Į antrą Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja.
Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, dabar I. Šimonytei reikia solidžiai pasirodyti debatuose, tačiau politologė nemano, kad tai galėtų turėti lemiamos reikšmės rinkimų baigčiai. „Aš nelabai įsivaizduoju, kas gali nutikti, kad I. Šimonytė parodytų kokį nors labai solidų rezultatą arba net pasipriešinimą antrajame ture G. Nausėdai. Akivaizdu, kad jam sukris nemažai kitų kandidatų balsų. I. Šimonytei, iš kur tų balsų žvejoti, nelabai net yra“, – sakė ji.
Politologės teigimu, žiūrint į dabartinius rezultatus, premjerė negali tikėtis itin didelio kitų rinkėjų palaikymo antrajame ture, nes jai artimiausias kandidatas – Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas – surinko tik kiek daugiau nei 3 proc. rinkėjų balsų.
„Tai reiškia, jo parama jai nebus labai reikšminga“, – teigė R. Urbonaitė ir pabrėžė, kad palyginti su 2019 metais, šiemet I. Šimonytės rezultatas kur kas prastesnis. Nesitiki aštrios kampanijos, bet laukia solidumo Anot R. Urbonaitės, eliminuoti advokatą Igną Vėgėlę iš antro rinkimų turo buvo „maksimumas, ką I. Šimonytė turbūt galėjo pasiekti šituose rinkimuose“. „Antras turas daugmaž bus formalumas, ir mes neturėsime tokios kampanijos, kokia būtų buvusi, jeigu būtų išėjęs I. Vėgėlė, nes ta kampanija būtų daug agresyvesnė, daug aštresnė“, – kalbėjo R. Urbonaitė. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad antrajame prezidento rinkimų ture tikisi politine prasme kokybiškesnių debatų, tačiau intrigos taip pat neprognozuoja. „I. Šimonytė gali tikėtis balsų tų, kurie dabar balsavo už D. Žalimą. Galbūt, jeigu bus pasyvesni rinkėjai, kažkiek padės jai (I. Šimonytei) pasiimti didesnį procentą santykinai, paramą pastiprinti, bet didelės intrigos aš nematau prognozuojamame rezultate“, – teigė R. Vilpiauškas. „Aš bent tikiuosi, kad dabar bus turiningesnės diskusijos. Tik klausimas, ar jos ką nors pakeis, nes, man atrodo, gana tvirtai galima teigti, kad daugelio kandidatų, kurie dalyvavo pirmame rinkimų ture, rinkėjai arba balsuos už Gitaną Nausėdą, arba apskritai gali neateiti balsuoti“, – pridūrė jis. Pasak Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili didelė tikimybė, kad rinkėjai, kurie atidavė balsus už I. Vėgėlę, Remigijų Žemaitaitį, Eduardą Vaitkų, dabar rinksis G. Nausėdą arba nebalsuos antrajame ture.
„Arba ateiti ir balsuoti už G. Nausėdą, kad tikrai įtvirtintų, jog Lietuva nepalaiko I. Šimonytės, arba išvis neiti. Abiem variantais, nugalėtų, išeina, G. Nausėda“, – kalbėjo politologė.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus daugiau nei pusės šiemet prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų valią, G. Nausėda surinko 46 proc. balsų, I. Šimonytė – 16 procentų. 2019 metais jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų. Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai. VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 10 proc., medikas Eduardas Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,5 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,3 procento. Išankstiniais VRK duomenimis, dvigubą pilietybę palaikė 71,63 proc. arba 673 tūkst. 736 rinkėjų.
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Kandidatai į prezidentus rinkimų rezultatus aptarė spaudos konferencijoje, štai jų išsakytos apibendrintos mintys:
- I. Šimonytė džiaugiasi, kad jai pavyko neišbarstyti rinkėjų pasitikėjimo.
- G. Nausėda savo rinkimų rezultatą vadina labai geru.
- I. Vėgėlė: „pavyko neblogai, tačiau stebuklo neįvyko“.
- R. Žemaitaitis: „pamatėme, kad turime rinkėją visoje Lietuvoje“.
- E. Vaitkus rezultatą sako vertinantis kaip pergalę, žada Seimo rinkimuose dalyvauti su nauja partija.
- A. Mazuronis: „Kažkur padarėme klaidų“.
Balsai galutinai pasiskirstė taip:
- G. Nausėda – 44,19%
- I. Šimonytė – 19,78%
- I. Vėgėlė – 12,37%
- R. Žemaitaitis – 9,27%
- E. Vaitkus – 7,32%
- D. Žalimas – 3,54%
- A. Mazuronis – 1,38%
- G. Jeglinskas – 1,35%
Antros kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda savo rinkimų rezultatą vadina labai geru, o per antrąjį turą jis tikisi sulaukti ir daugiau balsų Vilniaus mieste.
„Manau, kad rezultatas yra tikrai labai geras, todėl, kaip ten sakoma: nevarykime Dievo į medį. Atsispyrus nuo jo, reikia toliau dalyvauti ir pasiekti pergalę antrajame rinkimų ture“, – sakė G. Nausėda.
Rinkimų naktį užsiminęs, jog norėjosi laimėti pirmajame ture, G. Nausėda porinkiminėje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad retai kuriam demokratinio pasaulio lyderiui pavyksta pergalę švęsti jau per pirmąjį rinkimų turą.
Dabartinis šalies vadovas daugiausia balsų surinko 57 savivaldybėse iš 60, išskyrus Vilnių, kur laimėjo premjerė I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur daugiausia rinkėjų balsavo už gydytoją Eduardą Vaitkų.
Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė, spaudos konferencijoje sakė, kad, nors oponentai siekė, kad ji į antrąjį rinkimų turą nepatektų, jai tai pavyko.
„Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kur nėra vietos sąmokslo teorijoms, homofobijai ir kitiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems ir liberalios demokratijos principų neturintiems dalykams, turės už ką balsuoti“, – sakė I. Šimonytė.
„Galiu ramia širdimi pasakyti, kad didelė dalis žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2020 m., kandidatuojant Seimo rinkimuose ir vedant partijos sąrašą, to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko jo neišbarstyti“, – pridūrė premjerė.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir I. Šimonytė.
Referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyko, bet jam pritarė mažiau negu pusė piliečių
Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.
Naujausiais VRK duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396.828 arba 59% rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11.140 arba 73,9% balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385.234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192.617 rinkėjų balsų.
D. Žalimas: su tokia kartele pilietybės referendumas, ko gero, neįmanomas
Su tokia aukšta kartele, kaip nustatyta dabar, ko gero, neįmanoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyktų, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, kuris taip pat kandidatavo į prezidentus ir liko šeštas su 3,55% balsų.
„Apgailestauju dėl referendumo. Mano požiūriu, buvo labai daug kas nepadaryta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.
Kaip vieną nepadarytų darbų iki referendumo jis nurodė įstatyme nustatytą kartelę, kada jis laikomas įvykęs, kai norima pakeisti su pilietybe susijusį Konstitucijos straipsnį.
R. Urbonaitė BNS teigė nemananti, kad dar po penkerių metų pavyktų pakeisti Konstitucijos nuostatą dėl dvigubos pilietybės. Rinkėjų aktyvumas šiuo klausimu auga per vangiai. „Nemanau, kad tai gali įvykti dar po penkerių metų, dėl to, kad matome, jog rinkėjų aktyvumas taip stipriai neauga, o tam referendumui įvykti reikia stipraus aktyvumo“, – sakė ji. „Kitas dalykas, nebuvo ir politikų agitacijos, (…) politinių partijų lyderiai, didžioji jų dalis, neagitavo. Kampanija prasidėjo labai vėlai“, – pažymėjo politologė.
Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino ją nesuprantama.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.
Sekmadienį antrą kartą rengtam ir neįvykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas. Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.
Parengta remiantis internetiniuose dienraščiuose pateikiama informacija.
