Mama mamytė motinėlė… Žmogus dovanojęs gyvenimą, išmokęs žengti pirmąjį žingsnį, tarti pirmą žodį. Gegužės 4 d. „4 Vėjų“ lituanistinės mokyklos Inchicorės skyriuje vyko šventė ,,Tau, Mamyte“.
Susirinkusius pasveikino vedančiosios Adelija Petrauskaitė ir jos mama, mokytoja Rasa Petrauskienė.
Scenoje vienas po kito vyko pasirodymai. Vaikai stemgėsi nudžiugini mamas, o laimingos mamos šypsojosi.
Patys mažiausieji – ,,Pabiručių klasė” kartu su tėveliais ir mokytoja Loreta sudainavo žaidimą-dainelę ,,Mano batai buvo du“. Toliau scenoje vienas po kito keitėsi šokiai ir dainos. Mamytėms skambėjo šokis-daina ,,Žibuoklėm pražydę“’ ir pavasarinių voriukų šokis. Kamilė padeklamavo eilėraštį ,,Aš ir Mamytė“’, o Juros Petkus dainavimo būrelio atlikėjos atliko dainą ,,Sakalai“.
Šventę jausmais ir emocijomis nuspalvino vedančiųjų improvizacija. Netikėtai įbėgusi Adelija sušnibžda: „ŠŠŠŠ, mama miega“…ir paserviruoja stalą. Padeda puodelį kavos, rožę ir stiklainį. Į sceną vilkėdama chalatu ir besirąžydama įeina mama. Nustemba, atsigeria kavos, pauosto rožę ir atidaro stiklainį… o jame – daugybė raštelių.Kiekviename iš jų – Amelijos žodžiai savo Mamai. Pačiai nuostabiausiai pasaulyje, nes kaip Amelija sako: „Tu juk mano Mama“. Ir tai ne tik graži staigmena scenoje – taip iš tiesų prasideda kiekvienas jų rytas – perskaitant Amelijos meilės ir padėkos žodžius…
Ne viena mama slapta nubraukė ašarą kai scenoje nuoširdžiai ir atvirai mintis apie savo mamas skaitė mokyklos vyriausieji mokiniai. Jie išdrįso parašyti ir garsiai perskaityti tai, ko nežino niekas, ko net mamai balsu nėra sakę… Tai buvo atsiprašymai, prisiminimai, kaltė, džiaugsmas, dėkingumas ir meilė,viską aprėpianti vaiko meilė žmogui, dovanojusiam gyvenimą.
Šventės metu susirinkusieji turėjo galimybę įsigyti iš Lietuvos atkeliavusių Palankaus vėjo malūnėlių, kurie yra fondo Rugutė simbolis ir kuriuos į šventę atvežė fondo ir mokyklos draugė Aušra Vekrikienė.Fondo veikla skirta remti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Buvo paaukoti 406 eurai 10 centų.
Tapus mama, supranti, kad gyvenimas niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Praeis metai, kiti. Vaikai greitai auga. Ir tu, Mama, augi, mokaisi kartu. Žinai, kad dar visko bus, ir džiaugsmo, ir liūdesio, laimės, ašarų ir nerimo. Praeis laikas ir vėl negalėsi miegoti. Tik ne todėl, kad tavo mažylis verkia, o todėl, kad lauksi jo grįžtančio namo…
Taip kalbėjo vedančioji, tikriausiai taip jaučiasi kiekviena Mama. Nesvarbu, kad Motinos diena praėjo, bet norėtųsi kiekvienai moteriai-mamai mažosios vedančiosios Amelijos žodžiais palinkėti, kad tada, kai bus sunku, kai būsi pavargus ar pikta, Tave apkabintų švelniausios pasaulyje rankytės ir Tu išgirstum stebuklingus žodžius, ištirpdančius net stipriausią nuovargį: ,,Aš Tave myliu, Mama…“
Rasa Kochanauskaitė Raižienė
Dublino lituanistinės mokyklos „4 Vėjai” mokytoja ir Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė
Irmanto Juzėno nuotraukos
