Daug kartų teko girdėti iš draugų ir pažįstamų: “Mūsų vaikai nešneka gimtąja kalba, jie bendrauja ir net galvoja angliškai…” Taip, visiškai su tuo sutinku. Aplinka stipriai įtakoja mūsų vaikus ir mus pačius. Bet tai nereiškia, kad reikia nuleisti rankas ir plaukti pasroviui. Esu įsitikinusi, kad žmogus, visų pirma, turi teisingai identifikuoti save ir padėti savo vaikams suprasti kas jie yra, kur jų šaknys ir ką tai reiškia. Parodyti gimtąsias tradicijas ir papročius taip, kad jos sudomintų vaikus. Stengtis sustiprinti emocinę ir dvasinę sąsają su gimtine kalbos, literatūros ir meno pagalba.
Mūsų Sekmadieninėje mokyklėlėje dabar mokosi 14 skirtingo amžiaus ir skirtingo kalbos lygio vaikai. Yra suformuotos dvi klasės. Vaikai patys sugalvojo ir pasirinko savo klasių pavadinimus. Beveik kiekvienam yra sukurta individuali programa. Siekdami savo tikslų, mes vadovaujamės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos geros mokyklos koncepcijos įsakymu. Tai nėra lengva, ypač žengiant nuo dešimtmečiais susiklosčiusios “konvejerines” sistemos, bet, kita vertus, tai yra savotiškas profesionalumo iššūkis mokytojams ir tenka tik stebėtis, kaip šauniai jos tvarkosi ir kokių pasiekimų turi mokiniai.Tuo, be abejo, galima didžiuotis.
Pirmuosius mūsų veiklos rezultatus mes pamatėme jau po dviejų mėnesių per Kalėdų šventę. Mokiniai dainavo, deklamavo eilėraščius, smagiai sutiko Kalėdų Senelį. Buvo viena akimirka, kuri man, asmeniškai, tapo labai reikšminga – prieš šventinį koncertą mokiniai paruošė tėveliams atvirutes, kurias nuspalvino patys ir užrašė sveikinimus.
Tą džiaugsmingą atvirukų įteikimo akimirką aš stebėjau susijaudinusius tėvelių ir vaikų veidus ir džiaugiausi. Tada išgirdau vieno iš mokinių tėvelių balsą:
– Ką gi tu man čia parašei, sūnau?
– Tėti ir mama, aš jus myliu, – lėtai perskaitė vaikas savo atviruką su stipriu akcentu, bet dar stipresne meile.
Aš suvokiau – jeigu mes duodam galimybę ir padedam artimiesiems žmonėms pasakyti ir užrašyti pačius svarbiausius žodžius gimtąja kalba, reiškia. kad mes einame teisinga kryptimi ir dėl to verta gyventi ir aukotis.
Žinoma, nebūčiau įgyvendinusi šitos idėjos viena. Tvirtas užnugaris, bendraminčiai ir laiku paskleistas geras žodis leido svajonėms išsipildyti. Labai daug jėgų suteikė netikėtas palaikymas iš visų, mane supančių žmonių. Sulaukėme skambučių ir laiškų iš kitų Airijos lituanistinių mokyklų ir Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje.
Esu dėkinga visiems, kurie prisidėjo prie Newbdridge Sekmadieninės mokyklėlės įkūrimo ir kurios veikla skaičiuoja dar tik mėnesius. Taigi, tai tik pradžia ir džiaugtis per anksti, nes reikia labai daug ką padaryti.
Newbridge Sekmadieninės lituanistinės mokyklos vadovė
Natalja Varaškienė
