Monaghan miesto ir grafystės lietuvaičiai vieni pirmųjų turi galimybę mokytis lietuvių kalbos airiškoje mokykloje

Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje ir „Post Primary Languages Initiative“ (Airija) iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, nuo šių metų rudens  trijose Airijos mokyklose – Bremore Educate Together school (Balbriggan), Hartstown Community School (Dublin) ir Beech Hill College (Monaghan) – pradėtas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas 12-16 m. amžiaus vaikams, besimokantiems Airijos vidurinių mokyklų jaunesnėse klasėse (Secondary/Second level school Junior cycle).

Dar praėjusių metų pabaigoje Airija paskelbė kalbų mokymosi 2017-2022 m. programą „Languages Connect“, įtraukusią lietuvių kalbą į bendrojo lavinimo mokyklų programas kartu su kitomis trimis (tik!) kalbomis ir taip sudariusią išskirtines galimybes lietuvaičiams pradėti mokytis gimtosios kalbos airiškose mokyklose. Šis Airijos vyriausybės žingsnis yra didžiulis pripažinimas visiems Airijos lietuviams, ne tik kaip darbštiems žmonėms, bet ir kaip oriai, savo paveldą gerbiančiai ir puoselėjančiai tautai. Iš tiesų tai šalies kreipimasis į mus, lietuvius, kad mūsų vaikai, augdami Airijoje, neprarastų prigimto lietuviško identiteto, išmoktų gimtąją kalbą ir užaugtų išsilavinusiais žmonėmis. Juk žmogus, nemokėdamas savo gimtosios kalbos, nepažindamas savo šalies istorijos ir nepalaikantis ryšių su gimtuoju kraštu, ten likusiais artimaisiais, yra lyg medis be šaknų, niekada ir niekur neprigysiantis.

Rugsėjo pabaigoje Monaghan Beech Hill College, kur bus dėstomas trumpasis lietuvių kalbos kursas ir kurį gali lankyti 12-16 metų lietuvių mokiniai iš įvairių miesto bei grafystės mokyklų, įvyko susitikimas su mokinių tėvais, mokyklos bei švietimo institucijų atstovais, kuriame dalyvavo Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, ambasados patarėja Virginija Umbrasienė, „Post Primary Languages Initiative“ koordinatorė Karen Ruddock, Cavan ir Monaghan grafysčių Švietimo skyriaus vadovas Paddy Flood, Beech Hill College direktorius Patrick McArdle.

Pasibaigus susitikimui, kalbiname mokytoją Kristiną Jankaitienę, kuri minėtoje mokykloje dėstys lietuvių kalbos kursą.

– Miela Kristina, mūsų žiniomis, jūs apie dešimt metų vadovaujate Carrickmacross lituanistinei mokyklai “Saulės zuikučiai”, o dabar mokysite vaikus lietuvių kalbos ir Monaghan Beech Hill College. Kodėl, jūsų nuomone, mažiesiems lietuvaičiams, gyvenantiems užsienyje, svarbu mokėti savo gimtąją kalbą?

– Kitais metais sukaks dešimt metų, kai vadovauju Carrickmacross lituanistinei mokyklai ir šį darbą dirbu todėl, kad man iš tikrųjų labai rūpi, kad mūsų vaikai žinotų ir mokėtų lietuvių kalbą. Pirmiausiai dėl to, kad gimtoji kalba yra tavo šaknys: tai tavo šeima, tai tavo gimtinė, tėvų ir protėvių žemė. Viskas prasideda šeimoje ir labai daug kas priklauso būtent nuo jos. Dažnai tėvai daro klaidą, kalbėdami su vaikais angliškai ir nesusimąstydami, kad taip jie atima iš savo vaikų galimybę natūraliai išmokti gimtąją kalbą savo šeimoje. Juk kuo daugiau žmogus moka kalbų, tuo jis dvasiškai turtingesnis, be to, jam ateityje atsiveria didesnės galimybės ieškant darbo, studijuojant ar keliaujant po pasaulį. Kitas dalykas – gimtoji kalba tai – glaudus ryšys su savo artimaisiais, seneliais ir proseneliais, su šalies kultūra ir papročiais. Kaip mes gerai bemokėtume svetimą kalbą, mes niekados neišreikšime savo minčių ir jausmų taip, kaip tai galime padaryti gimtąja kalba. Taipogi ne vienas specialistas pasakys, kad mokymasis gimtosios kalbos ankstyvame amžiuje, tai tik didžiulis pliusas vaiko raidoje. Kuo vaikas anksčiau pradeda mokytis, tuo jam paprasčiau ir lengviau viską išmokti ir įsisavinti. Pamenu vienos mokyklos direktorės pasakymą, kad „jūsų, lietuvių, vaikai daug imlesni airių kalbai, nei mūsų airių vaikai“. Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų vaikai labai gabūs ir imlūs kalboms bei kitiems dėstomiems dalykams. Nebijokime su vaikais šeimose kalbėti lietuviškai – užaugęs vaikas tikrai už tai padėkos. Ir nereikia stengtis su savo vaikais namuose kalbėti angliškai – anglų kalbą vaikas ir taip išmoks mokykloje ir jį supančioje kasdieninėje aplinkoje. Be to, patys gerai nemokėdami svetimos kalbos, savo vaikams diegiame netaisyklingos kalbos įgūdžius.

–  Ar Monaghan grafystėje gyvenantys lietuviai susidomėjo trumpuoju lietuvių kalbos kursu, kuris bus pradėtas dėstyti Monaghan Beech Hill College?  

– Susidomėjusių iš tikrųjų yra. Manęs, pavyzdžiui, kai kurie tėvai klausė, ką daryti, jeigu vaikas visai nemoka lietuvių kalbos? Tokius tėvelius raginu neišsigąsti ir užregistruoti vaiką į kursus, o mes vėliau kiekvieną atvejį individualiai aptarsime su vadovybe. Jeigu tik vaikas nori, tegul būtinai ateina į kursus, mes jį tikrai priimsime ir mokysime, neatstumsime nei vieno. Svarbu, kad pirmiausia tėvai norėtų, jog jų atžala mokėtų savo gimtąją kalbą, kad pažintų savo šalies kultūrą, papročius bei istoriją ir skatintų juos siekti šių žinių.

– Kas parengė trumpojo lietuvių kalbos kurso programą ir kuo ji skiriasi nuo tos, pagal kurią dirba Airijoje veikiančios lituanistinės mokyklos?

– Šie kursai nebus kaip vieno dalyko ar užsienio kalbos mokymas – tai bus, sakyčiau, paveldo mokymo kursai, kurių metu bus ir kalbama, ir klausomasi tekstų, ir rašoma. Antraisiais mokslo metais vaikas turės parengti tam tikrą atsiskaitymo projektą, kuris bus vertinamas ir bus išduodamas mokyklos pažymėjimas. Šiame trumpajame lietuvių kalbos kurse bus mokomasi pagal airių „Secondary/Second level school Junior cycle“ programą.

Manome, kad į šį kursą greičiausiai ateis vaikai, turintys skirtingą lietuvių kalbos žinojimo ir mokėjimo lygį – vieni gali būti daugiau pažengę, kiti mažiau, kiti gali visai nemokėti lietuvių kalbos, todėl esame pasirengę dirbti diferencijuotai.

– Kiek Monaghan Beech Hill College valandų bus skiriama lietuvių kalbos kursui? 

– Kol kas kursai vyks vieną kartą per savaitę ir jiems bus skirta pusantros valandos.  Jeigu kursai sulauks tėvų ir moksleivių dėmesio, ateityje jie bus dėstomi ir kitose Airijos mokyklos, galbūt jiems bus skiriamas ir didesnis valandų skaičius. Dabar šie kursai vyks dvejus metus, jiems skirta šimtas valandų.

– Kaip jūs manote, ar tie vaikai, kurie dabar lanko lituanistines mokyklas, norės lankyti ir šį trumpąjį lietuvių kalbos kursą airiškose mokyklose?

– Tėvai ne kartą man yra uždavę tokį klausimą ir tikrai jiems nereikia baimintis, kad pamokos lituanistinėje mokykloje ir šiuose kursuose dubliuosis ir vaikai mokysis to paties. Tikrai taip nebus, todėl tėvai savo vaikams turėtų tai paaiškinti ir leisti juos tiek į lituanistines mokyklas, tiek ir į šiuos kursus. Mes turime būti dėkingi Airijai už suteiktą galimybę mokytis lietuvių kalbos airių vidurinėse mokyklose ir būtų didelė klaida šia galimybe nepasinaudoti. Gaila, kad ne visi tai supranta, arba supranta per vėlai. Nereikia pykti ant Lietuvos ir sakyti, kad man nereikia lietuvių kalbos, nes aš negrįšiu į Lietuvą ir mano vaikas negrįš – niekas iš mūsų nežino, kaip pasisuks  gyvenimas ir kokius sprendimus ateityje gali tekti priimti mums, o ypač mūsų vaikams. Geriau pagalvokime, ką galime duoti savo vaikams šiandien – juk ne vaikai renkasi, o renkame mes, tėvai. Neatimkite iš vaikų galimybės bendrauti su savo artimaisiais, seneliais, draugais, likusiais Lietuvoje, gimtąja kalba.

Visi, kurie nori, kad jų vaikai gerai mokėtų lietuvių kalbą, kviečiame kreiptis į mokyklos direktorių Patrick Mc Ardle, tel.: 047-81200, email: info@bhc.ie arba į lietuvių kalbos mokytoją Kristiną Jankaitienę tel.: 0877646471.