Mums jau 10 metų! Ar mums tik… 10 metų? Klausėme savęs ir mūsų draugų, atvykusių mūsų pasveikinti iš įvairiausių Airijos miestų, gegužės 27 dieną švęsdami savo jubiliejų. Ar mokykla, švęsdama 10-metį jau yra didelė, ar dar labai maža?
Mokyklos mokinukus, jų tėvelius bei mūsų svečius pakvietėme praleisti sekmadienio popietę su mumis ir kartu leistis šviesos bei paieškų keliu. Juk beveik visada švęsdami savo gimtadienį stabtelime, susimąstome, pradedame svarstyti ar nueitas kelias buvo prasmingas. Džiaugėmės, turėdami gerų draugų ir kad savo švente galime dalintis su Lietuvos ambasadoriumi Airijoje Egidijumi Meilūnu, ambasados patarėja Virginija Umbrasiene, lituanistinėmis mokyklomis iš Dublino, Monaghano, Trimo, Mullingaro, Carrickmacroso ir Tullamorės.
Mūsų šventės bei gimtadienio idėja buvo šviesa. Juk visi, kurie yra mokyklos dalis, yra žmonės-šviesuliai, kurie šviečia kitiems. Tai ir mokinukai kiekvieną šeštadienio rytą kulniuojantys į pamokas, ir tėveliai, kurie skatina, motyvuoja, padrąsina savo vaikus, ir mokytojai, kurie aukoja savo savaitgalius tam, kad lietuvių kalba jaunajai kartai būtų miela ir brangi, ir mokyklos draugai, kurie pataria, pagiria, ir papeikia kai reikia, paskatina nesustoti daryti tai, ką mes taip mėgstame ir darome – puoselėti gimtąją kalbą.
Šviesos keliu mūsų gimtadienio šventėje keliavo du personažai: moderni Lietuva, švenčianti savo 100–ąjį gimtadienį ir Gintarė, kurią visi vadina Gintarėliu ir kuriai šiemet sukako 10 metų. Susitikusios kryžkelėje, po obelimi, abi leidosi į kelionę po šviesos ir vertybių pasaulį, nes jas abi kamavo begalės įvairiausių klausimų: kodėl vieni myli Lietuvą, o kiti jos nemėgsta, kodėl vieni vaikai nori eiti į mokyklą, o kiti jos vengia….Kodėl kartais atrodo, kad ta pati saulė vieniems šviečia šilčiau nei kitiems?….
Pakeliui abi pasimetę keliauninkės sutiko daug draugų, kurie dalijosi savo šviesa ir dovanojo joms savo vertybes, taip pamažu išsklaidydami rūškanas Lietuvos ir Gintarės mintis ir įkvėpdami nesustoti , o eiti ir ieškoti. „Gintarėlio“ mokyklos mokiniai dovanojo joms laiko, vaikystės džiaugsmų, saldaus juoko, nuoširdaus pasveikinimo, sustabdytų akimirkų.
Mokyklos svečiai dalinosi tuom, ko turi daugiausiai ir ko Lietuvai ir Gintarei labiausiai reikėjo: Mokykla iš Mullingaro „Bičiuliai“ mums atvežė draugystės, Trimo „Šaltinėlis“ – gyvybės ir energijos, Carrimacroso „Saulės zuikučiai“ dalinosi savo saule, Monaghano „Lietuvos vaikai“ nepagailėjo gražių žodžių ir nerūpestingumo, juk jo vaikams netrūksta, Tullamorės „Lietuvaičiai“ mums atseikėjo patriotiškumo bei graudino jautriomis eilėmis, o mokykla „4 vėjai“ iš Dublino padovanojo mums naujų vėjų, kurie, apleidus jėgoms, įpūs naujų minčių bei idėjų! Ambasadorius Egidijus ir patarėja Virginija dalinosi savo šviesa ir padovanojo mums savo pasiaukojimo bei apdalino mokytojas padėkomis bei sveikinimais. Taip pat dovanų gavome L.Mažylio rasto Nepriklausomybės akto kopiją. O kur dar ministro pirmininko S.Skvernelio dovanota vėliava, Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus sveikinimas bei Užsienio lietuvių departamento vadovo Marijaus Gudyno perduotos dovanos bei palinkėjimai!
Mūsų keliauninkių kelias darėsi vis šviesesnis ir lengvesnis, nes visi sutikti draugai skleidė šviesą bei vedė jas į priekį. Lietuva suprato, kad iš tiesų žmonės ją myli ir gerbia, tik ne visada tai moka parodyti ir pasakyti. Gintarė džiaugėsi išsiaiškusi jai rūpimą klausimą: ar ji jau didelė ar dar vis maža? Aišku, kad didelė, nes kai turi tokį būrį draugų, mokinių bei jų tėvelių, aplankančių tave kiekvieną šeštadienį, tu negali būti maža. O kai augi pats, tuomet gali auginti ir kitus.
Šventės pabaigoje padėkojome tėveliams už jų indėlį į mokyklos veiklą bei įteikėme vaikams pažymėjimus už sunkų darbą bei įveiktas mokslo viršūnes. Pažymėjimai šiemet surašyti buvo Signato šriftu taip pagerbiant Nepriklausomybės akto rankraštininką Jurgį Šaulį.
O ir teikiame pažymėjimus mes ne bet kaip! Jau tampa gražia mūsų mokyklos tradicija kuomet pažymėjimus vaikams teikia jų tėveliai. Tai puiki proga padėkoti savo vaikams už jų pastangas, atkaklumą, už kiekvieną nepamiegotą šeštadienio rytą tam, kad jie išmoktų savo tėvų bei senelių kalbą.
Kelionės pabaigoje mūsų laukė finalinė daina, bendra nuotrauka bei tėvelių suruoštos vaišės!
Šviesa, yra tai, kas dega ir šviečia mumyse, jei ji nešviečia visam pasauliui ji yra tamsybė. Visi atėję pasidžiaugti mūsų gimtadieniu yra šviesuoliai, kurie šviečia, džiugina bei augina kitus. O mes tikimės ir toliau augti, nes jūsų atnešta šviesa mus įkvėpė naujiems darbams ir užmojams. Nepamirškite, #gintarėlisnesnaudžia.
Donata Simonaitienė
Lituanistinės mokyklos “Gintarėlis” vadovė
Ingos Smaižienės ir Daivos Bagvilaitės nuotr.
