Viso dydžio bazinę pensiją galėtų gauti ir nesukaupę būtinojo stažo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pristačius tokį siūlymą, ekonomistas Raimondas Kuodis pastebi, kad taip „Sodrai“ mokėję sąžiningai gali likti dar didesnio kvailio vietoje. Savo ruožtu ministrė Monika Navickienė atsako, kad visus mažas pensijas gaunančius žmones „nurašyti“ kaip dirbusius šešėlyje būtų ydinga.
„Pačias mažiausias pensijas žmonės šiandien gauna dėl pačių įvairiausių aplinkybių“, – „Delfi“ sakė ji. Nauja sistema Senatvės pensiją Lietuvoje sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Liepos pradžioje pristatytame naujame socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizme numatomi pokyčiai abejose dalyse. Šiuo metu bendroji dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Ši dalis kasmet indeksuojama.
Šiemet būtinasis stažas yra 32 metai, tačiau jis kasmet didėja po pusę metų ir 2027 metais pasieks 35 metus. Apskritai asmuo teisę į pensiją gauna sukaupęs bent 15 metų (minimalųjį) stažą. Vieni stažo metai įgyjami, jei darbdavys ar žmogus savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei 12 tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (šiemet 642 eurai). Tuo metu individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) sumos ir apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Ši dalis taip pat indeksuojama.
Vienas taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (šiemet 1352,70 euro). Visų pirma, ministerija siūlo iš perteklinių „Sodros“ biudžeto lėšų didinti pensijų apskaitos vieneto vertę. Skaičiuojama, kad dėl to individualioji pensijos dalis 2022 metais vietoj 7,93 proc. galėtų didėti 12,15 proc. Taip pat siūloma, kad viso dydžio bazinę pensiją gautų turintys ne tik būtinąjį (šiemet 32 metai), bet ir minimalųjį (15 metų) stažą, o tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.
Preliminariai vertinama, kad šiam siūlymui įgyvendinti reikėtų iš valstybės biudžeto papildomai skirti apie 67 mln. eurų. Taip pat suskaičiuota, kad dėl šių pasiūlymų ir jau numatyto indeksavimo vidutinė senatvės pensija 2022 metais galėtų padidėti iki 461,9 euro, o 2024 metais – iki 534,1 euro.
Daugiau informacijos: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/keicia-pensiju-apskaiciavima-daugiau-gaus-ne-tik-mamos-ar-bedarbiai-bet-ir-imdave-vokelius.d?id=87719201
