Niekam ne paslaptis, kad Airijos sveikatos apsaugos sistema yra nusivylę ne tik čia gyvenantys lietuviai, bet ir patys airiai. Įdomu tai, kad Airijos statistikos departamentas, vadovaudamasis 2016 m. Gyventojų surašymo duomenimis, padarė išvadą, kad Airijoje gyvenantys lietuviai yra vieni iš sveikiausių, mat jie labai retai kreipiasi į vietos gydytojus, bet jie turbūt nežino, kad dauguma lietuvių skrenda gydytis namo… Spalio mėnesį su darbo vizitu Airijoje lankėsi Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kurio paprašėme pasidalinti savo mintimis apie Airijos sveikatos apsaugos sistemą, apie tai, ko viena šalis galėtų pasimokyti iš kitos ir, žinoma, nenutylėjome ir apie tai, kad mes, vos ištikus rimtesnei negaliai, skrendame pagalbos pas Lietuvos medikus.
– Gerbiamas Ministre, ar tai pirmas Jūsų vizitas į Airiją ir kokie buvo pagrindiniai šio vizito tikslai? Ar pavyko juos pasiekti?
–Tai buvo mano pirmas vizitas į Airiją. Įspūdis iš tikrųjų geras, jaučiausi kaip namuose: pamačiau gerus ir labai draugiškus žmones, panašią gamtą, be to, mes, kaip mažos šalys, turime ir tam tikrų istorinių panašumų, nes tiek Airijai, tiek Lietuvai teko patirti didesnių šalių įtakas. Iš Airijos išsivežu ne tik didelį bendradarbiavimo galimybių bagažą, bet ir daug šiltų ir malonių akimirkų, patirtų bendraujant tiek su mūsų tautiečiais, tiek su airiais.
Kalbant apie mano vizito tikslus, tai jų buvo keli: vienas iš jų – padedant mūsų ambasadai Airijoje, užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo santykius tarp Airijos ir Lietuvos medikų ir kilstelėti juos į aukštesnį lygį. Kitas tikslas buvo labiau susijęs su mano paties darbu, su sveikatos apsaugos sritimi. Norėjau pabendrauti su šios šalies politikais ir specialistais, sužinoti ir pamatyti, kaip jiems sekasi tvarkytis su savo sveikatos sistema, pažiūrėti, kaip ji veikia, galbūt pasimokyti tam tikrų dalykų, kurie Airijoje galbūt yra geriau organizuoti nei Lietuvoje. Kai kuriose srityse, kur šalys jungiasi, palaikydamos viena kitą, pavyzdžiui, labai brangių vaistų pirkimuose ir t.t., arba kai ES mažos šalys palaiko viena kitą, sakykim, tam tikruose politiniuose sprendimuose. Tokie buvo du mano pagrindiniai vizito tikslai.
– Ar vizito metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutarčių?
– Tarp atskirų Lietuvos ir Airijos mokslo ir medicinos įstaigų jau yra pasirašyta keletas sutarčių – su airių partneriais bendradarbiauja Vilniaus ir Kauno universitetinės ligoninės, susitarimus yra pasirašę abiejų šalių universitetai.
– Vizito metu Jūs atidarėte net kelis bendrus Lietuvos-Airijos mokslo renginius garsiuose Airijos universitetuose. Kokias pagrindines temas mokslininkai nagrinėjo šių renginių metu?
– Pirmąją vizito Airijoje dieną aptarėme galimą bendradarbiavimą su žinomiausio Airijos universiteto – Trinity koledžo Medicinos mokyklos, didžiausios Airijos universitetinės St. James ligoninės ir MISA instituto vadovais. Pirmajame Lietuvos ir Airijos mokslo simpoziume lietuvių ir airių mokslininkai skaitė pranešimus genetikos, kardiochirurgijos, gerontologijos temomis. Šis renginys – neseniai pradėto glaudaus bendradarbiavimo tarp VU Medicinos fakulteto ir Trinity koledžo – rezultatas. Simpoziume dalyvavo ir VU Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus bei prodekanė profesorė Vaiva Hendrixson. Mane ypač sudomino Trinity koledže pristatyti tyrimai apie autizmą, senėjančią visuomenę – šios temos tiek Lietuvai, tiek Airijai, yra labai svarbios.
Antrąją savo vizito dieną susitikome su Airijos nacionalinio universiteto Golvėjuje (NUIG) Medicinos mokyklos bei universitetinių ligoninių grupės „Saolta“ vadovais. Susitikimų metu pristatėme didžiausias Lietuvos ligonines – „Kauno klinikas“ bei „Santaros klinikas“. Man taip pat teko garbė atidaryti bendrą Lietuvos-Airijos mokslo renginį visuomenės sveikatos ir regeneracinės medicinos klausimais.
Seminare pranešimus skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė, NUI Medicinos mokyklos vadovas profesorius Timothy O‘Brien, kiti abiejų universitetų mokslininkai. Beje, birželio mėnesį, Airijos prezidentui Michael D Higgins viešint Lietuvoje, Kaune buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp LSMU ir NUIG.
Trečiąją dieną susitikome su Airijos sveikatos ministerijos bei kitų sveikatos apsaugos institucijų vadovais ir aptarėme galimą dvišalį bendradarbiavimą bei pasikeitimą patirtimi sveikatos apsaugos politikos, e-medicinos, traumų centrų, retų ligų ir kitose srityse. Man buvo patikėta atidaryti taip pat pirmąjį Lietuvos-Airijos seminarą retų ligų srityje, kuriame Lietuvos patirtį ir pasiekimus pristatė daktarė Birutė Tumienė („Santaros klinikos“) ir profesorė Milda Endzinienė („Kauno klinikos“). Retų ligų tematika yra ypač aktuali mažoms šalims. Kai kurie gydytojai per visą savo karjerą taip ir nesusiduria su retomis ligomis, tačiau tokių ligų yra ir labai svarbu, kad jos būtų diagnozuojamos ir paskirtas atitinkamas gydymas. Tai yra europinis formatas, kada šalys yra buriamos į retų ligų tinklus, diskutuojama, kaip gerinti bendradarbiavimą, kaip stiprinti pagalbą pacientams, kurie serga retomis ligomis.
– Kiek mums žinoma, tai buvo pirmieji bendri mokslo renginiai. Ar tokia jų gausa reiškia, kad Airija gali tapti svarbia Lietuvos partnere gyvybės mokslų srityje?
– Aš manau, kad ne tik gali, bet jau ir yra partnerė. Mažoms šalims, matyt, yra lengviau bendradarbiauti – mes paprasčiau susikalbam, geriau vieni kitus suprantam, pagaliau mūsų biurokratiniai mechanizmai nėra labai sudėtingi. Todėl tiek Lietuva iš Airijos, tiek Airija iš Lietuvos turi ko pasimokyti medicinos srityje. Sakyčiau, tai tikrai lygiaverčių partnerių bendradarbiavimas.
– Baigiantis vizitui ir jį apibendrinant, kokias sveikatos apsaugos ir medicinos mokslų sritis galėtumėt įvardinti kaip labiausiai dominančias abi šalis ir kuriose numatyta bendradarbiauti?
– Genetika, retos ligos, epidemiologija, širdies ligos, visuomenės senėjimas, autizmas – tai tos sritys, kur jau bendradarbiaujame, o po šio mano vizito galbūt atsiras ir daugiau tų sričių. Kaip jau minėjau, man tikrai buvo įdomu išgirsti apie Airijoje atliekamus autizmo tyrimus, nes mes taip pat turime šią problemą ir ji, deja, yra didėjanti ir yra labai daug neatsakytų klausimų.
– Airijoje daug kas skundžiasi (ne tik lietuviai, bet ir patys airiai) blogai sutvarkyta sveikatos apsaugos sistema – ko Airija galėtų pasimokyti iš Lietuvos?
– Iš tikrųjų labai sudėtingas klausimas todėl, kad yra daug skirtumų pačiose sistemose: kaip jos organizuotos, kas yra ligoninių steigėjai, kaip apmokama ir kiek apmokama – iš tikrųjų labai sudėtinga tas sistemas net lyginti. Aš pasakysiu jums tik du pavyzdžius, kuriuos galbūt galima būtų lyginti. Visų pirma, Airijoje galiojanti sveikatos draudimo sistema yra pakankamai sudėtinga. Lietuvoje turime savotišką solidarumo mokestį – žmonės pagal savo pajamas tam tikrą procentinę dalį moka už sveikatos draudimą ir vėliau ta draudimo sistema naudojasi. Mano supratimu, tai gana paprasta. Bet yra kitas didelis skirtumas – kiek skiriasi pačios sistemos finansavimas. Jeigu neklystu, Airijos biudžete sveikatos sistemai numatyta skirti beveik 17 mlrd. eurų. Lietuvoje visas sveikatos biudžetas sudaro vos 2 mlrd. eurų. Skaičiai akivaizdžiai rodo, kaip skiriasi sistemų finansavimas ir galbūt galima sakyti, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema tvarkosi efektyviau – už mažesnius pinigus mes sugebame suteikti daugiau paslaugų, mokam efektyviau valdyti ir čia yra mūsų privalumas.
– Dauguma lietuvių, turėdami rimtesnę sveikatos problemą, skrenda gydytis namo. Kokios perspektyvos, o gal net lengvatos laukia Lietuvoje besigydančios išeivijos?
– Sunku pasakyti, kokių čia lengvatų reikėtų – jau vien tai, kad Lietuvoje medicinos paslaugų kaina yra labai maža ir tai, matyt, išeivijai yra patrauklu, nes ir be papildomų lengvatų užsienyje gyvenantys lietuviai tai priima kaip lengvatą. Manau, kad mūsų sveikatos sistema tą patrauklumą išeivijai išlaiko dar ir dėl to, kad medicinos paslaugos Lietuvoje yra tikrai labai kokybiškos.
– Ar buvote susitikęs su čia gyvenančiais lietuviais ir kokį įspūdį Jums paliko šis susitikimas?
– Prieš baigiantis mano vizitui, Lietuvos ambasadoje Dubline susitikau su Airijoje dirbančiais lietuviais mokslininkais, gydytojais ir Airijos lietuvių organizacijų atstovais. Tai labai šviesūs ir išsilavinę žmonės, kai kurie iš jų dirba labai sudėtingose srityse, jie domisi gyvenimu Lietuvoje ir siekia ne tik palaikyti ryšius su gimtąja šalimi, bet ir stengiasi konkrečiais darbais prisidėti kuriant geresnį mūsų visų gyvenimą.
– Koks būtų Jūsų pagrindinis palinkėjimas Airijoje gyvenantiems tautiečiams?
– Kaip sveikatos ministras ir kaip bet kuris medikas pirmiausiai visiems linkiu kiek galima mažiau susidurti su sveikatos sistema – būkite sveiki, saugokite sveikatą ir investuokite į ją. Ir kitas palinkėjimas, kuris galbūt nesusijęs su sveikatos sistema – linkiu nepamiršti Lietuvos ir žinoti, kad jūs ten visada esate laukiami. Negali žinoti, kaip susiklostys tolimesnis gyvenimas, todėl tiems žmonėms, kurie pasiekę tam tikrą savirealizacijos ribą ir nori naujų iššūkių, noriu palinkėti, kad ta vieta, kur norėtųsi tuos iššūkius realizuoti, būtų ne kokia nors kita šalis, o būtų būtent Lietuva.
– Dėkojame Jums už šiltą, įdomų ir, tikimės, Airijos lietuviams aktualų pokalbį.
