Home Portretai Dalia Asanavičiūtė: Esame drąsi ir užsispyrusi tauta, sugebanti visur susikurti savo gyvenimą

Dalia Asanavičiūtė: Esame drąsi ir užsispyrusi tauta, sugebanti visur susikurti savo gyvenimą

694
0

Dauguma Airijos lietuvių buvusią Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkę Dalią Asanavičiūtę pažįsta iš laidų, kuriose ji dalyvauja, iš straipsnių, su kuriais ji dalinasi ne tik Lietuvos, Jungtinės Karalystės, bet ir Airijos žiniasklaidoje bei pasaulio socialiniuose tinkluose. Dalia aktyviai bendradarbiauja ir su laikraščiu „Lietuvis“, kuris, pasinaudojęs šia pažintimi, paprašė visada besišypsančią, įvykių sūkuryje besisukančią ir, atrodo, visur suspėjančią Dalią laikraščio skaitytojams papasakoti apie save. Beje, šiuo metu Dalia kandidatuoja Seimo rinkimuose, Pasaulio lietuvių apygardoje. Tai unikali, pirmą kartą atsiradusi apygarda, skirta tik užsienyje gyvenantiems lietuviams.

– Man sunkiausia pasakoti apie save. Paprasčiau pasakoti apie nuveiktus darbus lietuvių bendruomenės tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ir už jos ribų, labui. Bet aš pabandysiu. Esu gimusi ir augusi Vilniuje. Didžiuojuosi sakydama, kad esu antros kartos vilnietė. Taip pat turiu lygiai pusę totoriško kraujo, kadangi mano seneliai iš tėčio pusės yra kilę iš Vytauto laikų į Lietuvą atvažiavusių totorių ir didžiuojuosi savo pavarde, kuri yra totoriškos kilmės. Baigiau VGTU, turiu vadybos magistro laipsnį. Į Jungtinę Karalystę išvykau gyventi prieš septynerius metus. Dirbu pagal specialybę. Vos tik atvykusi įsitraukiau į lietuvių bendruomenės veiklą ir šešerius metus buvau Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

– Kas tuo metu lėmė jūsų sprendimą palikti Lietuvą ir išvykti būtent į Jungtinę Karalystę?

– Nesigėdiju sakydama, kad esame ekonominiai emigrantai. Kaip ir nemaža dalis mūsų tautiečių, išvykau su viltimi sukurti geresnį gyvenimą tiek sau, tiek savo vaikams. Noras savo vaikams suteikti galimybę pagyventi multikultūrinėje aplinkoje, praplėsti akiratį ir parodyti platesnius horizontus, davė drąsos susikrovus būtiniausius daiktus, persikelti gyventi į Jungtinę Karalystę. Žiūrint iš laiko perspektyvos, tai buvo drąsus sprendimas. Bet tai leido suvokti, kokia drąsi esame tauta, kad beveik milijonas išdrįso žengti žingsnį, kitą kartą į nežinią. Kartu esame užsispyrusi tauta, nes visgi įsikūrėme, ir ne tik prisidedame prie savo naujosios gyvenamosios šalies gerovės kūrimo, bet ir nepamirštame savo gimtinės Lietuvos.

– Ar sunku buvo priimti tokį sprendimą ir ką palikote Lietuvoje?

– Sprendimas brendo ne vienerius metus. Išvykstant sunku buvo palikti tėvus, artimuosius, draugus. Tačiau gyvenant svetur ne tik nepraradau ryšio su sau artimais žmonėmis, Lietuva, bet ir radau naujų.

– Kaip jus pasitiko ši ūkanota šalis, kaip pavyko adaptuotis, susirasti būstą, draugus, darbą?

– Anglija man patiko dar tuomet, kai atvykdavau aplankyti čia įsikūrusių draugų. Man patiko šiltos žiemos ir ne visuomet karštos vasaros. Patiko, kad jau vasario mėnesį pražįsta narcizai ir nereikia žieminių batų. Adaptacija ilgiausiai užsitęsė dukrai, kuriai tuomet buvo dvylika metų. Tačiau ilgainiui visi apsipratome ir atgal nesigręžiojome. Kūrėme savo gyvenimus, sau artimą aplinką, įsiliejome į lietuvių bendruomenės veiklą.

– Papasakokite, prašom, nuo kada vadovavote Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei ir kaip buvo, kad jus išrinko į šį postą? 

– Vos tik atvykus įsitraukiau į lietuvių bendruomenės gyvenimą. Pradžioje buvau tiesiog aktyvia nare, tačiau neužilgo tapau vieno iš skyrių pirmininke ir buvau išrinkta į Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės Valdybą. Dar po metų buvau išrinkta JKLB pirmininke. Prieš dvejus metus buvau perrinkta antrai kadencijai.

– Kokia yra ta Lietuvių bendruomenė, gyvenanti, dirbanti ir kurianti Jungtinėje Karalystėje? Ar dažnai jie kreipiasi į jus pagalbos, patarimo?

– Lietuvių bendruomenė, plačiąja prasme, yra įvairi ir daugialypė. Ko gero nesiskiria nuo kitose šalyse gyvenančių lietuvių. Jeigu kalbėtumėme apie Lietuvių bendruomenę, kaip organizaciją, per penkerius metus stipriai paaugome, subrendome, susibūrėme ir susivienijome. Rengiame valstybines šventes, skatindami lietuvius būti pilietiškai aktyvius, rengiame įvairias vakarones, debatus ir diskusijas. Taip pat keliame svarbias ne tik JK lietuviams, bet ir kitose šalyse gyvenantiems lietuviams temas – pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę, grįžtamosios migracijos ir Lietuvos pasiruošimo priimti grįžtančius lietuvius, vaikų integracijos grįžus, prekybos žmonėmis prevencijos, paramos lituanistiniam švietimui, lietuvių kalbos išsaugojimo ateinančiose kartose ir kitas aktualias temas. Taip pat negalime apeiti ir Brexit klausimo. Visiems mums rūpi, ar keisis sąlygos ir galimybės toliau gyventi ir dirbti JK, kaip tai pakeis mūsų kasdienybę, kaip padarys įtaką emigracijai iš Lietuvos. Šiais ir panašiais klausimais dažnai kreipėsi lietuviai.

Negaliu nepaminėti ir LR Ambasados Jungtinėje Karalystėje paramos ir pagalbos lietuvių bendruomenei. Sklandžiai bendradarbiaujam informuojant apie laukiančius pasikeitimus. Puikiai kartu dirbame su JK lietuvių jaunimo sąjunga, Londono Sičio lietuvių klubu, Lietuvių komercijos rūmais, skatinant pilietiškumo augimą. Ypač pavyko visiems kartu sutelkus pajėgas suburti nemažą balsavusių skaičių Prezidento rinkimuose ir Referendume. Tikimės, kad aktyvumas nenuslūgs ir spalio mėnesį vyksiančiuose LR Seimo rinkimuose.

– Ar tai vienintelės jūsų pareigos, siejančios jus ne tik su JK lietuvių bendruomene, su pačia JK, bet ir su Lietuva?

– Be mano darbinės veiklos ir visuomeninio darbo JK lietuvių bendruomenėje, buvau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės plėtros ir tvarumo komisijos narė, dalyvavau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir LR Seimo komisijos posėdžiuose, taip pat buvau tarpžinybinės Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos, veikiančios Lietuvoje, narė.

Neseniai, paskelbus apie mano dalyvavimą LR Seimo rinkimuose, atsisakiau visų pareigų.

PSL ir LRS komisija renkasi LR Seime du kartus per metus, kur Pasaulio lietuvių bendruomenės skirti atstovai kartu su Seimo nariais diskutuoja svarbiais užsienio lietuviams klausimais, rašo rezoliucijas įvairioms LR institucijoms.

Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos tikslas – sutelkti vyriausybines institucijas, visuomenines organizacijas bendram prevenciniam ir kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu, darbui.

Šių komisijų dėka turime galimybę prisidėti prie žymaus pokyčio, sprendžiant įvairius užsienio lietuviams svarbius klausimus.

– Kaip jūs asmeniškai sutikote žinią, kad JK priėmė galutinį sprendimą palikti ES? Kaip į tai, jūsų nuomone, reagavo ten gyvenantys lietuviai ir kokios jų nuotaikos dabar?

– Rytą po istorinio išstojimo iš ES Referendumo visų pirma puoliau skaityti žinių, kokį sprendimą priėmė britai. Negalėjau patikėti, kad procentų susidėstymas nulėmė tai, kad 2020 sausio 31d. 23 val. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos. Esu visiškai proeuropietiška, todėl toks tautos sprendimas mane šokiravo. Ir ne mane vieną. Susijaudinimas dėl ateities, nesuvokimas, kodėl šalis, viena didžiausių ES ramsčių, nutarė pasitraukti. Mums rūpėjo, kas laukia mūsų. Ar mes turėsime tas pačias galimybes, tą patį priėjimą prie sveikatos apsaugos sistemos, prie viešųjų paslaugų. Tačiau ilgainiui nurimome. Net buvo gaji nuomonė, kad JK visgi nepasitrauks iš ES dėl ilgo derybų proceso ir nesugebėjimo susitarti. Visgi tai įvyko ir mes būsime liudytojai kaip šalis toliau kurs savo ateitį.

– Iš Lietuvos spaudos žinome, kad vis daugiau lietuvių, pabuvoję svetur, grįžta namo – gal žinote, ar iš tiesų daug mūsų tautiečių palieka JK ir grįžta namo?

– Statistika rodo, kad 2019 metais  neto tarptautinė migracija buvo pliusinė. Pirmą kartą nuo 2007 metų grįžtančiųjų arba imigravusių į Lietuvą yra daugiau nei emigravusių virš dešimties tūkstančių. Tai rodo, kad lietuviai po truputį grįžta namo. Savo artimoje aplinkoje taip pat stebiu didelį judėjimą link Lietuvos. Mano  nemažai bičiulių jau grįžo arba planuoja grįžti. Tai džiugina, nes didžioji dauguma mūsų, gyvenančių užsienyje, širdyje ilgimės savo Gimtinės.

– Ir baigiant mūsų interviu norėtume užduoti gana tradicinį klausimą: Kokie jūsų artimiausi planai, darbai?

– Nors buvau laiminga gyvendama Jungtinėje Karalystėje, tačiau, neslėpsiu, gera sugrįžti į Lietuvą. Noriu prisidėti kuriant Lietuvos gerovę gyvenant Lietuvoje. Praeitų metų rudenį, įkūrus Pasaulio lietuvių apygardą, apsisprendžiau dalyvauti spalio mėn. vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir siekti, kad emigranto balsas būtų girdimas ir mums svarbūs klausimai sprendžiami.

– Dėkojame jums už nuoširdų pokalbį, už draugystę ir bendradarbiavimą ne tik su Lietuvos, Pasaulio, Jungtinės Karalystės, bet ir Airijos lietuviais. Linkime, kad visi jūsų planai būtų įgyvendinti, o svajonės išsipildytų. Sėkmės Seimo rinkimuose, tikime, kad jus mielai palaikys Airijos lietuviai, o pergalės atveju deramai atstovausite visų, po pasaulį išsibarsčiusių, lietuvių interesus Seime. Juolab, kad pati žinote emigranto duonos skonį ir kainą. 

Nuotraukos: Domanto Pipo (Delfi) ir iš Dalios asmeninio albumo