“Kaip Jūs ten, Anglijoje, gyvenate? Ar labai neramu, ar jau dabar visiems teks išvykti iš šalies?”
Prieš dvejus metus Jungtinės Karalystės piliečiams, nubalsavus išstoti iš Europos Sąjungos sudėties, mūsų, gyvenančių šioje saloje statusas tapo neaiškus. 2004 metais, Lietuvai įsiliejus į Europos Sąjungos šeimą, mums atsivėrė galimybė keliauti, patirti naujus iššūkius, mokytis ir dirbti už Lietuvos ribų. Ir ta laisve pasinaudojo daugiau kaip 700 000 mūsų bendrapiliečių išvykdami savo ateities kurti svetur. Gyvenantys tiek JK, tiek Airijoje, nesame išimtis. Atvykę kūrėme lituanistines mokyklas, stiprinome bendruomenes, lietuviškas organizacijas. Arba tiesiog gyvenome ir naudojomės šios šalies teikiamais privalumais. Judėjome iš ir į salą, keliavome, lankėme savo Gimtinę be suvaržymų, apribojimų ir nepatogumų.
Tačiau 2016 m. birželio 23 d. Jungtinė Karalystė Referendume nusprendė savo ateities vizijos nebesieti su Europos Sąjunga. Pabudę 24-osios rytą daug kas iš mūsų nesuvokė, kas atsitiko. To nesuprato ir patys britai. Visuotinės taikos ir gerovės metais, britai nusprendė sukelti precedento neturinčią situaciją. Gal kartais iškyla sąsajų su Lietuvos išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos kova. Tačiau paralelės su Sovietų Sąjungos griūtimi vesti negalime. Tai buvo represinė ir diktatoriška sąjunga, engusi 14 valstybių. O tuo tarpu, kai Ukraina, vis dar siekia ES narystės, britai, Referendume išreiškę savo valią, lėtu ir chaotišku tempu, stumiasi link skyrybų.
O ką Brexit reiškia mums, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje? Šie, 2019-ieji gana sudėtingi dėl į vieną trumpą laikotarpį sukritusių aplinkybių. JK numatomai išstoja iš Europos Sąjungos. Lietuvoje neužilgo vyks prezidentiniai rinkimai, Europos Parlamento rinkimų ir dveji referendumai. Vienas iš jų – gegužės 12 d. – pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies pilietybę. Britanijai pilnai atsiskyrus nuo Europos Sąjungos, gali keistis ir mūsų statusas. Kaip žinia, jau vyksta ES piliečių, reziduojančių Jungtinėje Karalystėje, registracija. Bet kurio Brexit scenarijaus atveju turėsime visi aplikuoti naujam statusui. Gyvenantys penkerius ir daugiu metų, galės pretenduoti gauti „Settled” statusą. Tie, kurie gyvena mažiau nei penkerius metus, galės aplikuoti gauti “Pre-settled” statusą. Turint savo rezidavimo šalyje įrodymus, šis statuso patvirtinimo procesas turėtų neužtrukti. Atsakingoms už registraciją institucijoms patvirtinus registraciją, visos sąlygos išlieka. Turėsime tokį pat priėjimą prie socialinių paslaugų, išsilavinimo, sveikatos apsaugos sistemos ir pan. Tačiau atvykusiems jau po Britanijos pasitraukimo iš ES, atvykimo į šalį sąlygos bus žymiai griežtesnės.
2016 metais įvykęs Referendumas pakeitė JK santykį su Europos Sąjunga. Įdomu tai, kad kitą rytą po Referendumo populiariausi Google paieškos raktiniai žodžiai buvo “Europos Sąjunga“. Britai bandė suvokti, kokias pasekmes gali sukelti įvykęs Referendumas. Nesuvokdami situacijos, vertindami klaidingus faktus, arba apskritai jais nesidomėdami, britai savo sprendimu atvedė šalį į sudėtingą situaciją.
Galėčiau situaciją sulyginti su vyksiančiu Lietuvoje Referendumu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgyjant kitos europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Referendumas ypatingai svarbus užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Ypač Jungtinėje Karalystėje, dar iki galo neapibrėžtoms čia gyvenančių ES šalių piliečių teisėms ir pareigoms, Britanijos pilietybės įsigijimo klausimas ypatingai aktualus. Su tuo susijusios socialinės garantijos, prieinamumas prie viešųjų paslaugų, mokslo kaina ir pan.
Nuo 2003 užsienio lietuviams siekiant galimybės išsaugoti pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, šiais metais atsivėrė reali galimybė šį siekį paversti tikrove. Ir kaip kažkada, tvirtai laikydami likimus savo rankose išvykome kurti gyvenimų svečiose šalyse, nebūdami našta savo valstybei, taip dabar atėjo metas prisiimti atsakomybę registruotis rinkimams ir dalyvauti Valstybės valdyme išsakant savo nuomonę ateinančiuose svarbiuose balsavimuose.
Apie pilietybės išsaugojimo svarbą įgijus kitos šalies pilietybę šiandien užsienyje gyvenantiems lietuviams kalbėti tikriausiai neverta, bet apie užsienyje gyvenančio rinkėjo aktyvumą kalbėti privalome. Surinkus 35 000 balsų turėtumėme realią galimybę rinkti užsienio atstovą Seime. Tokiu būdu turėtume ne tik tvirtą atstovavimą tautos rūmuose, bet ir įrodytume, kad, nors negyvename Lietuvoje, nesame abejingi Lietuvoje vykstantiems procesams ir norime prisidėti prie gerovės kūrimo.
Dalia Asanavičiūtė
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė
