Gegužės 12 dieną vyks Lietuvos Prezidento rinkimų pirmas turas ir bus rengiamas referendumas dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo. Apie tai kalbamės su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Airijoje Marijumi Gudynu.
Kartu su Lietuvos Prezidento rinkimais bus rengiamas referendumas. Kas konkrečiai bus jame sprendžiama?
Išties kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu š. m. gegužės 12 d. bus organizuojamas referendumas, kuriame turėsime atsakyti į klausimą, ar sutinkame pakeisti Konstituciją taip, kad mūsų šalies piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galėtų ją išsaugoti, jei įgytų Lietuvai draugiškos kitos šalies pilietybę. Tiksli referendumu spręsti teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skambės taip:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys:
„Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Taigi, kaip ir minėjau, tokiu pakeitimu esamiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų valstybių pilietybę.
Ar galite trumpai papasakoti, kaip referendume galės balsuoti Airijoje ar kitur užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai?
Rinkimus ir referendumus užsienyje Vyriausiajai rinkimų komisijai padeda organizuoti Lietuvos diplomatinės atstovybės. Lietuvos ambasada Airijoje sudarys galimybes šioje šalyje gyvenantiems ar rinkimų dieną čia būsiantiems mūsų piliečiams išreikšti savo valią. Labai svarbu žinoti, kad Lietuvos piliečiai, kurie gyvena užsienyje ar užsienyje lankysis rinkimų ir referendumo metu ir nori balsuoti, privalo užsiregistruoti interneto adresu www.rinkejopuslapis.lt paspaudę nuorodą „Prašymai balsuoti užsienyje“. Registracija internetu yra tikrai paprasta, ir jums užtruks vos pora minučių. Tam kad užsiregistruotute, jums bus reikalingas pasas arba asmens tapatybės kortelė (dokumentai tinka net jei jų galiojimo laikas būtų pasibaigęs). Jūs galėsite pasirinkti, ar norite balsuot paštu, ar asmeniškai, atvykstant į ambasadą. Jei vienu metu į ambasadą balsuoti atvyks daug žmonių, gali susidaryti nemažos eilės, todėl rinktis balsavimą paštu yra patogiau. Balsavimas paštu piliečiams nieko nekainuoja – ambasada atsiųs balsavimo biuletenius ir atgalinį apmokėtą voką, į kurį sudėję balsavimo biuletenius, juos išsiųsite į amabasadą laišką įdėdami į artimiausią An Post pašto dėžutę. Labai svarbu žinoti, kad net ir tuo atveju, jei anksčiau esate dalyvavę rinkimuose ar referendumuose, šiems rinkimams ir referendumui vėl turite užsiregistruoti. Labai raginu užsiregistruoti dalyvauti rinkimuose ir referendume jau dabar.
Ar pavykus referendumui Airijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai įgiję šios šalies pilietybę galės išsaugoti Lietuvos pilietybę?
Taip, jei šiuo referendumu būtų pakeista Konstitucija, tai Airijos pilietybę įgiję mūsų šalies piliečiai Lietuvos pilietybę išsaugotų. Paruoštame konstitucinio įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti piliečiai įgiję Europos Sąjungos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybių narių pilietybę. Šiuo metu minėtus kriterijus atitinka 47 pasaulio valstybės.
Nepriklausomai nuo narystės minėtose organizacijose, tam tikrų valstybių piliečiai, net ir pakeitus Konstituciją, negalėtų turėti ir Lietuvos pilietybės. Tai – valstybės, kurios dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose sąjungose ar sandraugose, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija. Taip pat šalys, kurios neatitinka europinių ir transatlantinių integracijos kriterijų, pavyzdžiui, Argentina, Pietų Afrikos Respublika ir kitos.
Panašus referendumas organizuotas 2019 metais. Kodėl tuomet nepavyko pakeisti Lietuvos Konstitucijos ir šio klausimo išspęsti?
2019 metais vykusiame referendume dalyvavo 1 322 135 Lietuvos piliečiai, ir tai sudarė 53,16 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių. Referendume dėl pilietybės išsaugojimo „už“ pasisakė 956 564 piliečiai arba beveik trys ketvirtadaliai visų dalyvavusių referendume. Absoliuti dauguma balsavusių pritarėme, kad Lietuvos piliečiai, įgiję Lietuvai draugiškų pasaulio šalių pilietybes, išsaugotų Lietuvos pilietybę, tačiau dėl nepakankamo piliečių aktyvumo balsuojant, toks didelis balsavusiųjų „už“ skaičius nepasiekė Konstitucijos I skirsnio nuostatoms keisti reikalingos pusės balsavimo teisę turinčių piliečių dalies. Tam, kad būtų pakeista ši Konstitucijos nuostata, balsuoti „už“ turėjo ne mažiau kaip 1,2 mln. Lietuvos piliečių. Atsižvelgiant į tokį ženklų pasisakiusiųjų “už” piliečių skaičių, Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė dar kartą surengti referendumą šiuo klausimu ir vėl sudaryti galimybę visiems piliečiams pareikšti savo valią.
Ar Airija leidžia savo piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais?
Taip, Airija leidžia savo piliečiams turėti ir kitos šalies pilietyubę. Absoliuti dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių tokių kaip Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija savo piliečiams leidžia išsaugoti pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę. Iš ES šalių to šiuo metu neleidžia tik Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija.
Jei skaitytojams iškiltų papildomų klausimų, kur būtų galima rasti daugiau informacijos apie būsimą referendumą?
Jei domintų konkretesnė informacija apie pilietybės išsaugojimo referendumą ir jame sprendžiamą klausimą, informacijos visuomet galite ieškoti Vyriausybės kanceliarijos interneto svetainėje www.referendumas2024.lt; Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje www.vrk.lt; Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt; Pasaulio lietuvių bendruomenės interneto svetainėje www.plbe.org na, ir, žinoma, Lietuvos ambasados Airijoje internetėje svetainėje bei Facebook ir kitų socialinių tinklų paskyrose, kurias kviečiame nuolat sekti. Jei turėtumėte praktinių klausimų apie rinkimų ir referendumo organizavimą Airijoje, visuomet galite kreiptis ir elektroniniu paštu konsulinis.ie1@urm.lt .
Naudodamasis proga, dar kartą kviečiu visus Airijoje gyvenančius lietuvius balsuoti rinkimuose ir referendume ir kuo anksčiau registruotis interneto svetainėje www.rinkejopuslapis.lt paspaudus nuorodą „Prašymai balsuoti užsienyje“.
