Gyventojų darbo pajamos šiemet auga netgi sparčiau nei pernai, tačiau didėja ir atskirtis – pandemija didina prarają tarp uždirbančiųjų daugiausiai ir gaunančių mažiausius atlyginimus. Labiausiai karantinas smogė socialiai jautresnėms visuomenėms grupėms. Pandemijos poveikį labiau pajuto moterys – jos buvo dažniau atleidžiamos, tačiau jų atlyginimai augo sparčiau nei vyrų.
Šiemet pirmąjį ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų atlyginimai pasiekė vidutinius 1465 eurus ir buvo 11 proc. didesni nei prieš metus. „Į rankas“ gaunamos pajamos vidutiniškai sudarė 937 eurus. Atlyginimų augimas yra netgi spartesnis nei prieš metus, kuomet buvo fiksuojamas 10 proc. metinio augimo rodiklis. Dirbančiųjų skaičius per metus beveik nesikeitė – apdraustųjų skaičius kovą siekė 1,111 milijono.
„Atlyginimų augimą lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas, priedai sveikatos priežiūros specialistams. Bet pandemija įvairius ekonominius sektorius veikė skirtingai“, – apžvelgia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. Pasak jos, šiemet priėmimai viršija atleidimus, ir situacija yra geresnė nei pernai, taip pat mažiau darbuotojų turi nedarbingumą dėl vaikų priežiūros.
„Pernai dideliam skaičiui asmenų buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai ir du mėnesius apie 60 tūkst. tėvų slaugė vaikus uždarius mokyklas ir darželius. Šiemet piko mėnesiais daugiausiai buvo apie 20 tūkst. tėvų, kuriems išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl tų pačių priežasčių“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė. Tačiau pajamų padidėjimą, pasak jos, reikėtų vertinti atsargiai, kadangi situacija atskiruose ekonominiuose sektoriuose labai įvairi: „Ne visuose atsigavimas vienodas, ir ne visuose tie pokyčiai būtų panašūs“.
Sparčiausiai augo medikų atlyginimai, bet kai kam pandemija kirto
Net 27 proc., išaugo sveikatos priežiūros veikloje dirbančių žmonių darbo pajamos. Daugiau nei vidutiniškai atlyginimai švietime (17 proc.), profesinėje ir mokslinėje veikloje (14 proc.), mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje (13 proc.), apdirbamojoje gamyboje (13 proc.). Pandemija didesnės įtakos turėjo tiems sektoriams, kuriuose darbo pajamos ir apdraustųjų skaičius yra mažesni: apgyvendinimo ir maitinimo veiklai, kelionių organizavimo veiklai ir pan.
Ten, kur darbo pajamos didžiausios, pvz., informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, darbuotojus buvo lengviau perkelti „į namus“ ir jie galėjo tęsti veiklą. Karantino paveiktose veiklose darbo pajamos auga labai lėtai, o apdraustųjų skaičius yra gerokai sumažėjęs. Apgyvendinimo ir maitinimo veikloje darbuotojų skaičius yra susitraukęs 20 proc., administracinėje ir aptarnavimo, kelionių organizavimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklose darbuotojų 5-6 proc. mažiau.
Darbuotojų skaičius ypač išaugo Informacijos ir ryšių veikloje (7 proc.), taip pat juntamas pokytis transporto veikloje.
Pajamų atotrūkis išaugo
Pajamų atotrūkis – tai pajamų „popieriuje“ skirtumas tarp penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų. Nuo 2015 metų atotrūkis nuosekliai mažėjo, tačiau pernai jis ūgtelėjo, skaičiuoja „Sodra“. Pernai skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų sudarė 6,5 karto, kai 2019-aisiais – 6,3 karto. Pajamų „į rankas“ atotrūkis siekė 5,1 karto ir buvo toks pat kaip pernai, nors prieš tai kelerius metus nuosekliai mažėjo.
Pastebima, kad mažiau buvo darbuotojų, uždirbančių mažiausias pajamas – iki 900 eurų prieš mokesčius. Bet daugėjo gyventojų, uždirbančių didesnes nei vidutines darbo pajamas. Mažiausiai uždirbančiųjų pajamos per metus didėjo 6 proc., o daugiausiai uždirbančiųjų – 10 proc., vardijo K. Zitikytė. Pasak jos, aiškesnė situacija dėl pajamų atotrūkio nusistovės po karantino, kai baigsis pagalbos priemonės ir ekonomika sugrįš į įprastą veiklą. Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per metus sumažėjo 13 procentų, tačiau pastaraisiais mėnesiais jų skaičius vėl ėmė atsitiesti. Jų pajamos augo panašiu dydžiu – 12 proc., iki 1165 Eur „popieriuje“.
Didesnį pandemijos poveikį pajuto moterys
Ši pandemija skausmingesnė buvo moterims – daugiau jų, lyginant su vyrais, neteko darbo, atitinkamai, daugiau vyrų susirado naują darbą. Lyginant šiemet kovą su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, moterų darbo rinkoje vis dar buvo 0,2 proc. mažiau, kai vyrų – 1,6 proc. daugiau. Šis skirtumas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių darbuotojų. Tačiau moterų vidutinės darbo pajamos per karantiną ir pandemiją augo sparčiau negu vyrų – vidutiniškai 18 proc., lyginant šiemet kovą su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vyrų pajamos tuo laikotarpiu augo 14 proc. Kovą vidutiniškai vyrai uždirbo 1639 eurus, o moterys – 1432 eurus popieriuje (1036 ir 918 Eur „į rankas“).
Parengta pagal Delfi.lt informaciją
