Home Naujienos Koronavirusas: 8 psichinės sveikatos priežiūros būdai

Koronavirusas: 8 psichinės sveikatos priežiūros būdai

524
0

Kadangi šiuo metu viešojoje erdvėje dominuoja koronaviruso (COVID-19) tema, o visuomenės susirūpinimas ir nerimas proporcingai auga, „Mental Health Europe“ organizacija norėtų priminti, kad rūpintis savo psichine sveikata yra taip pat svarbu, kaip ir rūpintis savo fizine sveikata. Gera psichinė sveikata ir teigiama savijauta gali padėti geriau susidoroti su COVID-19 grėsme ir išgyvenamu nerimu.

Pateikiami 8 patarimai  kaip valdyti nerimą, kurį kelia žinios apie siautėjantį virusą:

 Ieškokite tikslios ir objektyvios informacijos iš oficialių ir patikimų informacijos šaltinių

Apsiribokite informacijos skaitymu tik iš oficialių šaltinių, tokių kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisijos svetainė ar patikimi nacionaliniai šaltiniai (pavyzdžiui, šalies vyriausybės svetainė). Būtent patikimi informacijos šaltiniai yra pagrindiniai informacijos sklaidos kanalai, kuriuos turėtumėte naudoti siekiant išvengti baimės ir panikos, kurią gali sukelti dezinformacija (neteisinga, netiksli informacija).

 Nustatykite naujienų apie COVID-19 ribas

Stenkitės vengti ir riboti per didelį žiniasklaidos poveikį Jūsų psichikai. Nuolatinis naujienų ir socialinės žiniasklaidos kanalų apie COVID-19 stebėjimas gali sustiprinti nerimo ir kančios jausmą. Apsvarstykite galimybę išjungti automatinius pranešimus (notifications, updates) ir atsipūsti / atsiriboti nuo naujienų srauto. Jei nustatysite konkrečias ribas, kiek naujienų perskaitysite, žiūrėsite ar klausysite per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, galėsite susitelkti ties savo gyvenimu ir veiksmais, kuriuos galite valdyti. Nėra naudinga per daug galvoti apie hipotetines situacijas (kas būtų, jeigu būtų).

Pasaulinė sveikatos organizacija pataria ieškoti faktinės informacijos, kuri Jums teiktų praktinę naudą ruošiant savo planus apsaugoti save, artimuosius.

 Rūpinkitės savimi

Rūpintis, nerimauti dėl koronaviruso protrūkio – tai, pirmiausia, susitelkti ties dalykais, kuriuos galite patys savarankiškai kontroliuoti (pvz. asmeninės higienos reikalavimų laikymasis).
Jei įmanoma, netrikdykite savo kasdienybės / įprasto režimo ir neatsisakykite įprastos Jums veiklos. Valgykite sveiką maistą, pakankamai išsimiegokite ir darykite tai, kas jums patinka.
Apsvarstykite galimybę sukurti rutiną, kurioje prioritetas teikiamas jūsų gerovei ir teigiamam psichinei sveikatai. Pasivaikščiojimas, meditacija ar mankšta, gali padėti atsipalaiduoti ir teigiamai paveikti jūsų mintis. Taip pat, Psichikos sveikatos fondas rekomenduoja jums susidariusią situacija įvertinti kaip tam tikrą galimybę, kuri galėtų turėti Jums ir naudos (pavyzdžiui, pagaliau išsimiegoti ir kompensuoti trūkstamo miego valandas). Sveikatos priežiūros darbuotojams ypač svarbu pasirūpinti savo pagrindiniais poreikiais ir užtikrinti gerą poilsį tarp pamainų dėl viršvalandžių.

 Bendraukite ir palaikykite aplinkinius žmones

Ryšiai su draugais ir šeima gali palengvinti stresą, kurį sukelia COVID-19. Kalbėjimas apie savo rūpesčius ir jausmus gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Sulaukę palaikymo ir rūpesčio iš kitų, įgyjate stabilumo pojūtį. Pagalba kitiems žmonėms jų poreikio metu ir susisiekimas su žmogumi, kuris jaučiasi vienišas ar susirūpinęs, gali būti naudingas veiksmas ir paramą gaunančiam asmeniui, ir pagalbininkui (taigi, teikti pagalbą kitam yra naudinga ir pačiam pagalbos teikėjui). Daugeliui žmonių taip pat gali kilti klausimas, ką daryti, jei jiems nustatomas karantinas. Atminkite, kad tai tik laikina būsena ir kad vis dar yra daug būdų, kaip reguliariai palaikyti ryšį su kitais asmenimis (pvz. skaitmeniniu būdu).

 Išlaikykite vilties ir pozityvaus mąstymo būklę

Pabandykite sutelkti dėmesį į dalykus, kurie jūsų gyvenime yra teigiami. PSO rekomenduoja rasti galimybę įsiklausyti į kitų asmenų istorijas (pvz. asmenų, kurie sirgo virusu ir išgijo).

 Pripažinkite savo jausmus

Esant dabartinei situacijai, esant daugeliui skirtingų emocinių reakcijų, normalu jaustis priblokštam. Įprasta justi ir tam tikrą nerimą. Pastebėkite tai ką jaučiate. Nebijokite išreikšti tai, ką jaučiate. Jei jaučiate poreikį – rašykite apie jausenas, kurias patiriate. Kalbėkitės su kitais apie savo patirtis ir jausenas. Nebijokite kūrybiško požiūrio.

 Pasikalbėkite su savo vaikais apie COVID-19 protrūkį

Ne mažiau svarbu padėti vaikams susidoroti su stresu ir apsaugoti juos nuo bet kokios panikos. Atsakykite į jų klausimus ir pasidalykite faktais apie COVID-19 vaikams suprantamu būdu. Atsakingai reaguokite į vaiko reakcijas, įsiklausykite į jo rūpesčius ir suteikite jam papildomos priežiūros, dėmesio ir palaikymo. Įtikinkite vaikus, kad jie yra saugūs. Pasidalinkite su jais patiritmi, kaip Jūs asmeniškai susidorojate su savo stresu.

 Kreipkitės profesionalios pagalbos esant poreikiui

Laikykitės kvalifikuotų sveikatos specialistų pateiktų apsaugos ir prevencijos rekomendacijų. Jei visa tai negelbsti, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į profesionalų psichologą, medicinos darbuotoją. Bendraamžių palaikymas paprastai organizuojamas vietos ar nacionaliniu lygmeniu, todėl geriausia pradėti paiešką nuo tų, kurie yra jūsų vietovėje. Gali būti naudinga naudoti tokius paieškos terminus kaip „bendraamžių palaikymas psichinės sveikatos sutrikimams“ arba „psichinės sveikatos paslaugų vartotojų organizacijos“ (ieškant šių asmenų būtent pagal Jūsų gyvenamąją vietovę).

Parengta pagal https://www.mhe-sme.org/covid-19/… informaciją