs buvote susitelkę padėti vieni kitiems išgyventi pandemiją ir negalėdami susiburti savo veiklas ir susitikimus vykdėte virtualioje erdvėje. Virtualioje erdvėje įvyko ir pirmieji mano susitikimai ir pokalbiai su daugeliu iš Jūsų. Pamenu, kai pakvietėme Jūsų vaikus, minint 2001 metų Sausio 13, pagaminti ir į ambasada atsiųsti neužmirštuolių žiedus, ir vos po kelių dienų visa pievelė ambasados kieme aplink išdidžiai plazdančias valstybinę ir istorinę Lietuvos vėliavas pražydo jūsų vaikų spalvintomis ir į ambasadą atsiųstomis neužmirštuolėmis. Ta melsvų, ir trispalvių, mūsų atmintį simbolizuojančių, gėlyčių jūra paliudijo, kad net ir pandemijos metu mes išlikome susitelkę ir suprantantys kaip svarbu yra išsaugoti ir vaikams perduoti istorinę Tautos atmintį. Vėliau visas sausio 13 ambasados kieme minėjome prie sukurto Atminties laužo, kur tarsi 1991 metų sausio dienomis bendraudavome, dainavome lietuviškas dainas, dalinomės puodeliu karštos arbatos, vaikai šildėsi prie laužo, kepėsi “marshmelows”… Taip ir užgimė graži tradicija kasmet sausio 12 vakare susitikti Lietuvos ambasadoje prie Atminties laužo, dar ir dar kartą paliudijant, kad Lietuvos laisvė mums rūpi ir jei reikės, mes ir vėl telksimės ją apginti.
Labai džiaugiuosi, kad Lietuva tapo pirmąja valstybe, kurią švenčiančią savo nepriklausomybę Vasario 16 dieną pasveikino Airijos Senato pirmininkas Mark Daly oficialaus Airijos Senato posėdžio metu. Tais pačiais metais pirmą kartą Dublino simbolis – Samuelio Becketo tiltas pirmą kartą, ambasados prašymu, buvo apšviestas Lietuvos trispalvės spalvomis. Tiek Senato pirmininko pasveikinimai Lietuvai, tiek ir tilto apšvietimas trispalve, vasario 16-ąją prie jo susirenkant giedoti Tautišką Giesmę, tapo gražia kasmetine tradicija, kaip tradiciniu tapo ir mūsų susibūrimai kartu pakelti alaus bokalą už Lietuvos laisvę viename iš greta tilto esančių airiškų barų. Airija tapo turbūt vienintėle šalimi, kur lietuviai giedoti savo Tautišką giesmę miesto gatvėse ir skveruose kasmet renkasi ne tik švęsdami Liepos 6-ąją, bet ir vasario 16-ąją.
Labai svarbu, kad Airijoje veikia didelis lituanistinių mokyklų tinklas, kur pasiaukojančių mokytojų ir lietuvybės išsaugojimo svarbą suprantančių tėvų deka lietuvių kalbos mokosi šimtai Airijos lietuviukų. Būtent šių žmonių pasišventimo ir kantraus bei nuoseklaus darbo deka lietuvbė yra ir, tikiu, ilgai bus perduodama iš kartos į kartą. Daugybę kartų lankydamasis šiose mokyklose, vesdamas pamokas vaikams apie garbingą Lietuvos istoriją, apie ja, per šalies gyvavimo tūkstantmetį, kūrusius mūsų tautos herojus, kviečiau kiekvieną vaiką atrasti savo unikalų vaidmenį Lietuvos valstybės gyvenime ir tapti jos ateities kūrėjais. Lietuvos istorijoje yra daugybė pavyzdžių, kai užsienyje gyvenanę ar į Lietuvą iš užsienio sugrįžę tautiečiai atliko ypač reikšmingus, o kartais ir didvyriškus darbus, gindami šalies valstybingumą, garsindami Lietuvą pasaulyje, savo darbais ir aukomis kurdami Lietuvos ateitį ir gerovę.
Ypatingai džiaugiuosi, kad per šiuos metus Airijoje susikūrė net dvi patriotiškos, tinklą visame pasaulyje jau turinčios, jaunimo organizacijos – Ateitininkai ir Lietuviški skautai. Būtent šios organizacijos, tikiu, lietuvius vaikus išmokys būti pilietiškais ir visuomeniškais, įkvėps baigus lituanistines mokyklas išlikti pasaulio Lietuvos dalimi, o ateityje jie sustiprins daugelį šioje saloje veikiančių organizacijų. Šios jaunimo organizacijos padės Airijos lietuviams vaikams išlaikyti ypač artimą ryšį su Lietuva, su Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvenančiais ir aktyviai veikiančiais pilietiškais bendraamžiais tautiečiais. Tokiu būdu Airijos lietuviai dar tvirčiau įsilies į platų bei galingą Globalios Lietuvos kūrėjų sambūrį.
Ypatinga Airijos dovana šioje saloje gyvenantiems lietuviams yra Airijos Vyriausybės sudaryta galimybė airiškose mokyklose pasirinkti lietuvių kalbą ir ją mokintis kaip užsienio kalbą pamokų metu arba savaitgaliais. Artimu metu tokia galimybė mokintis lietuvių kalbos turėtų rastis ir internetu. Unikalu yra ir tai, kad Airijoje yra sudaryta galimybė lietuvių kalbos egzaminą laikyti kaip vieną iš mokyklos baigiamųjų egzaminų. Būtent ši galimybė apdovanoja tuos tautiečius, kurie namuose su vaikais kalba lietuviškai, sąmoningai stiprina savo vaikų lietuvių kalbos žinias, lanko lietuvių kalbos pamokas lituanistinėse šeštadieninėse arba airiškose mokyklose. Tokie lietuviai vaikai baigdami vidurinę mokyklą už vieną iš egzaminų gali nesunkiai gauti aukščiausią įvertinimą taip susikurdami ir konkurencinį pranašumą prieš savo bendraamžius. Labai svarbu, kad kuo daugiau Airijos lietuvių šia unikalia galimybe naudotųsi.
Labai svarbi lietuvybės ir Airijos katalikų atrama buvo ir išlieka lietuviška parapija, kurią Dublino šv. Andriejaus bažnyčioje įkūrė ir beveik 20 metų jai vadovavo kunigas Egidijus Arnašius. Didelis džiaugsmas yra išvykti žinant, kad šiuos darbus perėmė ir su jūsų visų pagalba tęsia kunigas Ramūnas Gerdauskas. Atsisveikindamas su parapijos tikinčiaisiais linkėjau jiems telktis ir stiprinti šį svarbų tikėjimo ir lietuviškumo židinį, kuris yra katalikiško gyvenimo atrama daugeliui Airijos lietuvių.
Labai džiaugiuosi, kad mūsų visų pastangomis ambasada buvo tapusi ne tik kokyiškas konsulines paslaugas jums suteikiančia institucija, bet ir mūsų bendra lietuviško veikimo ir kūtybos erdve, kurioje nuolat virė lietuviška veikla. Sunku būtų suskaičiuoti renginių, susitikimų, poezijos vakarų, koncertų, filmų peržiūrų, kultūros nakčių, labdaros iniciatyvų, sporto švenčių, lietuvių kalbos konkursų ir dar daug visko ką kartu su jumis rengėme ambasadoje ir už jos ribų skaičių, o taip pat ir skaičių Jūsų renginių į kuriuos pakviestas visada stengiausi atvykti. Ir nepaisant to, kad vieni renginiai nesutalpindavo žmonių ambasadoje, o į kitus susirinkdavo sąlyginai nedaug tautiečių, kiekvienas jų buvo svarbus ir reikšmingas ir jų įvairovė man primins, kaip nuosekliai ir kantriai bendromis pastangomis stengėmės auginti ir stiprinti lietuviškąją Airiją. Džiugino ir Jūsų geranoriškas atsiliepimas į ambasados iniciatyvą pristatyti Lietuvą viešose Airijos erdvėse. Taip Jūsų entuziazmo ir pastangų dėka atsirado lietuviška stotelė viename populiariausių Airijos turistinių dviračių takų, buvo rengiami Lietuvos pristatymai miestelių šventėse, vyko lietuviški renginiai, simbolinis Baltijos kelio pakartojimas, trispalvės spalvomis nudažyti restorano staliukai ir dar daugelis kitų prasmingų veiklų. Apie dalį šių iniciatyvų rašė Airijos spauda, rodė televizija ir taip tiek Jūs patys, tiek ir Lietuva tapo labiau matoma ir atpažįstama. Jūs tapote Lietuvos ambasadoriais pasakojančiais apie savo nuostabią šalį – Lietuvą Airijos gyventojams. Tikiu, kad jūsų entuziazmas bei išradingumas ir toliau augs bei padės Lietuvai būti labiau matomai ir atpažįstamai. Juk Lietuva ir esame kiekvienas iš mūsų. Visi kartu mes jos ateitį kuriame.
Pačiu didžiausiu išbandymu mums tapo ir iki šiol yra Rusijos karas Ukrainoje, o iš tiesų tai tironijos karas prieš laisvą tautų apsisprendimą, prieš svarbiausius laisvės ir demokratijos principus, prieš tarptautine teise grįstą pasaulio tvarką, prieš visa tai kas yra svarbiausia Vakarų civilizacijai. Galime pagrįstai didžiuotis, kad suvokdami šio karo baisumus ir grėsmę, mes stojome padėti besiginančiai ir mus ginančiai Ukrainai, dalyvaudami jos palaikymo mitinguose, siųsdami visą įmanomą pagalbą Ukrainos kovotojams, kitaip padėdami Ukrainos žmonėms. Visų šių mūsų pastangų dėka, Ukrainai buvo šiek tiek lengviau išgyventi ir kovoti, o Lietuva tapo viena didžiausių nesvyruojančių Ukrainos rėmėjų. Neabejoju, kad esame pasiryžę tokiais išlikti iki tol kol ši ir mums egzistencinė kova bus laimėta. Labai svarbu, kad ir tarptautinė visuomenė nepavargtų, todėl ir toliau savo kaimynams bei draugams priminkime, kad karas Ukrainoje tebevyksta ir šio karo grėsmės Europai nėra išnykę, o ir visas pasaulis tampa vis mažiau stabilus. Ir net jei kažkam atrodo, kad jau padarėme daug, tai besitęsiančio karo baisumai liudija, kad visi kartu dar esame padarę ženkliai nepakankamai.
Išvykdamas galiu pasidžiaugti, kad šiandien ryšiai tarp Lietuvos ir Airijos yra daug stipresni nei juos radau prieš ketverius metus, ir neabejoju, kad jie ir toliau stiprės. Tą padės pasiekti ne tik Airijoje dirbanti tikrai puiki ambasados komanda, bet ir apie 60-70 tūkstančių šioje saloje gyvenančių lietuvių. Lietuvos komandos Airijoje gretas, tikiu, tęs bei plės ir jūsų palikuonys. Dėl čia gyvenančios gausios lietuvių bendruomenės Lietuvos ryšys su šia Europos šalimi visada išliks ypač tamprus ir plėsis.
Atvykdamas į Airiją prieš ketverius metus, atsargiai svajojau, kad, kryptingai dirbant, po 20-30 metų Airijoje (taip pat kaip šiandien yra JAV) turėsime lietuvių ne tik daug pasiekusių savo veiklos srityse, bet galbūt ir užimsiančių atsakingas pareigas aukščiausiose šios Valstybės valdymo institucijose -turėsime lietuvių kilmės merų, parlamentarų, vyriausybės narių… Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad ši svajonė pradės pildytis dar mano kadencijos metu – Lietuva jau ir šiandien gali džiaugtis lietuviškas šaknis turinčiu parlamentaru Airijoje. Ypač aktyvus ir įtakingas Airijos Parlamento narys Cormac Devlin TD, kurį prikalbinau suburti Airijos Parlamento draugystės su Lietuva grupę, ne tik, kad tapo ypatingu Lietuvos draugu, bet ir netikėtai atrado savo lietuviškas šaknis. Jau daug pasiekęs ir vienas perspektyviausių Airijos politikų jau šiandien padeda plėsti Lietuvos ir Airijos politinį bendradarbiavimą todėl galime pagrįstai juo didžiuotis. Per pastaruosius metus Airijos ir Lietuvos parlamentuose susibūrusios ir labai aktyviai dirbusios tarpparlamentinio bendradarbiavimo grupės, vadovaujamos Seimo narės Dalios Asanavičiūtės ir jau minėto Cormac Devlin padėjo užsimezgzti stiprią parlamentų partnerystę, ir pirmą kartą mūsų šalių istorijoje Airijos Parlamento pirmininkas su parlamentarų grupe atvyko oficialaus vizito į Lietuvą. Galime džiaugtis per šiuos metus daugiau nei 60% išaugusiu Lietuvos eksportu, sustiprėjusiais mokslo ir valstybės institucijų ryšiais, veiklą pradėjusia ir apie 80 Dublino mokyklų vos per du metus užkariavusia lietuviška robotikos akademija (kas reiškia, kad Airijos jaunimui Lietuvos vardas vis labiau asocijuosis su aukštųjų technologijų sektoriumi), šiuo metu airiško kapitalo kompanijų planuojamomis bent dviejomis stambiomis investicijomis į Lietuvą, Ryanair kompanijos pačia didžiausia lėktuvų techninio aptarnavimo baze Kaune, Korke startavusiu Baltijos šalių kino festivaliu, augančiais turistų srautais ir teigiamais pokyčiais dar daug kitų sričių, kuriose per šį laikotarpį Lietuva pasiekė didelį proveržį. Sunku būtų čia išvardinti viską, bet apibendrintai galiu pasakyti, kad šiandien Lietuvos Airijoje ir Airijos Lietuvoje yra ženkliai daugiau ir tai yra ne tik ambasados, bet ir visų lietuvių sutelkto veikimo rezultatas.
Taigi prieš išvykdamas iš smaragdinės Airijos salos, nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų, kurie savo nuoširdiais darbais kuriate Lietuvą, kurie savo vaikams perduodate lietuvybę, skiepijate meilę ir atsakomybės jausmą už savo protėvių šalį, kurie kuriate gerą Lietuvos įvaizdį Airijoje, kurie svarstote grįžti į Lietuvą ir tiems kurie išliksite Lietuvos tvirta atrama ir kūrėjais gyvendami Airijoje. Kiekvienas iš jūsų, kuriam rūpi Lietuva, kuriems suvirpa stipriau širdis, vos išgirdus Lietuvos vardą – jūs kiekvienas estate labai svarbi mūsų šalie lastelė ir be jūsų Lietuva būtų skurdesnė.
Noriu nuoširdžiai padškoti ir savo nuostabiam ambasados kolektyvui – savo svajonių komandai, kurie kūrė ir tebekuria stebuklus, ir, žinoma, mano mylimai šeimai. Be jų visų kantraus darbo, palaikymo ir pagalbos visa tai nebūtų buvę įmanoma. Jūs visi sukūrėte tai, kuo išvykdamas galiu didžiuotis.
Su didele meile ir dėkingumu,
Kadenciją baigiantis Lietuvos Ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas
