Baigėsi jubiliejinė lietuvių piligrimystė Romoje vykusi vasario 28-kovo 4 dienomis. Joje dalyvavo nei daug nei mažai 11 žmonių iš mūsų parapijos kartu su kunigu Ramūnu ir viešnia iš Liuksemburgo.
Drauge su visais piligrimais iš Lietuvos ir lietuviais iš viso pasaulio galėjome šlovinti Dievą iškilmingose Šv. Mišiose pačiose didžiausiose Romos bazilikose ir dalyvauti visoje piligriminėje programoje. Kiekvienas bandėme pastebėti ir „gaudyti” besiliejančias piligrimystės malones ir dovanas. Buvo tikrai nuostabus jausmas būti savo šalies dalimi Romoje po Kristaus vėliava.
Visi drauge, su malda praėjome pro keturias jubiliejines duris taip simboliškai atnaujindami savo tikėjimą ir tikėdamiesi išganymo sau ir mūsų pasauliui (Jn. 10, 9). Šios durys yra Šv. Jono bazilikoje Laterane, Šv. Pauliaus už miesto sienų bazilikoje, Šv. Petro bazilikoje Vatikane ir Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilikoje. Tai tikrai didingos ir įstabios Dievo šventovės pakylėjusios mūsų dvasią ir be piligrimystės malonių padovanojusios mums susitikimą su mėgiamais šventaisiais, kurių gausu kiekvienoje bažnyčioje. Tikėjimas Romoje yra labai realus, matomas ir paliečiamas.
Laisvu nuo programos laiku, sekdami vieną iš seniausių Romos tradicijų sumanytų šv. Pilypo Nerio, su malda aplankėme likusias iš 7 piligriminių bazilikų kaip Šv. Lauryno, Šventojo Kryžiaus Jeruzalėje ir Šv. Sebastijono. Tuo pačiu netikėtai gavome progą apsilankyti ir Šv. Sebastijono katakombose kur labai realiai galėjome eiti visų mums žinomų ir tuo metu Romoje gyvenusių šventųjų takais ir artimiau susipažinti su pačiu šventuoju Sebastijonu, kurio karšta tikėjimo liūdijimo istorija yra ypatingai įkvėpianti.
Pakeliui suradome ir daugiau žavių bažnytelių, kurių Romoje netrūksta, jų yra daugiau nei 930!
Ragavome itališką picą, ledus ir tiramisu!
Tikime jog, drauge melsdamiesi prie altoriaus, atlikdami įvairias pamaldumo praktikas, giedodami giesmes, sutikdami įkvepiančius pažįstamus ir nepažįstamus žmones, jų šypsenas ir padrasinimus, matydami gerą pavyzdį, dalindamiesi laiku ir maistu, gaudami labai realių pagalbos malonių kelionėje, pajutome Dievo artumą kuris sustiprino mūsų Viltį ir Tikėjimą, kuriuos su Meile nešime savo šeimose ir aplinkose.
