Šimtai tūkstančių naujųjų emigrantų ir senosios lietuvių bendruomenės užsienyje gali padėti mūsų šaliai pritraukti daugiau užsienio investicijų, ypač – į regionus. Tam siūloma pasinaudoti vieną didžiausių diasporų užsienyje turinčios Airijos pavyzdžiu. Airija naudojasi diasporos galia siekdama pritraukti investicijų ir atgaivinti regionus. 2012 metais šioje šalyje įkurta nevyriausybinė organizacija „Connect Ireland“, burianti užsienyje gyvenančius airius. Projekto esmė, kad airiai teikia užsienyje gyvenančių savo draugų ar šeimos narių kontaktus, o naudodamasi jais organizacija bando pritraukti užsienio investuotojų į Airiją ir taip kurti darbo vietas ne tik sostinėje Dubline, bet ir šalies regionuose. Vilniuje viešėjusi nevyriausybinės organizacijos „Connect Ireland“ generalinė direktorė Joanna Murphy mano, kad toks modelis – puikus pasirinkimas ir daugybę emigrantų turinčiai Lietuvai.
– Airiai atsiliepė į kvietimą – Jūsų vadovaujama organizacija „Connect Ireland“ pasinaudodama diaspora siekia pritraukti investicijų į šalį. Ar galite apie šią iniciatyvą papasakoti plačiau?
– „Connect Ireland“ iniciatyva atsirado iššūkių Airijos ekonomikoje kupinu laikotarpiu. 2009–2012 metais patekome į labai sudėtingą padėtį – nedarbo lygis buvo didžiulis. Vargšas „Keltų tigras“ mirė. Tuo metu Vyriausybė nusprendė surengti Globalios Airijos ekonomikos forumą. Jis skatino sėkmingus airius, gyvenančius užsienyje, grįžti namo, dalytis idėjomis, kaip atkurti ekonomiką. Viena tada kilusių idėjų buvo „Connect Ireland“. Tai – privataus sektoriaus iniciatyva, besivadovaujanti vyriausybės programa „Pasiek sėkmę Airijoje“, pradėta 2012 metais ir paremta visų politinių partijų. Mūsų iniciatyvos tikslas – skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą ateiti į Airiją, taip padedant investicijų pritraukimu besirūpinančiai valstybinei agentūrai. Mūsų programa siekia įtraukti airius, gyvenančius užsienyje, taip pat ir Airijoje, tiek turinčius, tiek neturinčius verslo patirties. Prašome jų pristatyti mums bendroves, o mes jau nurodysime joms visas priežastis, kodėl jos turėtų įsikurti ir investuoti Airijoje. Iki 2012-ųjų, kai pradėjome, Airijoje nebuvo nieko panašaus. Turėjome daug diasporai skirtų programų, tačiau niekada nesuteikėme svetur gyvenantiems airiams tokio labai specifinio uždavinio. Užsienyje gyvenantys airiai atsiliepė ir suprato programos svarbą. „Connect Ireland“ šiandien turi daugiau kaip 110 tūkst. savanorių visame pasaulyje, 147 valstybėse.
– Kaip sugebėjote investicijoms pritraukti pasitelkti užsienyje gyvenančius airius? Ar Airijos diasporos atstovai nori ir gali padėti?
– Darbas, siekiant įtraukti airius į programą, ir tai, kad jie jaustųsi jos dalimi, yra sunkus. Tam reikia daug pastangų, išsamių tyrimų, bandyti įvairias strategijas, kurios kartais pasiteisina, o kartais – ne. Darydami tai pradėjome pristatyti pozityvų Airijos įvaizdį, kurį atpažintų užsienyje bei tėvynėje gyvenantys airiai ir kurio dalimi norėtų būti. Tai – geros valios iniciatyva. Žmonės, kurie prie jos prisidėjo ir į ją įsitraukė, pirmiausia taip pasielgė dėl to, kad jiems buvo svarbu būti airiais, siejamais su Airija. Jiems malonu būti paprašytiems nuveikti ką nors naudingo šalies labui. Gali gyventi užsienyje, ne Airijoje, bet gali būti labai naudingas šaliai, jei esi paprašytas padėti.
– Kokie didžiausi jūsų pasiekimai? Kokias bendroves jums pavyko pritraukti į Airiją? Kiek darbo vietų buvo sukurta pasitelkiant šią iniciatyvą?
– Didžiausia kompanija įsikūrė Vakarų Airijoje, Clare grafystėje, Shannon. Priežastis, kodėl Australijos bendrovė investicijoms pasirinko šią vietą, paprasta – įmonės vadovo senelis buvo kilęs iš šių vietovių. Atėjusi į Airiją bendrovė sukūrė 450 darbo vietų. Šioje vietovėje nebuvo pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Užuot pritraukusi darbo jėgos iš kitur, bendrovė apmokė vietos žmones. Iš tiesų „Connect Ireland“ gerokai labiau suinteresuota nedidelio skaičiaus – 6–10 – darbo vietų sukūrimu už Dublino ribų. Mūsų didžiausia sėkmė, kad sugebėjome pritraukti investicijų į 18 Airijos grafysčių. Tai reiškia, kad beveik kiekviena grafystė turėjo naudos iš programos.
– Koks verslas ateina į Airiją?
– Sekame valstybinės agentūros keliu, siekdami pritraukti aukštųjų technologijų įmonių. Tačiau taip buvo ne visada. Esame pritraukę investicijų ir iš gamybos įmonių. Dairomės į įvairius sektorius. Mūsų tikslas – „pagauti“ tai, ko gali „nepagauti“ Vyriausybės agentūra. Taigi, jei norėtumėte investuoti Airijoje, plėstis Europoje, mes jums padėsime.
– Turite pasiūlymų ir Lietuvai dirbti panašia kryptimi. Kodėl manote, kad toks modelis tinkamas mūsų šaliai ir gali būti sėkmingai pritaikomas čia?
– Manau, šiuo metu Lietuva yra ten, kur buvo Airija, kai atsirado „Connect Ireland“. Tai – puikus momentas. Jūsų šalis su pasididžiavimu, ambicijomis ir pasitikėdama savimi švenčia atkurto valstybingumo šimtmetį. Siūlyčiau, kad tai taptų nacionaliniu tikslu. Tai – ne trumpalaikė investicija į darbo vietas, bet ambicija visame pasaulyje suvienyti žmones iš Lietuvos. Ji galėtų turėti didžiulės naudos šaliai. Turėtumėte norėti ir ieškoti progų, pavyzdžiui, per Dainų šventę, pasikviesti užsienyje gyvenančius savo žmones, kad sužinotų, kas jie yra, suteikti jiems tapatumo jausmą. Iš to Lietuva ateityje išloštų. Tokia buvo Airijos patirtis.
– Lietuvoje, ypač mažesniuose miesteliuose, trūksta darbo jėgos. Tad kokia jūsų nuomonė apie mūsų šalies galimybes pritraukti investicijų į regionus, kaimiškąsias vietoves?
– Su šia problema susiduriama visur pasaulyje. Manau, reikia pradėti pritraukti investicijų, kuriančių darbo vietas, ir žmonės sugrįš arba kelsis gyventi į regionus. Be naujų darbo vietų to nebus. Pirmiausia reikia sukurti palankią ekonominę aplinką. Pavyzdžiui, Airijoje kaimiškosiose vietovėse mums kyla iššūkių dėl infrastruktūros. Jūs tokių problemų neturite. Todėl nėra jokių priežasčių, kodėl negalėtumėte pritraukti naujų darbo vietų į kaimiškąją Lietuvą pasinaudodami diasporos kontaktais. Svarbu turėti pasitikėjimo.
– Mūsų šalis deda daug pastangų siekdama pritraukti aukštųjų technologijų, informacinių technologijų sektoriaus bendrovių, gerokai mažiau dėmesio skirdama gamybos pramonei. Ar turėtume keisti požiūrį į verslą, kurį galima plėtoti čia?
– Nemanau, kad turėtumėte keisti požiūrį. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad agentūra „Investuok Lietuvoje“ dirba labai gerai. Tačiau reikia papildomų priemonių, daryti daugiau, nes darbo vietų, investicijų niekada nebus per daug. Jeigu sugebėtumėte mobilizuoti savo diasporą, kuri reklamuotų Lietuvą ir padėtų suteikti naujų galimybių čia, tai būtų labai protingas sprendimas.
– Kaip jūs bandote pasiekti užsienyje gyvenančius tautiečius ir juos mobilizuoti?
– Pradėjome nuo vietos valdžios. Vykome susitikti su visais savivaldos vadovais Airijoje ir stengėmės suartinti bendruomenes. Taip pat dirbome per mūsų šalies ambasadas, konsulatus užsienyje, pristatydami savo siūlomas galimybes airių diasporai. Užsienyje gyvenantys tautiečiai labai palankiai priėmė idėją, buvo jai atviri. Todėl mums tai nebuvo didelis iššūkis.
– Kai kur Lietuvoje vietos valdžia nėra pajėgi dirbti su potencialiais investuotojais ir jų pritraukti. Ar Airijoje susiduriate su panašiomis problemomis ir kaip jas sprendžiate?
– Manau, šiuo požiūriu visos šalys turi tam tikrų sunkumų. Lietuva – tikrai ne išimtis. Tačiau vietos valdžiai būtina dirbti siekiant pritraukti investicijų. Pavyzdžiui, mums labai reikalingas vietos žmonių žinojimas – kai į miestą atvedamas investuotojas, paprastai vietos valdžia tiksliai žino, kur viskas yra, kam jį pristatyti, pažįsta vietos žmones ir supranta, kaip toje vietoje viskas veikia. Tai – didelis privalumas.
– Kokia Airijos valstybės politika diasporos atžvilgiu? Ar jūsų šalis yra įteisinusi dvigubą pilietybę?
– Airijoje jau labai seniai įteisinta dviguba pilietybė. Pripažįstame, kad dėl skirtingų priežasčių žmonėms kartais reikia dvigubos pilietybės, ir visiškai tai palaikome. Pasaulis yra globalus. Pavyzdžiui, airiai JAV nėra nei airiai, nei amerikiečiai. Jie – Amerikos airiai. Reikia tai priimti, pripažinti, kad žmonės keičiasi ir reikia juos palaikyti. Kuo atviresni ir pagarbesni tam esame, tuo geriau, tuo labiau žmonės norės pas mus atvykti ir būti. Matome, kas vyksta Didžiojoje Britanijoje (kalbu apie „Brexitą“), kur jaučiama, kad kai kurie žmonės nėra laukiami, kaip buvo anksčiau. Manau, tai skausmingai atsilieps šiai šaliai ateityje. Airija yra valstybė, kuri buvo įkurta remiantis atvirumo ir įtraukimo principais. Esame viena bendruomenė, dirbame drauge ir visi esame Airija. Esame per maži izoliuotis, turime skatinti žmones atvykti. Tai ir ekonomiškai naudinga. Būtent todėl atsitiesę po 2012-ųjų harmagedono esame ir viena greičiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje.
Seimo narys Žygimantas Pavilionis:
– Buvau pirmas, kuris Airijoje susitikau su Joanna Murphy. Man įdomu tai, kad „Connect Ireland“ dėmesį kreipia ne tik į pinigus, bet ir į žmones. Kaip jie sako, svarbu ne tik investicijos, bet ir investuotojai. Organizacija sugebėjo žmogiškumą sujungti su pinigais ir patriotizmu. Airijos diasporos atstovų mažesnės investicijos natūraliai nukeliauja į tas vietas, iš kur žmonės yra kilę. Jie bando pagerinti savo kaimus, regionus. „Connect Ireland“ tai padarė suprasdama, kad norint harmoningo šalies plėtojimo nepakanka vien didžiųjų investuotojų. Manau, ir mes turėtume adaptuoti šį modelį. Jei tokia idėja taptų kūnu, tai leistų panaudoti milijono išvykusių mūsų žmonių pagalbą Lietuvai, „paskleisti“ investuotojus po visą šalį, ne tik Vilniuje ar Kaune, kaip yra šiuo metu.
Premjero patarėjas Lukas Savickas:
„Connect Ireland“ įspūdingi veiklos rezultatai jau ne pirmus metus rodo, kad diaspora, gyvenanti visame pasaulyje, gali prisidėti prie šalies kūrimo. Pažvelgę į jau Lietuvoje esančius užsienio investuotojus taip pat galime pamatyti kelis pavyzdžius, tarkime, „Western Union“, pasirinkusią Lietuvą būtent diasporos profesionalų dėka. Vyriausybės lygmeniu matome potencialą, kaip lietuviai, gyvenantys visame pasaulyje, galėtų prisidėti pritraukiant naujų projektų į Lietuvą, ir jau turime pirmuosius sprendimus, pritariančius panašios idėjos įgyvendinimui. Planuojame stiprinti naujų darbo vietų kūrimą pasitelkdami diasporą, pritraukdami tiesioginių užsienio investicijų, skatindami pačią diasporą kurti verslą Lietuvoje.
Roberta Tracevičiūtė
Lietuvos žinios
