Home Mano Airija Klastingas bučinys. IV dalis

Klastingas bučinys. IV dalis

171
0

Michelangelo Merisi da Caravaggio šedevro ir moters, gydytojos Maria Lee Wilson istoriją ir toliau pasakoja mūsų nuolatinė tekstų autorė Sabina Salim.

Klastingas pabučiavimas
Klastingas bučinys. II dalis
Klastingas bučinys. III dalis

13 skyrius. Kaip paveikslas atsidūrė Jėzuitų namuose

Marija vieninteliu tikrai ištikimu savo draugu laikė tėvą Thomas Aloisą Finlay (1848 – 1940), kuris nepaliko jos vienos sunkiomis dienomis po vyro mirties.

Thomas Finlay buvo gana ryški asmenybė Airijoje. Baigęs studijas Sent Augustino koledže Kavane, 1866 metais jis tapo Jėzaus draugijos nariu. Po 2 metų Thomas priėmė apeigas ir davė Jėzuitų įžadus. Įsitvirtinęs savo tikėjime, Finlay leidžiasi į pamokslavimo piligriminę kelionę: iš pradžių į Saint-Acheul šiaurės Prancūzijoje, vėliau į Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą Romoje, kurį 1551 m. įkūrė Ignacas Lojola ir Pranciškus Bordžija.

Tačiau 1870 metų rugsėjo 11 dieną prasidėjo kariniai veiksmai siekiant užimti Romą. Rugsėjo 20 d., po trijų valandų apšaudymo, Sardinijos Bersaglieri būriai įžengė į miestą.

Dėl įvykių tėvas Finlay buvo išsiųstas į Maria Laach abatiją Vokietijoje. Vienuolyną 1093 metais įkūrė Palatino grafas Henrik Laacho ir jo žmona. Abatija priklausė Benediktinų ordinui. Jiems priklausė ir žemės ūkio paskirties žemė, dirbama ekologinio ūkininkavimo principu. Čia Thomas Finlay susidomėjo agronomija ir biologija.

1873 m. tėvas Finlay grįžo į tėvynę ir pradėjo mokytojauti. Jo sugebėjimai ir patirtis buvo pastebėti ir įvertinti Dublino Katalikiškajame universitete, o 1883 metais jam buvo suteiktas profesoriaus, vėliau – Belvederio koledžo Šiaurės Dubline rektoriaus, klasikos, filosofijos ir politinės ekonomikos profesoriaus laipsnis 1903–1930 m.

Sostinėje Thomas Finlay susitiko su Maria Lee Wilson ir parodė nepaprastą dėmesį sielvartaujančiai našlei. Kai tik ji kreipdavosi į jį, kunigas visada rasdavo laiko ir paguodžiančių žodžių nusiminusiai moteriai, suteikdamas jai vilties ir dvasinės stiprybės.

Kupina noro padėkoti šventajam tėvui, Marija nusprendė padovanoti jam paveikslą „Judo bučinys“; religinė tema yra įprastas dalykas Dievo tarnui, o ir jai pačiai bus lengviau – ne vienerius metus kabėjęs ir vis išdavystės naštą primenantis paveikslas jos nebegrąžins į liūdesį.

Iki 1930 m. paveikslas puošė gydytojos Marijos Wilson namą Fitz Williams gatvėje.

Fitzwilliam’s Place, Dublinas 1930 m.

O 1930 metų pradžioje garsaus italų meistro paveikslas atsidūrė Jėzuitų namuose Leesono gatvėje Dubline.

Jėzuitų bendruomenės namai, 35 Leeson Street Lower, Dublinas 2

Ir kas žinojo, kad ši 8 svarus kainavusi drobė verta milijonų, kol ekspertizė nenustatė, kad tai yra paties didžiojo Mikelandželo kūrinys, o jo vieta turi būti Nacionalinėje galerijoje.

14 skyrius. Kaip buvo pavogtas Caravaggio?

Viskas būtų buvę gerai, jei ne staiga, lyg žaibas iš giedro dangaus, pasaulinę bendruomenę pasiekusi netikėta žinia: „Mikelandželo Caravaggio paveikslas „Judo bučinys“ buvo pavogtas 2008 metų liepos 31 dieną iš Odesos Rytų ir Vakarų meno muziejaus!“

Pasaulis sutelkė dėmesį į naujienas, kurios sekė viena po kitos: „Berlyne buvo aptiktas Michelangelo Merisi da Caravaggio paveikslas!“

DPA agentūra (Deutsche Presse-Agentur) praneša, kad 2008 metais liepos pabaigoje nepažįstamas asmuo užlipo ant statybininkų pastolių, išlaužė muziejaus pastato langą, esantį antrame aukšte, išpjovė paveikslą iš rėmo, taip padarydamas didelę žalą drobei ir pabėgo.

Po dvejų metų Vokietijos teisėsaugos institucijos sulaikė grupę vagių, mėginusių parduoti paveikslą. Kai kurių ekspertų teigimu, paveikslo kaina juodojoje rinkoje siekė 100 mln. dolerių.

2010 metų birželio 25 dieną, tarptautinės operacijos, kuriai vadovavo Frankfurt on Main prokuratūra, metu buvo sulaikyti 4 asmenys, įtariami prisidėję prie nusikaltimo. Tai pirmadienį, birželio 28 dieną, Visbadene paskelbė Federalinė kriminalinės policijos biuras.

Įtariamieji – trys Ukrainos ir vienas Rusijos piliečiai – birželio 25 dieną jie Berlyne susitiko su potencialiu pirkėju, tačiau juos sulaikė Vokietijos teisėsaugos pareigūnai. Meno ekspertas patvirtino, kad paimta drobė tikrai buvo Odesoje pavogtas paveikslas.

Dabar sprendžiamas sulaikytųjų ekstradicijos ir paveikslo grąžinimo Odesai klausimas, rašo „Interfax“.

O tuo tarpu dar 20 galimų jų bendrininkų – tarptautinės gaujos, besispecializuojančios meno objektų vagystėse iš muziejų, narių, buvo sulaikyti Ukrainoje, praneša agentūra.

Galiausiai Vokietijos vyriausybė nusprendė grąžinti meno kūrinį į jo tėvynę Odesoje!

2010 metų rugpjūčio 30 dieną Berlyno teisingumo senatorė Gisela von der Aue įteikė paveikslą Ukrainos vidaus reikalų ministrui Anatolijui Mogiliovui, kuris Vokietijoje lankėsi kaip Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovaujamos oficialios delegacijos narys. Tos pačios dienos vakarą asmeniniu Ukrainos valstybės vadovo lėktuvu paveikslas buvo atgabentas į Kijevą. Po restauravimo jis bus grąžintas Odesos muziejui, praneša „Interfax“, remdamasi Viktoro Janukovyčiaus spaudos tarnyba.

Ir ačiū Dievui.

O kaip dėl Dublino paveikslo?

Iki 2012 metų buvo manoma, kad originalas yra Odesoje, tačiau meno istorikai linkę daryti išvadą, kad Vakarų ir Rytų meno muziejui gali priklausyti autoriaus kūrinio kopija.

 15 skyrius. Dublinas – Odesa

Žinoma, kad „Judo bučinys“ yra Michelangelo Merisi da Caravaggio, unikalaus XVI a. pabaigos – XVII amžiaus pradžios italų tapytojo, paveikslas, nutapytas 1602 metais aliejumi ant drobės, kurios matmenys 134 x 172 cm.

Meno istorijoje Caravaggio žinomas kaip realizmo pradininkas, drąsus reformatorius ir išskirtinai efektingo „chiaroscuro“ tapymo stiliaus, paremto ryškiu šviesos ir šešėlio kontrastu, kūrėjas. Viso pasaulio muziejai yra labai laimingi, galėdami įsigyti jo paveikslus. Paveikslą „Judo bučinys“ autorius nutapė jau būdamas žinomu meistru ir jis yra nutapytas vienu egzemplioriumi.

Buvo nuspręsta nuodugniai ištirti „Odesos“ paveikslą.

Įdomu, kad paveikslas, kuris buvo pavogtas iš Odesos muziejaus, 1954 metais jau buvo restauruotas Ermitaže.

Tada ekspertai užtikrintai pareiškė, kad tai ne Caravaggio: „Šis paveikslas mums gerai žinomas. Jo tapybos būdas akivaizdžiai skiriasi nuo Caravaggio stiliaus. Tai paaiškėjo atidžiai ištyrus rentgeno nuotraukas.“

Jų nuomonei pritaria meno istorikai, teigiantys, kad Odesoje pavogtas paveikslas geriausiu atveju yra autorinė kopija, o originalas, anot jų, saugomas Nacionalinėje Airijos galerijoje Dubline. Tačiau iki XX amžiaus pabaigos buvo manoma, kad Jėzuitų rezidencijoje kabo dingusi olando Gerardo van Honthorsto, vieno iš Caravaggio pasekėjų, originalo kopija.

Taigi, kuris iš paveikslų yra originalus, o kuris – kopija?

Nacionalinio Ukrainos mokslinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja Tatjana Byčko atsakė į aktualius visuomenės klausimus: „Yra pagrindo teigti, kad šį paveikslą nutapė italų menininkas Giovanni di Atilli praėjus 10 metų po Michelangelo Caravaggio mirties. “

Už šią kopiją Atilli gavo 12 auksinių nuo Asdrubale Mattei, Chiriaco Mattei brolio, kuris buvo originalaus „Judo bučinio“iš Caravaggio, kainavusio 125 auksinius, savininkas. Mattei knygose yra toks įrašas.

Tačiau apie patį Giovanni di Atilli informacijos nėra: nei duomenų apie jo gyvenimą, nei jo kūrybą patvirtinančių eskizų, juo labiau paveikslų, o tik ši viena kopija, padaryta aukščiausiu lygiu. Nuostabu! Ekspertai tvirtina, kad tai buvo vienintelis Giovanni di Atilli darbas – meistriška didžiojo meistro kopija. Bet toks genijus privalo turėti ir kitų kūrinių?!

Tačiau vaizduojamojo meno istorijoje žinoma daug klastočių ir daug mažiau žinoma paslaptingų jų kūrėjų vardų.

Beje, ekspertai iš Vokietijos ir Italijos jau kalbėjo apie tai, kad Odesos „Caravaggio“ iš tikrųjų yra kopija. Jų nuomone, šis paveikslas galėtų kainuoti nuo 200 iki 500 tūkstančių eurų.

 Įdomu tai, kad net policija iki šiol nežino tikrosios pavogto ir vėl rasto paveikslo vertės. Tyrėjų teigimu, paveikslas yra vertinamas 112 000 USD. Įvairiuose Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos departamentų tinklalapiuose „Kristaus paėmimas į globą“ vertė svyruoja nuo 100 mln. dolerių iki 50 mln. eurų. Reikia pridurti ir tai, kad „jau yra atsektas paveikslo patekimo į Odesą kelias“.

O kaip jis pateko į Ukrainą?

Laukite tęsinio…