Jau seniai puoselėta mintis pagaliau tapo realybe ir Kavano centrinėje bibliotekoje atidarėme parodą, skirtą Lietuvos istorijai bei valstybės atkūrimo šimtmečio šventei.
Paroda istorinė, bet pateikta mūsų akimis – apie laisvę, apie sunkų, išbandymais bei neteisybe grįstą kelią, kuriuo link laisvės ėjo mūsų proseneliai… Ėjo tam, kad dabar mes galėtumėme laisvai mąstyti ir patys priimti sprendimus. Galbūt ir klysti, bet iš to mokytis bei tobulėti.
Paroda buvo atidaryta dalyvaujant grafystės tarybos pirmininkui Paddy McDonald, Lietuvos ambasadoriui Airijoje Egidijui Meilūnui, bibliotekos vadovui Tom Sullivan bei Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ draugams.
Mintis supažindinti Kavano miesto bei apskrities gyventojus su Lietuvos istorija kilo prieš porą metų, kartu su airiais švenčiat jų istorinį šimtmetį bei minint Velykų sukilimo metines. Jau tada sau pasižadėjome, kad Lietuvos šimtmečio švente pasidalinsime su kavaniškiais, juk mūsų istorijos tokios panašios! Tad po visų garbingų svečių sveikinimo kalbų, sugiedotų Airijos bei Lietuvos himnų, pasistengėme trumpai apžvelgti pačią parodą bei eksponatų esmę.
Paroda pasakoja Lietuvos istoriją nuo knygnešių iki dabartinių laikų. Akcentavome knygnešystės istorijos unikalumą, slaptųjų mokyklų svarbą, juolab, kad ir airiai turėjo slaptąsias „pakrūmių“ mokyklas, tad jie kuo puikiausiai supranta, koks tai buvo tamsus laikotarpis.
Pakvietėme dar nemačiusius pažiūrėti airių dokumentinį filmą apie mūsų knygnešius, kuriame airis poetas Gearóid Mac Lochlainn seka knygnešių keliais ir domisi mūsų lietuvių kalbos išsaugojimo istorijomis.
1916 metų Lietuva ir Vokietijos okupacijos lakotarpis aktualus tuo, kad kaip tik tais metais Airijoje prasidėjo nepriklausomybės siekio judėjimas, tad apžvelgėme šiuos metus idant parodytumėme, kad ir Lietuvai tuomet buvo ne pyragai. Anaiptol, maistas juk buvo normuojamas ir išduodamas tik pagal korteles.
V.Kudirka, J.Basanavičius, Nepriklausomybės aktas bei signatarai puikuojasi ant pagrindinės mūsų ekspozicijos sienos. Juos nutapėme ryškiomis spalvomis, nes jie buvo neeiliniai žmonės, o mūsų nepriklausomybės šaukliai. Ši puiki mokytojos Jekaterinos idėja tapo puikiu parodos akcentu, kuris be žodžių kalba pats už save.
Dvigubos okupacijos laikotarpis sukėlė svečiams įvairių emocijų, nes pokario istorijos metai Lietuvoje buvo labai dramatiški ir skaudūs.
Dainuojanti revoliucija jau nušvinta kiek kitomis spalvomis: Baltijos kelias, roko maršai, laisvės dainos bei kulminacija – sausio 13-oji –pasakoja airiams ir primena mums apie mūsų ryžtingą kelią link laisvės.
Visi parodos eksponatai yra pagaminti mokytojų bei mokinių rankomis. Norėjome, kad istorija būtų gyva, kad lankytojai suprastų, kad istorija – tai ne senos knygos ar archyvai, o mes. Mes – žmonės, kurie dar pamena, kuriems dar skauda, kuriems dar ašara nurieda klausant dainos „Laisvė“…. Parodos pristatymą pagyvinome lietuvių liaudies bei laisvės dainomis, kurias atliko mokytoja Raimonda.
Renginio pabaigą vainikavo mūsų ambasadoriaus Egidijaus Meilūno žodis bei padėkos mūsų mokyklos draugams. Taip pat apdovanojome ir mūsų skelbto konkurso nugalėtoją Keelan Gilroy, kuris sukūrė nepaprastai gražų skirtuką knygai Lietuvos tema. Konkursas vyko visose airiškose apskrities mokyklose, o dalyvių turėjome net apie 40!
Nuoširdžiai dėkojame ambasadoriui Egidijui Meilūnui už rūpestį mumis, už padėkas mūsų remėjams, už naujas knygas bibliotekai ir už dovaną skirtuko Lietuvos tema konkurso nugalėtojui.
Paroda veiks ilgai. Bibliotekos darbuotojai minėjo, kad jau dabar ją lanko daug žmonių. O mūsų širdys džiaugiasi, nes Airija atranda Lietuvą. Užsukite ir jūs, jei tik būsite Kavane, juk taip gera prisiliest prie savo šaknų….
Donata Simonaitienė
Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ vadovė