Vėjuotą šeštadienio vakarą Šiaurės Airijoje, Dungannon miestelyje, skambėjo lietuviška muzika. Ir vyko daug neįprastų dalykų – pravėrus jaukios kavinės „Amri” duris, pasitiko tautiniais kostiumais pasipuošusios barmenės ir iš karto padvelkė šventine nuotaika.
Pasirodo, Amber lietuvių bendruomenėje 2010 metais įsikūręs Lietuvių liaudies šokių kolektyvas “Spiečius” šventė savo 8-ąjį gimtadienį. Kolektyvo vadovė Irma Jonutienė prisiminė pačią pradžią kai kolektyvą sudarė tik šeši nariai. Dabar šokančiųjų skaičius išaugo net iki 50! Šoka 25 suaugę ir 30 įvairaus amžiaus vaikų. “Mūsų tikslas – išlaikyti lietuviškas tradicijas, perduodant vaikams senolių palikimą, – kalbėjo vadovė Irma. Šventę atidariusi bendruomenės pirmininkė Edita Hamilton, pasveikino susirinkusius ir pristatė svečius, atvykusius iš Dublino: dainų autorių ir atlikėją Valerijų Šlyginą (muzikantas Watas) ir poetę, Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkę Rasą Kochanauskaitę Raižienę, atvykusią su drauge Aušra Vekrikiene. Rasa skaitė eiles apie Lietuvą, ilgesį, gyvenimą, o Valerijus džiugino susirinkusiuosius nuostabiomis dainomis. Savo poeziją skaitė taip pat skaitė ir kolektyvo narė Danguolė Sendriutė Meškauskienė.
Stalai lūžo nuo lietuviškų gėrybių: keptos duonos, baltos mišrainės, šaltienos ir tortų. O “Spiečius” tarsi bitutės triūsė – šoko ir šoko… Buvo smagu matyti aktyviai dalyvaujančius bendruomenės veikloje narius, kurių visi laukia grįžtant.Net, o atėjus nakčiai niekas nenorėjo skirstytis. Buvo nubraukta ne viena jaudulio ašara, lietuviškas dainas keitė pasakojimai, diskusijos ir pokalbiai. Šventės organizatorė Rasa Urbanavičienė dėkojo visiems, atėjusiems į šventę, o dviejų lietuvių bendruomenių pirmininkės atsisveikindamas pažadėjo, kad tai tikrai ne paskutinis renginys ir čia pat pradėjo planuoti būsimų susitikimų datas…
Prisiminus šventę belieka pasidžiaugti, kad lietuvis visur yra lietuvis – stiprus savo dvasia, meile Tėvynei, jos papročiams ir tradicijoms. Visa tai – mūsų kraujyje, tarsi šviesa, kuri negęsta, kuri sujungia, suvienija ir šildo mus, išsibarsčiusius po visą pasaulį, bet nepamiršusius Lietuvos, garsinančius ją ir svajojančius kada nors ten sugrįžti.