Home Portretai Airijos lietuviai tęsia tradicijas Šv. Patriko

Airijos lietuviai tęsia tradicijas Šv. Patriko

481
0

Ar žinojote, kad Šv. Patriko  laiškai Confessio, rašyti apie 460 metais yra  seniausias rašytinis Airijos raštas?  Laikoma, kad tuo metu baigėsi Airijos priešistorinis periodas ir prasidėjo šalies istorija. Patrikas laikomas pirmuoju žmogumi, kurį galima  ne tik identifikuoti per tuos tekstus Airijoje, bet jis taip pat  laikomas šalies istorijos pirmtaku.

Šv. Patrikas gimė apie 385-ais   metais romėnų užimtoje Britanijos dalyje, turtingoje romėnų-britų šeimoje. 16-metį Patriką pagrobė airių piratai ir atgabeno jį į smaragdo šalį. Praleidęs Airijoje kelis metus, Patrikas sugrįžo į Britaniją. tapo kunigu ir sugrįžo į Airiją kaip misionierius.

Patriko misija truko 30 metų. Šv. Patrikas mirė 461-ais metais kovo 17 dieną.

Šv. Patriko diena švenčiama visame pasaulyje – Argentinoje, Australijoje, Naujojoje  Zelandijoje. Tą dieną įprasta valgyti airišką tradicinį maistą, gerti Gineso alų ar airišką viskį. Šventės metu vyrauja airiški atributai, rengiamasi žalios spalvos rūbais. Norite paklausti, kodėl žalia spalva? Juk visi žinome, kad Patrikas dėvėjo mėlynos spalvos drabužiais.  Atsakome. Šv. Patrikas šventos trejybės paaiškinimui naudojo žaliątrilapį dobilėlį, kuris vėliau tapo airių nacionaliniu simboliu. Kiek vėliau Šv. Patriko pasekėjai ėmė tradiciškai įsisegti trilapį dobiliuką  į savo apdarus šventės metu.

Kitas šv. Patriko šventės simbolis – leprikonai. Tai mistiniai atsiskyrėliai, kurie vengia kontakto tiek su mirtingaisiais, tiek ir su nemirtingomis būtybėmis – elfais. Jie uoliai siuva… batus. Taip pat jie yra paslėptų brangenybių savininkai. Leprikonas užtinkamas su batu vienoje rankoje ir plaktuku kitoje. Lobių ieškotojai gali priversti leprikoną išduoti paslaptį, kur paslėptos brangenybės. Tačiau jei tik žmogus nusisuka į šalį – leprikonas iškart išnyksta. Todėl, norint surasti lobį, reikia nenuleisti nuo atsiskyrėlio akių. Dauguma leprikonų negražūs – maži, stori, raukšlėtais veidais senukai, tačiau, nepaisant kūno sudėjimo, labai grakščiai judantys.

Dar viena legenda byloja, kad Šv. Patrikas, skambindamas varpu, iš Airijos salos išvijo roplius ir nuodingus gyvius. Todėl ikonografijoje vaizduojama, kaip šv. Patrikas pastoralu persmeigia gyvatę.

Nesate girdėję apie Croagh Kalną? Patrikas 441-aisiais pats pakilo į  kalną, kad ten rastų taiką ir vienatvę.  Jis praleido ten keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų  – nevalgęs – dėl savo airių brolių dvasinės gerovės.

Lipame į kalną ir šiandien. Turime prisipažinti – trumpiau viršukalnėj pabūnam. Beje, paskutinį liepos mėnesio sekmadienį ten net kamščiai susidaro, – tūkstančiai piligrimų lipa į kalną.Esame lipę ir mes – stačiu keliu. ir meldėmės, – kad tik nenugarmėtume žemyn. Bet vargas užlipus atsiperka šimteriopai. Vaizdai iš viršaus – įspūdingi.

Beje, ar žinojote, kad pats didžiausias Švento Patriko festivalio renginys  – paradas taip pat simbolizuoja lipimą į kalną. Na, gal ne visai piligriminį, bet esmės tai nekeičia.

Airijos sostinėje organizuojamas pats didžiausias Patriko paradas pasaulyje Jį stebėti susirenka daugiau nei pusės milijono minia, parado eisenoje dalyvauja apie 2000 žmonių.

Beje, norėtume pasigirti, – Airijos lietuvaičiai šiame parade taip dalyvauja. Kovo 17-ą dieną žygiuodami  Dublino gatvėmis ir dalyvaudami kituose festivalio renginiuose  jie iškilmingai garsina Lietuvos vardą.

2024-ų metų parado tema – “Kibirkštis” (Spark (ang), Spreach (air)). Jau aštuonioliktus metus iš eilės Airijos lietuvių bendruomenės nariai dalyvavo didžiausiame Airijos Švento Patriko festivalyje.

SPF bendruomenių meno projektas  yra svarbi festivalio dalis ir skirta skatinti integraciją bei švęsti įvairovę nacionalinės šventės metu. Ši programa kasmet užmezga ryšius su įvairioms grupėmis bei bendruomenėmis, bendradarbiauja kartu su menininkais ir kiekvienais metais pristato naujas temas ir ambicingus planus. Šiais metais projekte žygiavo 260 dalyvių iš įvairių šalių – Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Brazilijos, Venesuelos, Perų, Bolivijos, Gruzijos.

Šie metai į Airijos lietuvių bendruomenės Šv. Patriko grupę atnešė šiokius tokius pasikeitimus. Ilgametai grupės koordinatorei  Laimai Prokofjevienei tapus  Šv. Partiko Festivalio scenine vadybininke, lietuvių grupės vadovės pareigas perėmė jaunatviškai ambicinga, pilna šviežių idėjų bei trykštanti energija Gabija Vaičekauskytė. Mergina nuo pat pirmos sekundės pelnė grupės palaikymą, pagarbą, bet ir atiduodama save puikiai perėmė koodinatoriaus pareigas. Maža to, Gabija sukūrė puikią šokio choreografiją, kurią pristatė pačiame didžiausiame šalies parade.

Gabija Vaičekauskytė, Lina Usė, Ineta Quinn, Ona Šablinskienė, Rasa Švedarauskienė,  Renata Šulinskaitė pasidabinę vaidilutės kostiumais nešė šventą pagonių ugnį ir pasakojo pasauliui Lietuvos istoriją. Vytautas Vyšniauskas nešė Airijoje gyvenančios menininkės Gintarės Sutkevičienės nutapytą paveikslą „I am Lithuania”. Pasirodymo metu skambėjo moderni elektronikė sutartinė, kurios naudojimo sutikimą davė Viktoras  Diavara.

Parengė Laima Prokofjevienė