Rugpjūčio mėnesį Airijoje pirmą kartą lankėsi „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė – laikraštis “Lietuvis” su šios agentūros vadove kalbasi apie vizito tikslus ir jo rezultatus.
– Gerbiama Daina, koks jūsų vizito į Airiją pagrindinis tikslas ?
– VŠĮ “Versli Lietuva” yra Ūkio ministerijos įkurta eksporto ir verslumo skatinimo agentūra, kurios pagrindiniai tikslai yra padėti Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui plėstis eksportuojant į kitas rinkas bei skatinti naujų ir ypač inovatyvių verslų kūrimąsi Lietuvoje. Airija mums labai artima šalis, panaši savo dydžiu, savo praeities kovomis už nepriklausomybę, vyraujančia katalikų religija. Šalis, vadinama “Keltų tigru”, per 30 metų savo atsilikusį agrarinį ūkį sugebėjo transformuoti į inovacijomis grįstą, greičiausiai Europoje augančią, aukštųjų technologijų investuotojus pritraukusią ekonomiką bei tapti trečia turtingiausia Europos šalimi. Norėdami ir Lietuvoje eiti teisingu keliu, privalome gilintis į sėkmingas Airijos praktikas, kurias nulėmė drąsūs sprendimai ir sutelktas ilgalaikės strategijos laikymasis.
– Kokius klausimus aptarėte su giminingos organizacijos Airijoje „Enterprise Ireland“ vienu iš vadovų?
– Esu labai dėkinga “Enterprise Ireland” (EI) vadovui, p. Conor Fahy už labai išsamų “Enterprise Ireland”, mūsų gimingos agentūros veiklos principų pristatymą bei įdomią diskusiją. Taip pat aptarėme galimo platesnio bendradarbiavimo variantus. Jau ir šiuo metu Lietuvoje įgyvendiname bendrą projektą su viena iš šiai agentūrai priklausančių kompanijų – padedami airių konsultantų, kuriame paslaugų sistemą, padėsiančią Lietuvos eksportuotojams sėkmingai dalyvauti viešuosiuose tarpautiniuose konkursuose. EI taip pat turi platų užsienyje reziduojančių konsultantų tinklą, todėl, esant būtinybei, aptarėme galimybes ir Lietuvos verslui pasinaudoti šių konsultantų paslaugomis. Šiemet, rugsėjo 26-27 d., “Versli Lietuva” Vilniuje organizuoja didžiausią Baltijos šalyse tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją “Life Science Baltics 2018”, panašų renginį kitąmet Airijoje organizuoja ir “Enterprise Ireland” – nusprendėme bendradarbiauti ir pasikeisti šalių atstovų delegacijomis.
– Buvote susitikusi su kelių lietuviškų organizacijų atstovais. Jūsų nuomone, kaip būtų galima plačiau įtraukti tautiečius, gyvenančius Airijoje, į dvišalių ekonominių ryšių plėtojimą ir kokiose srityse?
– Užsienio šalyse gyvenantys lietuviai gali gana ženkliai prisidėti ir nutiesti eksporto plėtros kelius Lietuvos gamintojams į šalis, kuriose jie gyvena. Lengviausia tai padaryti pasinaudojus socialiniais tinklais ir tampant lietuviškų prekių ambasadoriais, žmonėmis, kurie gali formuoti nuomonę apie tam tikrus produktus savo aplinkoje (angl. Influencer). Pavyzdžiui, Airijos prekybos tinkle pasirodžius lietuviškai prekei, šioje šalyje gyvenantis lietuvis gali apie tai paskelbti savo socialiniame tinkle ir tokiu būdu skleisti žinią apie kokybišką produktą savo aplinkos žmonėms, kurie taip pat gyvena Airijoje ir yra potencialūs pirkėjai.
Kitas būdas – įtraukti užsienyje gyvenančių tautiečių kompetencijas ir kontaktus, ieškant naujų prekybos partnerių Lietuvos gamintojams. Užsienyje gyvenantys lietuviai gali būti tarpine grandimi, kurios dėka dvišaliai ekonominiai ryšiai gali vystytis greičiau ir kokybiškiau. Tai yra netgi savotiška verslo niša, nes eksportuotojams paprastai įeiti į užsienio rinkas nėra lengva, bet kai lietuviai ten jau yra pramynę kelius, tai padaryti yra kur kas lengviau.
Taip pat prisidėti gali ir Airijoje skirtingose srityse dirbantys profesionalai. Pavyzdžiui, šiuo metu “Versli Lietuva” Lietuvoje populiarina socialinio verslo koncepciją ir iki metų pabaigos Vyriausybei turime pateikti socialinių paslaugų perdavimo iš savivialdybių įmonių socialiniams verslams modelį. Airija jau yra gerokai toliau pažengusi šioje srityje ir mums įdomu gerosios praktikos ir įžvalgos.
– Kaip apskritai vertinate ekonominį bendradarbiavimą su Airija? Kuriose srityse matytumėt didžiausias galimybes?
– Airija yra 30-ta lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, o pagrindinių eksporto prekių krepšelį sudaro didžiųjų Lietuvos gamintojų produkcija – trąšos, baldai, plastikai, mediena, stiklas. Gaila, bet pernai krito maisto produktų eksportas į Airiją, o norėtųsi išlaikyti eksporto augimo tempą, nes tai yra viena iš perspektyvių eksporto į Airiją prekių grupių. Taip pat daugiau savo produkcijos galėtų eksportuoti smulkus ir vidutinis verslas, pasiūlydamas Airijos rinkai tekstilės gaminių ir drabužių. Neišnaudojamos galimybės aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų srityse – juk Airijoje yra labai daug užsienio kapitalo aukštųjų technologijų įmonių, kurioms galime parduoti savo prekes ar paslaugas.
– Kokius planuojate tolimesnius žingsnius plečiant ryšius su Airija?
– Šį rudenį Lietuvoje planuojame surengti Lietuvos-Airijos verslo bendradarbiavimui skirtą renginį, kaip jau ir minėjau, rugsėjo 26-27 d., Vilniuje vyksiančioje “Life Science Baltics 2018” konferencijoje turėsime atstovų iš Airijos ir taip pat labai džiaugiamės, kad mūsų ambasadoriaus Airijoje p. Egidijaus Meilūno dėka pavyko į šį renginį, kaip vieną iš pagrindinių pranešėjų, pakviesti profesorių Mark Ferguson, Airijos Mokslo Tarybos generalinį direktorių ir vyriausiąjį Airijos vyriausybės patarėją mokslo klausimais (Director General, Science Foundation Ireland and Chief Scientific Adviser to the Government of Ireland). Bandysime užmegzti ryšius ir su Airijos startuolių bendruomenėmis – svarstėme galimybę surengti mišrių Airijos ir Lietuvos komandų hakatoną.
– Dėkojame Jums už pokalbį ir labai tikimės, kad jums padedant, Lietuvos ir Airijos ekonominiai ryšiai dar labiau išsiplės ir prie jų plėtojimo aktyviau prisijungs ir Airijoje gyvenantys lietuviai.
