Kovo 4 d. Airijos vyriausybės kvietimu šalyje lankėsi Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Mūsų šalies premjeras aplankė Hartstown Community mokyklą, Dubline, kurioje, be kitų dviejų airiškų mokyklų, dėstomas trumpasis lietuvių kalbos kursas, po to Saulius Skvernelis Farmleigh House, Dubline, susitiko su Airijos premjeru Leo Varadkar, dalyvavo spaudos konferencijoje, kiek vėliau susitiko su Airijos lietuviškų organizacijų vadovais ir Airijos lietuvių bendruomene. Nežiūrint labai įtemptos vienos darbo dienos vizito į Airiją darbotvarkės, Lietuvos premjeras surado laiko ir sutiko atsakyti į laikraščio “Lietuvis” klausimus.
– Gerbiamas Ministre Pirmininke, pirmiausiai norėtume Jūsų paklausti: ar tai pirmas Jūsų vizitas į Airiją ir koks šio vizito tikslas?
– Tai apskritai mano pirmas vizitas į Airiją – šiame regione nesu dar buvęs. Man labai patiko apsilankymas Hartstown Community mokykloje, kur dėstomas trumpasis lietuvių kalbos kursas. Puiku, kad vaikai airiškoje mokykloje turi galimybę mokytis lietuvių kalbos – tai sveikintinas pavyzdys, nes dauguma šių vaikų jau yra gimę ne Lietuvoje ir lietuvių kalbos žinios jiems labai reikalingos.
Man bendraujant su vaikais tik viena mergaitė pasakė, kad į Airiją atvažiavo prieš aštuonerius metus, visi kiti jau gimę čia, Airijoje, todėl labai svarbu, kad Airija jiems suteikia galimybes papildomai mokytis lietuvių kalbos, nežiūrint į tai, kad šalyje veikia septyniolika lituanistinių mokyklų. Beje, Airija šiuo metu yra vienintelė pasaulyje valstybė be Lietuvos, kur lietuvių kalbos mokiniai gali mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.
Lietuvos vyriausybė ir Airijos lietuvių bendruomenė labai vertina šią paramą ir dėkinga Airijai, premjerui, Vyriausybei, šios ir kitų dviejų airiškų mokyklų, kur vaikai taip pat mokosi lietuvių kalbos, vadovams už suteiktą galimybę ir sudarytas puikias sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti lietuviškas tradicijas.
– Kokius klausimus susitikimo metu aptarėte su Airijos premjeru Leo Varadkar?
– Mano nuomone, aptarėme pagrindinius ir aktualiausius klausimus. Tai – su „Brexit“ susijusios problemos, ES ateitis, investicijų pritraukimas, tolesnio ir glaudesnio mūsų dviejų šalių bendradarbiavimo, oro transporto, daugiametės finansinės perspektyvos ir kitus abiems šalims aktualius klausimus. Lietuvai finansinės perspektyvos klausimai yra labai svarbūs, ypatingai žemės ūkio srityje, mums taip pat nerimą kelia ir „Brexit“, ir mažėjanti ES Sanglaudos fondo paramos politika. Aišku, kompromisų reikia ieškoti, bet ką pasakyti Lietuvos ūkininkams, kurie negali konkuruoti bendroje rinkoje ir kurie sako, kad gauna tik 75 proc. arba dar mažiau paramos iš ES Žemės ūkio fondo ir tai daug mažiau negu gauna Vakarų šalių ūkininkai? Mes labai stipriai patempėme Lietuvą į viršų – pirmą kartą mūsų šalyje darbo vietų regionuose yra sukurta daugiau negu Vilniuje, todėl labai tikimės, kad žmonės dabar taip masiškai nesiverš į Vilnių ir galės ramiai sau dirbti ir gyventi kitose šalies vietose. Grįžtant prie pokalbio su Airijos premjeru, džiugina tai, kad Airijos vyriausybės ir paties premjero pozicija sutampa su mūsų, Lietuvos pozicija, visais mums aktualiais klausimais.
Džiaugiamės glaudžiais ir intensyvėjančiais Lietuvos ir Airijos dvišaliais ryšiais. Esame nedidelės ES valstybės, tačiau abi turime gausias ir aktyvias diasporas užsienyje. Žinoma, pirmiausiai mus sieja skaitlinga lietuvių bendruomenė Airijoje, bet noriu pasakyti, kad mes taip pat turime ir airių bendruomenę Lietuvoje, tiesa, ji nėra tokia gausi, kaip lietuvių bendruomenė Airijoje, tačiau jos indėlis į Lietuvos kultūrinį ir ekonominį gyvenimą yra svarus. Mes taip pat esame suinteresuoti perimti gerąją airių patirtį ir susigrąžinant po pasaulį išsibarsčiusius savo tautiečius namo, todėl domėjomės, kaip jiems tai pavyko padaryti. Naudodamasis tokia proga, Lietuvos žmonių vardu pasveikinau Airiją su valstybingumo šimtmečiu bei artėjančia Šv. Patriko diena ir pakviečiau Airijos premjerą Leo Varadkar atvykti į Lietuvą.
– Lietuviai ir airiai yra vienos labiausiai proeuropietiškų tautų Europos Sąjungoje. Ar Jūsų nuomone Brexit’as labai susilpnins ES? Ką Brexit’o klausimu aptarėte su Airijos premjeru?
– Kalbant apie Lietuvą, “Brexit” neatneš ir Lietuvai didelio džiaugsmo, nes mes turime daug įmonių arba bendro kapitalo įmonių, kur ženklią dalį sudaro eksportas į JK ir tai kelia didžiulį nerimą, nes jeigu atsiras procedūros, kurios ribos prekių judėjimą, tai mūsų šaliai iškils problemų, kita vertus, tikrai nesinorėtų, kad nukentėtų mūsų žmonės, gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Aišku, dabar Airijos laukia didesni iššūkiai, kurie susiję su “Brexit” ir aš informavau premjerą, kad Lietuva supranta ir remia Airijos poziciją dėl “Brexit” klausimų.
Aišku, Lietuva, kaip ir Airija, tikisi, kad Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procesas vyks sklandžiai, tačiau mes ruošiamės ir galimam JK išstojimui iš ES be susitarimo, o sienų klausimas salos viduje ypač palies Airijos Respubliką ir Šiaurės Airiją.
– Per pastaruosius metus daugelyje veiklos sričių labai suintensyvėjo Lietuvos ir Airijos ryšiai ir abiejų šalių bendradarbiavimas – kokias sritis Jūs matote kaip perspektyviausias dvišaliuose santykiuose ir ką Lietuva gali pasiūlyti savo partneriams ir grįžtantiems namo tautiečiams?
– Manyčiau, kad turėtume pabandyti plačiau išnaudoti ekonominį potencialą, sustiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų, technologijų, mašinų pramonės, statybos srityse ir tam tikrai yra visos galimybės. Malonu, kad Airijos premjeras Leo Varadkar Lietuvą įvardino kaip Airijos strateginę partnerę, o tai jau didelis žingsnis į priekį plėtojant tolesnius dvišalius santykius. Gal pasikartosiu, bet tikrai nebijau pasakyti, kad dabar Lietuvoje verslo sąlygos iš tikrųjų yra puikios, jos yra tokios, kokių dar nebuvo ir tai ne mūsų pačių vertinimas – Pasaulio banko verslo reitinge Lietuva yra keturioliktoje vietoje, beje, Airija – dvidešimt trečioje, o tarp Vidurio Europos šalių – esame pirmi. Todėl tiek Airiją, tiek kitas šalis, su kuriomis Lietuva bendradarbiauja, kviečiame važiuoti į Lietuvą ir ten investuoti. Džiugu, kad glaudžiai bendradarbiauja Airijos ir Lietuvos aukštosios mokyklos ir šis bendradarbiavimas turi puikias perspektyvas. Bet pirmiausia aš kviečiu Airijos lietuvius grįžti namo.
Aišku, grįžtant lietuviams namo, didžiausias iššūkis tenka mūsų Lietuvos švietimo sistemai, bet šioje srityje jau irgi daromi žingsniai ir kai kas jau yra padaryta. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio vaikams bus galimybė be jokių išankstinių testavimų įsilieti į bendrąją mokyklą, gauti mokytoją-asistentą arba lankyti išlyginamąsias klases, kad sugrįžę vaikai ir tėvai jaustųsi komfortabiliai. Manu, kad mes ir šioje srityje susitvarkysim. Lietuva kaip niekada turi sukaupusi kapitalo ir yra sudarytos geros sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriomis galės pasinaudoti grįžę namo lietuviai. Be to, jaunoms šeimoms teikiama 35 proc. lengvata įsigyjant namą ar butą regionuose. Didėja vaiko pinigai, pagaliau yra sukurtos ir bus kuriamos naujos darbo vietos. Pernai gruodį mes pasiekėme tūkstančio eurų atlyginimo vidurkį, bet turime įmonių, kurių atlyginimo vidurkis yra dar didesnis. Lietuvai iš tikrųjų reikia kvalifikuotos darbo jėgos, todėl žmonės gali ramiai viską apskaičiuoti ir priimti sprendimą grįžti į tėvynę.
Aišku, turbūt yra žmonių, kurie jau giliai įleido šaknis svetur ir, greičiausiai, negrįš į Lietuvą, bet, nepaisant to, jie yra ir turi išlikti Lietuvos piliečiais ir dėl to rengiamas referendumas. Manau, kiekvienam žmogui reikia išlaikyti ryšį su tėvyne – galima gyventi bet kurioje šalyje, tačiau nereikia nutraukti ryšį su gimtine. Žinoma, iššūkių dar tikrai yra, bet jeigu kas nebuvo Lietuvoje, sakykim, paskutinius dvejus metus, raginu atvažiuoti – tikrai jos nepažinsite. Praėjusiais metais iš Lietuvos išvažiavo 30 proc. mažiau žmonių nei ankstesniais metais, be to, sparčiai auga grįžtančiųjų skaičius. Todėl šiandien jau tikrai galime pasakyti, kad emigracija mažėja. Suprantu, kad yra daug įskaudintų žmonių, kurie turėjo išvykti iš Lietuvos, bet pykti galima ant valdžios, tačiau kokia prasmė pykti ant savo tėvynės? Dauguma žmonių vis dar įsitikinę, kad valdžian jiems kažką turi duoti, bet valdžia turi ne duoti, o sudaryti sąlygas dirbti ir užsidirbti, neapgaudinėti žmonių ir netrukdyti jiems oriai gyventi. Manau, kad tai yra esminis dalykas.
– Pratęsiant lietuvių kalbos mokymo temą Airijoje, mes žinome, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija padeda užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms, tačiau ta parama nėra labai didelė ir tai, matyt, yra viena priežasčių, dėl kurių tik apie 5 procentus lietuvių vaikų lanko šias mokyklas. Gerbiamas Premjere – ar ateityje galima tikėtis, kad Lietuva teiks mokykloms finansinę paramą, kuri padėtų mokykloms išsilaikyti, didinti mokinių ir mokyklų skaičių?
– Mūsų pagrindinės investicijos plaukia į švietimą savoje šalyje, tačiau be abejo, turime teikti paramą ir lietuviškoms lituanistinėms mokykloms užsienyje, kad ten gyvenantys lietuvių vaikai gerai žinotų ir mokėtų savo tėvų kalbą, kad jie jaustųsi lietuviais ir, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, galėtų visada grįžti namo. Kartu su mūsų delegacija atvyko ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras ir mes kartu su lietuviškų mokyklų mokytojais konkrečiai aptarsime šios paramos poreikį.
Mes tą jau darom su lietuvių diaspora Lenkijoje, pasiryžę teikti tą paramą ir kitose šalyse veikiančioms lietuviškoms mokykloms. Mes turime lietuvių diasporas ne tik Airijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse ir mes ne tik pasirengę, bet jau ir finansiškai esame pajėgūs tą padaryti, svarbu, kad būtų poreikis. Dažnai būna taip, kad prašo pinigų, bet konkrečiai negali įvardinti, kam jų reikia. Mūsų Vyriausybė ir aš įpratę dirbti taip, kad žmogus pas mus ateina su konkrečiais pasiūlymais, pasako kiek reikia pinigų, kam, parodo, kur keliaus tas investuotas euras – ir tą paramą gauna.
– Dabar vienas iš aktualiausių tiek Airijos, tiek kitose užsienio šalyse gyvenantiems lietuviams klausimas yra pilietybės išsaugojimo klausimas. Jūsų manymu, ką galėtų ir turėtų padaryti užsienio lietuviai, kad referendumas vyktų sėkmingai ir tūkstančiai Lietuvos piliečių, gyvenančių toli nuo namų, išsaugotų savo šalies pilietybę?
– Referendumas tikrai įvyks, bet turime kalbėti ne apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą – siekiame, kad lietuviai, priėmę kitos šalies pilietybę, neprarastų ir Lietuvos pilietybės. Mes norime, kad visi, kurie išvyko iš Lietuvos, bet kurie pagal Konstituciją turi Lietuvos pilietybę, ją ir išsaugotų.
Tai yra mano tvirta pozicija ir aš kviečiu ją palaikyti tiek gyvenančius Lietuvoje, tik išvykusius į užsienį. Ką reikėtų padaryti, kad žmogus galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę? Pirmiausiai, jis turi dalyvauti referendume, turi ateiti ir balsuoti, nes niekas kitas už jį šito nepadarys. Aš neturiu teisės tiesiogiai agituoti, bet aš tikrai kviečiu visus aktyviai dalyvauti referendume. Jeigu nebus reikiamo atėjusių balsuoti skaičiaus, tai bus pirma labai didelė nesėkmė ir neaišku, kada antra tokia galimybė pasitaikys ir ar iš viso pasitaikys. Dabar yra išnaudotos visos teisinės galimybės ir šį klausimą galime išspręsti referendumo būdu. Todėl būtinai ateikite ir balsuokite.
– Visų svarbiausių švenčių ir sukakčių progomis Airijos lietuviškos mokyklos, sporto klubai, labdaros organizacijos, gavo Jūsų puikią dovaną – Lietuvos trispalves. Esame labai dėkingi už Jūsų įvertinimą, bet prašom pasakyti, kuo Airijos lietuviai nusipelnė tokio išskirtinio Jūsų dėmesio?
– Kiekvienas Lietuvos žmogus yra nusipelnęs išskirtinio Lietuvos dėmesio, o minint Lietuvos šimtmetį pasitaikė gera proga pagerbti mūsų žmones, gyvenančius užsienyje. Kaip jau minėjau, Airijoje esu pirmą kartą ir nelabai žinau, kaip čia švenčiamos valstybinės šventės, bet kiek man teko pabuvoti ES ir kitose pasaulio šalyse, vėliava yra pasididžiavimo simbolis ir žmonės didžiuojasi ją turėdami, iškeldami per šventes arba kada jiems šito norisi. Manau, kad mūsų šalies piliečiai verti turėti savo valstybės vėliavą. Juk dažnai žmonės neiškelia savo šalies vėliavos dar ir todėl, kad jos neturi. Tokia problema iš tikrųjų buvo, todėl mes prieš porą metų nusprendėm, kad tie, kurie nori turėti vėliavą, bet negali jos įsigyti, mes ją padovanosim. Taip Lietuvos trispalvė keliauja po pasaulį – jeigu kažkuriame pasaulio kampelyje gyventų tik vienas lietuvis, vadinasi, ten yra ir Lietuva.
– Lietuvos Vyriausybei vadovaujate nuo 2016 metų – gal galėtumėte trumpai apibūdinti koks tai buvo laikotarpis Jums ir Lietuvai ir ko tikitės iš 2019-ųjų, kurie labai svarbūs ir reikšmingi Lietuvai ir visiems lietuviams?
– Lietuvai tai buvo proveržio metai. Per tuos metus buvo padarytos labai svarbios reformos, kurių anksčiau politikai nesiryždavo judinti, nes tai probleminės sritys, kurias, jų manymu, pajudinus, gali nukentėti reitingai, rinkimų rezultatai ir t. t. Mes pertvarkėme valstybines įmones, įgyvendinome mokesčių, pensijų, sveikatos ir švietimo reformas ir tolia šį darbą tęsiame ir tobuliname. Manau, kad mes suformavome tikrai profesionalią Vyriausybę, tokią, kurios šiame etape ir reikėjo. Todėl galiu pasakyti, kad tai buvo pokyčių ir lūžių metai tiek man, tiek ir visai Lietuvai.
– Ko palinkėtumėte Airijos lietuviams?
– Baigti mūsų pokalbį norėčiau ta pačia mintimi, kuria ir pradėjome – noriu pasiūlyti Airijos lietuviams sugrįžti ir pasižiūrėti į Lietuvą ne per internetinio portalo ar televizijos prizmę, ne per kokio nors politiko ar politogolo pasisakymus, o atvažiuoti ir patiems gyvai pamatyti, pajausti, kaip pasikeitė šalis, o atvažiavus jau neišvažiuoti. O tiems, kurie jau įleido šaknis svetur, noriu palinkėti, kad vistiek jaustųsi lietuviais ir nekaltintų Lietuvos dėl to, kad kažkada turėjo išvažiuoti, o kad saugotų ir puoselėtų ryšį su gimtine ir niekados jo nenutrauktų.
– Dėkojame Jums, kad radote laiko susitikti su ne tik su Airijos valdžios atstovais, bet ir su Airijos lietuviais ir atsakyti į laikraščio “Lietuvis” klausimus.
