Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykomis, kurios neatsiejamos nuo ryškiaspalvių verbų, kiaušinių marginimo, pražydintų medžių šakelių.
Velykų šventė išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežino ir nebeprisimena, o būtent tradicijų prasmė, simbolika suteikia šventei ypatingos nuotaikos.
Velykų ištakos siekia pagonybės laikus
Kintanti Velykų data. Tikriausiai net ir patys mažiausi pastebi, kad Velykos – kilnojama šventė, kurios data kasmet kinta, anksčiausiai Velykos gali būti švenčiamos kovo 22, vėliausiai – balandžio 25 dieną. Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.
Velykos, kaip ir daugelis mūsų švenčiamų švenčių, turi pagoniškas šaknis, tačiau atėjus krikščionybei ši šventė buvo šiek tiek pakeista. Velykos buvo ir tebėra siejamos su gamtos atgimimu, atsibudimu po ilgos ir sunkios žiemos, krikščionybei atėjus šią šventę imta sieti dar ir su Kristaus prisikėlimu.
Margučių simbolika. Pagonybėje kiaušinis turi ypatingą, sakralinę reikšmę – tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Per Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias. Ant kiaušinių lukštų buvo išskutami ar vašku išpiešiami simboliniai raštai – saulutės turėjo užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir šilumos augmenijai, žvaigždės – šiltas ir šviesias naktis, žalčiukai padėjo gyvybei greičiau pabusti ir paspartino pavasario atėjimą, kiaušiniai buvo marginami įvairiais augalų, gėlių motyvais, simbolizavusiais žaliuojantį pavasarį ir gausų būsimąjį derlių.
Kiaušinių marginimas augalais. Kiaušiniai buvo marginami natūraliais, augaliniais dažais – žibuoklių žiedai suteikė švelniai melsvą spalvą, ąžuolo žievė – juodą, svogūnų lukštai – tamsiai rudą ir t.t. Spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę. Mėlyna spalva simbolizavo dangų, raudona – gyvybę, juoda – derlingą žemę, žalia – bundančią augaliją, geltona – derlių, subrendusius javus. Buvo tikima, kad kiaušiniai turi magiškų galių.
Velykų šventimas
Pati Velykų šventė prasideda savaitę iki Velykų Verbų sekmadieniu, kurio metu šventinamos verbos: gluosnių rykštelės, kadagių šakelės, Vilniaus krašte – garsiosios Vilniaus krašto verbos, supintos iš įvairiausių džiovintų augalų. Po Verbų sekmadienio seka Didžioji savaitė, kurios metu laikytasi rimties, stengtasi nesibarti. Didįjį Ketvirtadienį, dar vadinamą Čystuoju (švariuoju) ketvirtadieniu, visa šeima susitvarkydavo namus, ūkį. Didysis Penktadienis – rimties ir susikaupimo, atgailos diena. Margučius dažydavo Velykų išvakarėse – Didįjį Šeštadienį, eidavo į Bažnyčią atsinešti šventinto vandens ir velykinės ugnies, ant kurios gamindavo ir Velykų valgius.
Pirmoji Velykų diena
Velykų dienos rytą šeima kėlėsi anksti (tikėta, kad jei per Velykas ilgai miegosi, galvą skaudės) ir prausėsi šaltu, lediniu vandeniu, nuplaudami ligas ir norėdami ilgai gyventi. Pirmoji Velykų diena skirta vaišėms ir būdavo kiek ramesnė, švenčiama tik šeimos rate.
Antroji Velykų diena buvo skirta pramogoms, susitikimams su kaimynais, giminaičiais. Buvo einama į svečius, žaidžiami įvairiausi velykiniai žaidimai, šeimos linksminosi ir dainavo. Visi drauge ridendavo kiaušinius per lovelį, dauždami tikrino kiaušinių stiprumą.
Atvelykis. Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, Velykėlėmis arba vaikų Velykomis, nes šią dieną karaliauja vaikai: dažo kiaušinius, žaidžia žaidimus. Taip pat yra tradicija būtent šią dieną aplankyti vaiko krikštatėvius (kitur krikštatėviai lanko vaikus).
Velykų bobutė arba Velykė. Vaikams buvo pasakojama apie Velykų bobutę, kuri gyvena pamiškėje, primargina daug margučių ir kiškiais pakinkytu vežimaičiu juos išvežioja vaikams. Įprastai vaikams buvo paliekama po du margintus kiaušinius – juos mažyliai rasdavo Velykų rytą ant palangės.
Velykų sūpynės. Velykų antrą dieną buvo supamasi. Sūpuoklės – lopšio simbolis, kuriuo išsupama atgimusi gamta. Tikėta, kad tų, kurie aukščiau įsisupa, javai bus aukštesni, linai – ilgesnį pluoštą užaugins. Nepaprastai gražios ir įdomios yra sūpuoklinės dainos: jos su erdvės, pavasario laisvės pajauta.
Linkime Jums gražių ir prasmingų Šv. Velykų!
