Gruodžio mėnesį jaukioje, šiltoje salėje, sklidinoje juoko ir kalbų, Monaghano lietuvių mokykla “Lietuvos vaikai” pasitiko Šv. Kalėdų dvasią.
Iš įvairiausių Airijos miestų ir miestelių suvažiavo prekybininkai su rankdarbiais, mezginiais, lietuviškomis maisto gėrybėmis, gera nuotaika, pramogomis vaikams bei įvariausiomis Šv.Kalėdų puošmenomis.
Pirkėjų laukė ir loterija su viliojančiais prizais: masažo kuponais, grožio priemonėmis, saldumynais ir siurprizais! Nuo pat mugės pradžios skambėjo kalėdinė muzika, aidėjo kalbos ir planai artėjančioms šventėms…
Kiekvienais metais “Lietuvos vaikų” mokyklos bendruomenė Šv. Kalėdų dvasią pasitiko su nerimstanciu džiaugsmu. Praeitą žiemą šį nuostabų laikotarpį pasveikinome su vaikų ir mokytojų rašyta, kurta ir režisuota pasaka, o dar prieš kelis metus Šv.Kalėdas šventėme su “Olialia vaikais”, na, o šiemet pas mus vėl įsikūrė jauki ir nuotaikinga mugė.
Buvo nuostabu stebėti tiek daug žiburėlių akyse, kai ne vien tik lankytojai aikčiojo, rinkosi dovanas ir garsiai juokėsi, tačiau ir prekeiviai, atvykę parodyti savo darbų. Smalsiai pasiklausinėjusi įdomiausių kūrėjų ir apžiūrėjusi jų rankomis padarytus kūrinius, sužinojau begalę įkvepiančių smulkmenų apie kūrybos procesą, aistrą ir kaip visa tai prasidėjo.
Štai Raimonda Zakarienė mezga jau nuo septynerių metų, virbalų iš lanksčių pirštų tikriausiai nuo to laiko niekuomet taip ir nepaleido, Lietuvoje dalyvavusi mezgimo konkursuose, aistringa mezgėja netgi pateko į “Mūsų Namai” žurnalo puslapius! Raimonda taip pat papasakojo, kad žmonėms patinka autentiški, rankų darbo gaminiai, žmonės jaučia, kada egzistuoja kontaktas tarp kūrėjo ir gerbėjo – kaina tuomet visiškai nublanksta!
Akį be proto traukė Auroros Spalvienės raižytos žvakės, o moters atsidavimas jų kūrimui sužavėjo dar labiau. Įkvėpimo ji sėmiasi iš vaizdo įrašų internete, sakė, kad žvakėmis naudojamas specialus vaškas – parafinas, sunkiau lūžinėjantis ir greičiau stingstantis. Aurora sako, kad privalu raižyti greitai ir mitriai, nėra ypatingai daug laiko galvoti – vidutinė žvakė išraižoma per 6-7 minutes.
Taip pat pabrėžė, jog tokiam darbui būtina gera nuotaika ir tinkamas nusiteikimas, kadangi kai vyrauja pilkas debesėlis virš galvos tuomet ir spalvos būna nykios, ir pjūviai kreivi…
Turėjau galimybę pasidomėti kaip sekėsi prekiauti ir “Aloe Vera” – akių negalėjau atitraukti nuo produktų gausybės.Neįmanoma buvo praeiti pro šalį nepasigrožėjus odos dirbiniais bei apyrankėmis prekiaujančios kompanijos “Varlių Spinta” dirbiniais…
Smagu, kad vienoje vietoje susirinko tiek daug kūrybingų ir atsidavusių savo amatui žmonių, malonu buvo pasinerti į magišką ir šiek tiek stebuklingą atmosferą.
Kiekvienas, užsukęs mugėn, sugebėjo rasti kažką ir sau, ir artimui, ir netgi vaikučiai galėjo džiaugsmingai dažyti keramikinius žaisliukus! Visą dieną ausį glostė lietuviškos kalbos, lietuviškų sveikinimų atgarsiai, tad apėmė toks didis, susijęs su savo tauta, artumo jausmas.
Vakarėjant vaikučių laukė nuostabus Dublino Mažojo Teatro spektaklis “Miško Pasaka” – iš akių ir pražiotų burnų buvo galima suprasti, kokį gilų įspūdį ši šventė jiems paliko!
Po to Kalėdų Senelį sveikino įvairiausios dainos, šokiai, eilėraštukai – kiekvienas troško prasibrauti prie Senelio ir įsitaisyti ant jo kelių…
Per šią šventę spindėjo šventa vienybė ir atsidavimas savo darbui, kitų gerovei ir Kalėdų dvasiai. Kiekvienas namo grįžo ne tik pilnomis rankomis, pripildytomis dovanų ir gėrybių, bet ir džiaugsmo, šilumos, šviesos ir malonaus laukimo jausmo kupinomis širdimis.
Gertrūda Kalvynaitė
Nuotraukos: Pavel Vaitukovic Photography
