Mama – visų pradžių pradžia, Mama – brangiausias žmogus, Mama – tai gyvenimas… Vienas už kitą gražesni žodžiai, eilės, muzikiniai kūriniai skambėjo Šv.Andriejaus bažnyčioje vykusiame koncerte ,,Meilė Motinai ir Tėvynei“, į kurį lietuvaičius pakvietė Airijos lietuvių katalikų misija ir „Lyrikos vakarų“ kūrybinė grupė.
Buvo aukojamos Šv. Mišios už gyvas ir Anapilin iškeliavusias motinas. Meldžiantis drauge su kunigu Egidijumi Arnašiumi, palengva jautėsi, kaip dieviška ramybės skraistė apgaubė ir pripildė kiekvieną širdį tikru pagarbos ir pasididžiavimo jausmu. Koncerto metu, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos garsai, tarpusavyje susilieję su poezijos posmais, šį jausmą dar labiau sustiprino. Šviesiu pavasarišku džiaugsmu padvelkė ir klausytojus nustebino “Dublin piano ir dainavimo studijos” moksleivių atliekami kūriniai. Vadovės – Juratė Grickienė ir Gabrielė Grickaitė – visus metus kantriai ir atkakliai dirbo, įkvėpdamos savo mokiniams meilę muzikai ir dainai.
Ypatingais plojimais buvo sutiktas ir palydėtas mokytojos Gabrielės Grickaitės mokinys Arminas Pucko, kuris tik prieš savaitę Navane vykusiame “Choral Festival” profesionalių jaunujų pianistų konkurse laimėjo 1-ąją vietą. Koncerto metu, atliekama Johann Sebastian Bach’o “Tokata d-moll” vargonams, dar kartą patvirtino Armino pasirinkimą siekti profesionalaus pianisto vardo.
Justino Marcinkevičiaus eiles ,,Lopšinė gimtinei ir motinai” į renginį atvykusiems tautiečiams dovanojo Dublino “4Vėjų” lituanistinės mokyklos mokinys Ignas Zaveckis. Mokytojos Ritos Kundrotaites vokalo mokinių atliekami muzikiniai kūriniai, poetų Rasos Kochanauskaitės-Raižienės ir Valdo Kišūno eilėraščiai apie brangias mamytes, giliai palietė kiekvieno klausytojo širdį. Šventėje būta ir netikėto siurprizo – nuotaikingą japonų kompozitoriaus Koji Kondo kūrinį klausytojams dovanojo Simonas Ciunka ir Mykolas Gricka.
Ne vienas iš susirinkusiųjų nubraukė ašarą, o renginio vedančiajai Loretai Vaičiūtei skaitant D. Ruseckajos eilėraštį ,,Mūsų mamos nemiršta” ir jos rankose degant švelniai žvakelės liepsnelei, visi prisiminėme savo mamas, kurios iš tikrųjų niekada nemiršta, nes jos gyvena mūsų širdyse…
Šventei pasibaigus, niekas neskubėjo skirstytis.
Visi džiaugėsi vaikų pasirodymais ir pasiekimais, dalinosi įspūdžiais, vaišinosi arbata ir skanavo burnoje tirpstantį Editos Sveikatienės keptą tortą, dėkojo vieni kitiems už tas akimirkas, kurių metu visų širdys susiliejo į vieną, nes kiekvienas iš mūsų turime tik vieną Motiną ir tik vieną Tėvynę… Mes visi nešiojame savyje Motinos širdies šilumą ir Tėvo žemės – Tėvynės, žmogiškąją savastį. Pasak J. Haseko: ,,Tėvynė, kaip ir Motina, žmogui duota tik viena”, todėl saugokime ir branginkime tai, kas mums brangiausia ir ugdykime savo vaikuose pagarbą ir meilę Motinai…Tėvynei…Žmonijai…Kūrėjui.
