ECB sumažino pagrindinę refinansavimo normą iki 4,25 %, ribinę skolinimo palūkanų normą – iki 4,5 %, o indėlių palūkanų normą – iki 3,75 %.
Tai pirmas nuo 2016 m. kovo mėnesio tiek pagrindinės refinansavimo operacijų palūkanų normos, tiek garantinės įmokos skolinimo palūkanų normos sumažinimas, o indėlių palūkanų normos – pirmas sumažinimas nuo 2019 m. rugsėjo mėn.
Kas yra ECB palūkanų normos ir kam jos skirtos?
ECB nustato tris pagrindines palūkanų normas:
- Pagrindinė refinansavimo norma (dar vadinama fiksuotąja konkurso palūkanų norma) yra palūkanos, kurias bankai moka skolindamiesi pinigų iš ECB. Tai yra pagrindinis euro zonos bankų sistemos likvidumo šaltinis ir turi įtakos tam, kokias palūkanų normas bankai taiko skolindami kitiems bankams ir galiausiai vartotojams.
- Garantinės įmokos skolinimo palūkanų norma yra norma, pagal kurią bankai gali iš ECB per vieną kartą pasiskolinti daugiau nei jų užstatas.
- Indėlių palūkanų norma yra palūkanos, kurias bankai gauna už savo perteklinių atsargų laikymą ECB.
Kodėl ECB sumažino palūkanų normas?
Bendras 450 bazinių punktų palūkanų normų šuolis, Frankfurte atliktas nuo 2022 m. liepos iki 2023 m. rugsėjo, prisidėjo prie grynosios infliacijos lygio sumažėjimo euro zonoje nuo aukščiausio 10,6 % lygio 2022 m. spalį iki 2,6 % (2024 m. gegužės mėn.).
Kovo mėnesį ECB pirmininkė Christine Lagarde sakė, kad iki birželio bus daugiau aiškumo ir pakankamai duomenų. Atrodo, kad šis momentas atėjo.
Nors infliacija dar nevisiškai pasiekė 2 % tikslą, jos žymus mažėjimas rodo besitęsiančią mažėjimo tendenciją, kuri, kaip tikimasi, tęsis ir artimiausiais mėnesiais.
Remiantis naujausiomis ECB prognozėmis, pateiktomis 2024 m. kovo mėn., vidutinis infliacijos lygis 2025 m. sumažės iki 2 %, o 2026 m. – iki 1,9 %. Kalbant apie grynąją infliaciją, kuri neapima energijos ir maisto kainų, 2025 m. ji bus 2,1 %, o 2026 m. – 2,0 %.
Palūkanų normos sumažinimas 25 baziniais punktais taip pat padėtų išlaikyti teigiamą realiąją palūkanų normą, nes nominaliosios palūkanų normos ir toliau būtų didesnės už dabartinį infliacijos lygį. Taigi tai rodo, kad pinigų politikos apribojimo laipsnis mažėja, bet tai nėra palūkanų platesnis normalizavimas.
Skolintų lėšų augimas ir brangimas lėmė bloko ekonomikos augimo sulėtėjimą, apribojo paklausą ir sulėtino kainų spaudimą.
2024 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo 0,3%, o ankstesni du ketvirčiai buvo stebimas mažėjimas 0,1%. 2023 m. antrąjį ketvirtį šis rodiklis šiek tiek padidėjo – 0,1 proc., o 2023 m. pirmąjį ketvirtį ir paskutinį 2022 m. ketvirtį buvo sąstingis.
Ar sumažės mano hipotekos palūkanų norma?
Pavyzdžiui, klientui, turinčiam 200 000 eurų vertės būsto paskolą, kurios likęs terminas yra 10 ar 15 metų, mėnesinės įmokos sumažės apie 25 eurus, tai padės sutaupyti apie 300 eurų per metus.
Kintamųjų ar fiksuotųjų palūkanų klientams situacija yra sudėtingesnė. Kadangi nėra reikalaujama, kad bankai atspindėtų ECB palūkanų normų sumažinimą savo kintamosiose ar fiksuotosiose palūkanų normose, tai yra kiekvieno banko komercinis sprendimas. Bus matyti, ar kiti bankai paseks kai kurių kitų pavyzdžiu, tokių kaip „ICS Mortgages„, kurie paskelbė apie kintamųjų palūkanų mažinimą nuo liepos 1 d.
Ar ECB ir toliau mažins palūkanų normas po birželio mėn.?
Naujausi ECB valdininkų pareiškimai rodo, kad po birželio mėnesio nebus jokių preliminarių įsipareigojimų toliau mažinti palūkanų normas.
Tai reiškia, kad tolesnis palūkanų normų mažinimas liepos mėnesį tebėra neaiškus, nes ECB siekia išlikti lankstus priimdamas sprendimus ir toliau tiesiog stebi ekonominius duomenis.
Euro zonos infliacija gegužę padidėjo iki 2,6 proc., viršydama lauktus 2,5 proc., o grynoji infliacija padidėjo iki 2,9 proc. nuo 2,7 proc. balandį.
Birželio mėnesio ekonominėse prognozėse buvo daroma prielaida, kad 2024 m. ekonomikos augimas ir infliacija šiek tiek padidės, o 2025 m. 2 % infliacijos prognozė išliks nepakitusi.
Buvo tikimasi, kad iki rugsėjo bus daugiau aiškumo dėl tolesnio tarifų mažinimo.
Kas nutiks indėlininkams?
Nors daugiausia dėmesio skiriama paskolų gavėjams, ECB sprendimas taip pat turi įtakos indėlių palūkanų normoms. Didelė ECB palūkanų norma didina bankų indėlių grąžą, o tai gali lemti mažesnes taupymo normas. Tačiau nereikalaujama, kad bankai ECB palūkanų normų pokyčius perduotų indėlininkams. Indėlininkai gali nepastebėti tiesioginio indėlių palūkanų normų sumažėjimo, nes bankai gali norėti kompensuoti savo indėlių pajamų sumažėjimą nekeisdami palūkanų normų klientams.
Taigi ECB palūkanų normų mažinimas turi skirtingą poveikį paskolų turėtojams ir indėlininkams, taip pat kelia dilemą bankams dėl pokyčių perdavimo vartotojams.
Kokia yra per didelio ar per mažo palūkanų normų mažinimo rizika?
ECB susiduria su iššūkiu subalansuoti riziką, kylančią dėl per didelio ir per mažo palūkanų normų mažinimo.
Jei Frankfurtas per greitai ir reikšmingai sušvelnins pinigų politiką, tikėtina, kad dėl to padidės vartotojų paklausa ir investicijos. Tačiau dėl to taip pat gali atsinaujinti infliacinis spaudimas, kol nebus visiškai pasiektas 2 % tikslas.
ECB susidurs su netikrumo rizika, susijusia su energijos kainomis ir geopolitine įtampa, nes sumažės buferinė erdvė, o tai gali sukelti nepageidaujamų pasekmių kainų dinamikai.
Be to, nors pirmininkė Christine Lagarde pabrėžė, kad ECB yra „grindžiamas duomenimis, o ne FED”, dviejų didžiausių pasaulio centrinių bankų politikos skirtumai gali turėti reikšmingų fiskalinių pasekmių, ypač valiutų kursams.
Agresyvus ECB palūkanų normų mažinimas, kol FED išlaikys aukštesnes palūkanų normas, darys stiprų spaudimą eurui dolerio atžvilgiu, o tai yra kupinas tolesnio importuojamų prekių ir paslaugų kainų augimo.
Ir atvirkščiai, jei Frankfurtas per ilgai laikysis ribojančios pinigų politikos ir mažins palūkanų normas mažiau, nei tikisi rinka, kyla pavojus, kad sulėtės euro zonos ekonomikos augimas ir padidės atotrūkis nuo Jungtinių Amerikos Valstijų.
Jau daugelį metų mūsų įmonės patirtis ir žinios padeda Airijos rusakalbių bendruomenės nariams suprasti hipotekos ir draudimo klausimus.
Mes ne tik kalbame ta pačia kalba, bet ir daug geriau suprantame vienas kitą. Mes naudojame modernias ryšio priemones ir dirbame su klientais iš visos Airijos. Galite gauti nemokamą konsultaciją telefonu: 0872969182, Skype: Yana.Skachkova, el. Paštas: jana@covermore.ie, mūsų biure Dubline ar kitoje jums patogioje vietoje.
Prenumeruokite mūsų puslapius socialiniuose tinkluose: LinkedIn, Facebook – @Janainsurance, Instagram – @ jana_financialadviser
Informacija https://www.rte.ie/news/ireland/2024/0606/1453402-ecb-rate-cut-explainer/
