Toli nuo Lietuvos gyvenančius lietuvius namų ilgesys ir bendrumo poreikis paskatino vėl susiburti. Kovo mėn. 23d. renginių organizatorius “Lyrikos vakarai”, Airijos lietuvių bendruomenė, Lietuvos ambasada Airijoje, poetė Rasa Kochanauskaitė-Raižienė ir dainininkas Darius Mileris – Nojus pakvietė visus, pasiilgusius poezijos į antrąjį “Airijos lietuvių poezijos pavasarį 2024” į Lietuvos ambasadą Dubline. Čia savo kūrinius pristatė Airijoje gyvenantys ir kuriantys lietuviai. Šventės akcentu tapo pirmasis Airijos lietuvių rašytojų almanachas “Tarp eilučių”.
“Airijos lietuvių poezijos pavasario” gimimo istorija prasidėjo nuo pirmųjų “Lyrikos Vakarų” 2009-aisiais. Jau daugelį metų vykstantys poezijos ir muzikos renginiai, o taip pat internete kurtos poezijos ir pokalbių tinklalaidės, pernai išaugo į pirmąją poezijos šventę „Airijos lietuvių poezijos pavasaris 2023”.
Poezijos pavasariai Airijoje, kuriuose dalyvauja poetai iš Lietuvos, vyksta jau daugybę metų. Po pandeminės pertraukos šią tradiciją atgaivino Airijos lietuvė poetė Rasa Kochanauskaitė-Raižienė ir dainininkas, muzikantas, buvęs legendinės grupės „Airija“ narys Darius Mileris – Nojus.
„Airijos lietuvių poezijos pavasaris 2024” puoselėja lietuvių kalbą, skleidžia lietuvių kultūrą, gilina lietuvių istoriją Airijoje.
“Nors poezijos pavasariai Airijoje vyksta daugybę metų, jau seniai iš kuriančiųjų, kurie skaito savo kūrybą Lyrikos vakaruose, girdėjau, tarsi priekaištą, tarsi pageidavimą – o kodėl negalim surengti savo, Airijos lietuvių poezijos pavasario ir pristatyti žmones, kurie gyvena ir kuria čia? Juk daugelis Airijoje gyvenančių lietuvių gal net nežino, kad tokių žmonių yra. Mačiau kaip vis drąsiau pradeda kalbėti, rodyt savo kūrinius Airijoje kuriantys nuostabūs žmonės. Norėjosi juos surinkti, parodyti, didžiuotis jų kūryba. O ir tai, kad poezijos pavasariuose dalyvaudavo tik svečiai, o vietiniai šviesuoliai negalėjo skaityti savo kūrybos, be abejo, prisidėjo. Juk svarbu pažinti ir tuos kurie šalia mūsų.”- Rasa Raižienė dalijosi mintimis.
“Manau vienas pagrindinių Airijos lietuvių poezijos pavasario akcentų – parodyti autorių individualumą, originalumą, suteikiant galimybę pačiam autoriui skaityti savo kūrybą, kuomet kiekvieną žodį ir eilutę patvirtina kūrėjo emocija. Lietuvių kūrėjams suteikta galimybė pristatyti savo kūrybą, plėsti skaitytojų ratą, o taip pat susipažinti su kitais rašytojais ir jų kūryba, kurti bendrų projektų idėjas. Tai dar viena scena ir galimybė puoselėti lietuvių kultūrą ir kalbą, įamžinti Airijos lietuvių kūrybą, rašyti lietuvių kultūros istoriją pasaulyje, integruotis į Airijos visuomenę. Į renginius atvyksta žiūrovai airiai, dalyvauja airių poetas Jack O`Sullivan.”- Rasai pritarė Darius.
Suburti talentus, kūrėjus, juos padrąsinti, įkvėpti ir suteikti sparnus skristi.
“ “Airijos lietuvių poezijos pavasaris 2024”, kaip ir bet kuri kita lietuvių organizuojama šventė Airijoje yra indėlis į lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą. Juk tai mūsų šaknyse, kraujyje. Tuo, ką kuriame, kaip gyvename, mes skiriamės iš kitų pasaulio šalių kultūrų. Gyvybiškai svarbu to neprarasti, puoselėti, supažindinant kitų tautų atstovus, perduoti savo vaikams.
Kuriantys Lietuvoje ir svetur, kaip apsurdiškai tai beskambėtų, bet vis dar dalinami tarsi į du atskirus pasaulius. Mums tarsi nelemta įsibrauti į tą lietuvišką. Nenoriu, kad skambėtų grubiai, bet dažnai tenka atsimušti tarsi į sieną. Tarsi mūsų ir kūrybos net nėra, neegzistuojame. Tad šitos šventės (kaip ir Lyrikos vakarai) yra tarsi tas takelis, tunelis į šviesą kiekvienam kuriančiam, tapančiam – ateiti, išdrįsti parodyti savo talentus, tiesiog kalbėti.” – poetė Rasa Raižienė sulaukė nuoširdaus palaikymo iš Dariaus Milerio organizuojant šį renginį. Jau ir idėja dėl pirmojo Airijos lietuvių rašytojų almanacho likus vos keletui mėnesių iki poezijos šventės, neatrodė tokia beprotiška. Kartu jie ėmėsi darbo.
”Kaip tos žemuogės ant smilgos – viena idėja pildė kitą, vieną renginį keitė kitas. Ir taip atėjome iki šios dienos, šios dvigubos šventės – ”Poezijos pavasario 2024” ir Airijos lietuvių rašytojų almanacho pristatymo.”
Antrasis Airijos lietuvių poezijos pavasaris nuo pirmojo skyrėsi tuo,kad jos metu skaitytojui buvo pristatytas pirmasis ir kol kas vienintelis rinkinys -almanachas ”Tarp eilučių”.
Tai unikalus projektas, savo puslapiuose įamžinęs net penkiolikos lietuvių poetų ir autorių, kurių širdys plaka Airijos krašte, kūrinius. Kai kurie puikiai pažįstami Airijos lietuvių bendruomenėje, kai kurių vardai šviesą išvydo pirmą kartą. Rašytojai savo nuožiūra pasirinko kokius atsiųsti eilėraščius ar ištraukas iš savo kūrybos. Labai džiugu, kad knygoje yra ir jauniausios, septynerių metų rašytojos Jutos Sakalauskaitės pasaka ” Pagalvių vagys” ir Airijos lietuvių mylimo poeto airio Jack O’Sullivan kūryba.
“Tai be galo svarbus įvykis kiekvienam iš bendraautorių. Akcentai yra tarp eilučių…tai, kuo mes skiriamės nuo kuriančių Tėvynėje, kokiomis akimis matome pasaulį, kasdienybę, kokią įtaką mūsų kūrybai turi Airijos kultūra ir gyvenimas kitoje šalyje su nuolatiniu artimųjų, namų ilgesiu.”- pirmojo Airijos lietuvių almanacho bendraautoriai tikisi, kad skaitytojas tai pastebės.
Idėjos autoriai Rasa Kochanauskaitė-Raižienė ir Darius Mileris-Nojus maloniai sutiko pasidalinti savo mintimis apie pirmojo Airijos lietuvių rašytojų almanacho “Tarp eilučių” gimimą:
Kuo šis almanachas yra unikalus?
Rasa: Nes jis pirmasis toks. Ir jau vien tuo įeis į istoriją. Kai kuriems iš bendraautorių tai pirmas išėjimas į dienos švoiesą su savo kūryba. Jis unkikalus ir tuo, kad vienoje knygoje net 15os autorių kūriniai.
Darius:Unikalus originalia autorių kūryba ir dailininkės Gintarės Sutkevičienės grafika.
Kaip buvo atrinkti kūriniai į almanachą? Kokie kriterijai buvo taikomi?
Rasa: Atranka buvo naturali. Pakviesti visi kuriantys gimtąja kalba Airijoje. Lietuviai ir vienas airis – mums visiems pažįstamas ir mėgstamas Jack O’Sullivan. Buvo keletas žmonių, kurie dėl asmeninių priežasčių atsisakė. Be abejo, esu tikra, kad yra Airijoje daug daugiau kuriančių. Tiesiog mūsų keliai dar nesusitiko. O dauguma labai apsidžiaugė ir su malonumu sutiko dalyvauti.
Darius: Turbūt pagrindinis kriterijus, kad kūriniai būtų lietuvių kalba arba išversti į lietuvių kalbą. Kūrinius atrinko ir pasiūlė patys autoriai.
Kiek laiko ir pastangų prireikė sukurti šį almanachą?
Rasa: Garsiai (telefonu) šią idėją pasakiau Dariui. Berods sausio mėnesį. Dar labai abejodama, ar užteks laiko, ar iš viso pavyks. Nebuvo nei laiko nei finansų. Ir net neįsivaizdavau kaip į tai pažiūrės kiti. Bet Darius priėmė džiaugsmingai: Darom ! O ir kiti bendraautoriai maloniai sutko. Tad buvo ir nemiegotų naktų, derinant, taisant, bendraujant. Ir nervų, ir streso, bet mums pavyko !
Darius: Du mėnesiai gražaus sudarytojų ir rašytojų bendravimo nuotoliniu būdu.
Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai ir sunkumai kuriant almanachą?
Rasa: Laikas, finansai, derinimo darbai. Bet su tokia komanda, kaip matom – dirbti didžiulis malonumas, ir įmanoma kalnus nuversti.
Darius: Aš nejutau sunkumų, visi autoriai laiku ir gražiai dalyvavo almanacho kūrimo procese. Galbūt viršelio kūrimas buvo didžiausias iššūkis – gražiai, skoningai patalpinti Gintarės paveikslo grafiką.
Kaip pasirinktas pavadinimas „Tarp eilučių” atspindi almanacho turinį ir tikslus?
Rasa: Pavadinimo autorius yra Darius. Kai paklausiau jo nuomonės, jis nei sekundės nesusimąstęs atsakė: -Tarp eilučių. Ir man pasirodė, kad tai taiklu. Tuo pasakyta viskas. Juk išties, mes gyvenantys toli nuo Tėvynės ir, kurdami gimtąja kalba, daug daugiau pasakome tarp eilučių nei jose.
Darius: „Tarp eilučių” simbolika atspindi žmogaus natūralaus elgesio ypatumą, kuomet kažko nepasakome, paliekame erdvės vaizduotei ir emocijai, kiekvienas pagal savo patirtį, autoriai skirtingai kurdami, o skaitytojai priimdami ir vertindami kūrinius. Šis pavadinimas, sąvoka būdinga ir vienija visus kūrėjus.
Kaip šis almanachas prisideda prie lietuvių poezijos (ir prozos) sklaidos ir puoselėjimo Airijoje?
Rasa: Manau, tai yra istorinis įvykis ir leidinys. Vienoje knygoje net 15 autorių. Kad ir kiek, ir kokių knygų /rinktinių išvys pasaulį ateityje,”Tarp eilučių ” visada bus pirmasis almanachas, pirmoji mūsų bendra knyga. Jau vien tuo svarbi ir ypatinga.
Darius: Platina ir įamžina Airijos lietuvių rašytojų kūrybą ne tik Airijoje, bet ir visame pasaulyje.
Ar yra numatyti ateities planai ir projektai susiję su almanachu?
Rasa: Esam pakviesti pristatyti almanachą Maironio muziejuje Kaune.
Darius: Neabejoju, kad šis almanachas bus autorių bendrų idėjų ir kūrybinių projektų pradžia.
Kaip tikimasi, kad almanachas prisidės prie lietuvių kultūros suvokimo ir bendruomenės jungimosi Airijoje?
Rasa: Norisi tikėti, kad kada nors ateityje, kai mūsų jau nebebus, mūsų anūkų ar proanūkių karta vartys šią knygą ir dar suras kažką savo ir artimo.
Darius: Manau, šis almanachas visa tai stiprina.
Kokie buvo įsimintiniausi momentai ir akimirkos kuriant šį almanachą?
Rasa: Įsimintiniausia buvo, kai Darius pasiūlė pavadinimą, kai Jutos – jauniausios rašytojos mama Eglė atsiuntė video, kuriame mergaitė kalba, kad jai patinka rašyti knygas ir ji mėgsta lietuvišką maistą. Ir šiltas, nuoširdus bendravimas ruošiant almanachą.
Darius: Man buvo smagu matyti ir jausti visų autorių nuoširdų idėjos palaikymą, bendravimą ir dalyvavimą.
Koks buvo bendradarbiavimo su dalyviais, redaktoriais ir leidėjais procesas?
Rasa: Buvo, sakyčiau, labai kūrybinis procesas ir bendravimas. Visi labai geranoriški. Tereikėjo apsikeisti idėjomis, mintimis. Leidėjai tai pat dirbo labai profesionaliai ir tuo pačiu sklandžiai, pasiruošę atsakyti į visus klausimus. Dalyviai – tai žmonės, su kuriais dirbti yra dovana. Malonu ir lengva bendrauti. Ir turim sakyčiau puikų rezultatą.
Darius: Viskas vyko nuotoliniu būdu, naudojant šiuolaikines informacijos priemones, kas tik patvirtina, kad mūsų, autorių veikla neturi sienų, puoselėja ir skleidžia lietuvių kalbą.
Ačiū už pokalbį.
Visų Airijoje gyvenančių ir kuriančių Airijos lietuvių vardu dėkoju Rasai ir Dariui ir linkiu daugybės naujų idėjų.
Ir kaip pasakė lietuvių kompozitorius ir pedagogas Ignas Prielgauskas: “Žavėkis, ką nors išgalvojęs.”
Parengė
Inga Murauskaitė
