Pseudoreferendumo išvakarėse, kurį Kremlius rengia okupuotose Donbaso, Chersono srities ir Zaporožės žemėse, Armėnijos sostinės centre buvo iškabinti plakatai su imperijos simboliais ir šūkiais, remiančiais aneksiją, bet ne tik suverenių Ukrainos teritorijų, bet ir Moldovos, Gruzijos, Kazachstano ir Azerbaidžano.
Šiose agitacinėse medžiagose, kurios yra geros spausdinimo kokybės ir papuoštos Putino agresijos simboliu „Z“ yra toks tekstas: „Krymas – tai Rusija! Doneckas – tai Rusija! Luganskas – tai Rusija! Mariupolis – tai Rusija! Zaporožė – tai Rusija! Chersonas – tai Rusija! Tiraspolis – tai Rusija! Cchinvalis – tai Rusija! Šiaurės Kazachstanas – bus Rusija! Artsakh – tebūnie Rusija!
Plakatų autoriai aiškiai išdėstė artimiausių Kremliaus diktatoriaus planų gegografiją dėl tolimesnės ekspansijos artimajame užsienyje. Dar balandžio 25 dieną Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas vieno nacionalinio Ukrainos kanalų maratono eteryje perspėjo apie Rusijos Federacijos keliamą pavojų Moldovos ir Kazachstano valstybingumui. Gegužės 21 dieną Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pažymėjo: „Putinas aiškiai išreiškė savo ambicijas plėsti Rusijos teritoriją. Tai, kad jo bandymai užimti Kijevą buvo nesėkmingi, nereiškia, kad jis atsisakė šių ambicijų“.
Dabar šių įspėjimų pagrįstumą aiškiai patvirtina Jerevano centre išklijuoti spalvingi plakatai. Ir nenuostabu, kad Armėnijos sostinė buvo pasirinkta kaip žymios propagandos kampanijos vieta pseudoreferendumo išvakarėse okupuotose Ukrainos teritorijose. Kremliaus didžiosios valdžios politiką formuoja ir propaguoja armėnų kilmės ideologinių teoretikų ir propagandistų komanda. Tarp jų išsiskiria: Margarita Simonian, RT vyriausioji redaktorė, viena pagrindinių Putino propagandos ruporų; jos vyras, televizijos ir radijo laidų vedėjas Tigranas Keosajanas; TV laidų vedėjas Romanas Babajanas; Rusijos Federacijos aukštosios mokyklos nusipelnęs darbuotojas, Maskvos valstybinio universiteto Viešosios politikos katedros profesorius Vardanas Bagdasarjanas ; Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės Politikos mokslų katedros docentas Gevorgas Mirzajanas.
Jie vaidina labai svarbų vaidmenį formuojant Kremliaus ekspansinę politiką ir dažnai yra pirmieji, kurie išsako agresyvius planus, nukreiptus prieš kaimynines valstybes. Štai keli ryškūs tokios politikos pavyzdžiai:
- 2015 m. rugpjūčio 19 d. Babajanas interviu Kp.md perspėjo Moldovos valdžią: „Rusija ilgai tyli, bet viskam yra ribos“.
- 2019 m. liepos 11 d. Babajanas Rusijos TVC kanale vedė laidą, skirtą armėnų gyventojų „engimui“ Samtskhe-Javakheti regione Gruzijoje. „Romanas Babajanas surengė transliaciją vien tam, kad įpiltų žibalo į ugnį ir iškeltų Džavachetijos atskyrimo nuo Gruzijos temą“, – pažymėjo Gruzijos politikos analitikas Šota Apkhaidze.
- 2019 m. birželio 22 d. Simonian, kreipdamasi į Gruzijos prezidentą, savo TG kanale rašė: „Ką padarys taikus lokys, jei jį badysi lazda? Jis trenks jums letena į veidą ir jo nejaudins jūsų madingas europietiškas makiažas”. O 2020 metų rugpjūčio 8 dieną ji socialiniame tinkle „Twitter“ apgailestavo, kad per 2008 metų karą Rusijos kariuomenė „neužėmė Tbilisio“.
- 2020 m. gruodžio 20 d. Mirzajanas propagandiniame žiniasklaidos šaltinyje Ukraina.ru pažymėjo: „Maskva neturėtų leisti kaimynams pamiršti savo tikrosios istorijos… kad posovietinės erdvės šalys nepamirštų, kas jiems buvo, yra ir kas bus Rusija“.
- 2021 m. sausio 20 d. Bagdasarjanas interviu „Belarusinfo“ iškėlė idėją surengti referendumus dėl Donbaso, Padniestrės, Karabacho, Pietų Osetijos ir Šiaurės Kazachstano nepriklausomybės ar prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Ir dabar ši idėja reklamuojama Jerevano centre iškabintuose plakatuose.
- 2021 m. rugpjūčio 17 d. Mirzajanas pagrasino Centrinės Azijos šalims tuo, kad ten esantys rusai turi „Rusijos apsaugą“.
- 2022 m. balandžio 27 d. Keosajanas pagrasino Kazachstanui dėl atsisakymo paremti Rusijos agresiją prieš Ukrainą: „Kazachai, broliai, iš kur tas nedėkingumas? Atidžiai pažiūrėkite į Ukrainą, rimtai pagalvokite… Jeigu manote, kad galite ir toliau būti tokie gudrūs *** ir už tai jums nieko nebus, klystate!”
- 2022 metų balandžio mėnesio „Nojaus arkos“ armėniško leidimo numeryje buvo publikuotas interviu su Mirzajanu, kuriame, komentuodamas agresiją prieš Ukrainą, jis teigė: „Putinas yra meška taigoje, kuri varoma ir pikta, gina savo taigą“. Kartu jis pažymėjo, kad „Ukrainą reikia padalyti“.
- 2022 m. gegužės 4 d. Keosajanas per „Sputnik“ radiją su pasitenkinimu pažymėjo, kad „Ukrainos patirtis pradeda kažko mokyti“ Moldovos valdžios institucijas.
Simonian, Keosajano, Babajano, Bagdasarjano ir Mirzajano priešiški išpuoliai prieš kaimynines šalis dažnai pateikiami kaip jų asmeninė nuomonė, tačiau po kurio laiko Putinas veikia jų išsakyta kryptimi. Pavyzdžiui, 2015 m. birželį Bagdasarjanas išpranašavo, kad „karas Donbase yra didesnio masto karo veiksmų pradžia“. O 2021 metų sausį, būdama okupuotame Donecke, Simonian paskelbė, kad Rusijos Federacija turėtų „pasiimti Donbasą į namus“. Šis pareiškimas buvo paskelbtas likus 13 mėnesių iki plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai ir Putino spaudos sekretorius tada viešai patikino, kad Simonian išreiškė grynai asmeninę nuomonę, o „nei tiesiogiai, nei netiesiogiai“ klausimas apie Donbaso aneksiją „į darbotvarkę neįtrauktas“…
Visi šie ideologai ir propagandistai dažniausiai veikia „rusų tautos“ vardu, palaikydami tvirtus ryšius su savo istorine tėvyne. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužę, duodamas interviu Nojaus arkai, Babajanas pasakė: „Labai dažnai lankausi Armėnijoje, turiu ten draugų“. O 2021 metų vasarį Keosajanas interviu Sputnik-Armenia pažymėjo: „Štai aš gyvenu Maskvoje, bet gaunu informaciją iš Armėnijos“. Be to, jie aktyviai kišasi į Jerevano vidaus politinius įvykius ir net neslepia, kas ten yra jų favoritai. Tai dabartinio Armėnijos vyriausybės vadovo, buvusio prezidento ir buvusio ministro pirmininko Roberto Kočariano oponentas. Jis vadovauja “Hayastan” politiniam blokui, kuris po praėjusių metų rinkimų užėmė antrą vietą pagal deputatų skaičių parlamente.
Dar 2018 metų rugsėjį „Kommersant“ korespondentas, kalbėdamas su Kočarianu, pažymėjo: „Apie jūsų draugystę su Vladimiru Putinu jau kurį laiką yra žinoma. Esate vienas iš nedaugelio žmonių, su kuriais jis palaiko tikrai artimus santykius”. Pats Kočarianas, apibūdindamas šiuos santykius, tada prisipažino, kad jie yra „labai nuoširdūs, atviri, tiesioginiai… Tarp mūsų pajaučiau kažkokią chemiją“. O 2021-ųjų kovą Kremliaus spaudos sekretorius pareiškė: „Robertas Kočarianas, be abejo, yra didelis Rusijos draugas“.
Kočarianas yra aršus „strateginio aljanso“ su Rusijos Federacija šalininkas ir buvusių bei esamų saugumo pareigūnų, nepatenkintų premjero Nikolo Pašiniano pastangomis normalizuoti santykius su Azerbaidžanu ir Turkija, atstovas.
„Pašinianas išsiųstas į Armėnijos žemę, galbūt Soroso, galbūt paties velnio… Griaunantis Armėnijos valstybingumą ir tapatybę, jis fiziškai negali būti už Armėnijos suartėjimą su Rusija“, – 2020 m. rugpjūtį socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo Simonian vyras. Tuo pačiu metu jis kreipėsi į pagrindinį Kočariano elektoratą: „Apibendrindamas viską, kas buvo pasakyta, norėčiau kreiptis į pajėgiausią Armėnijos Respublikos instituciją – jos kariuomenę… Ar nematote, prie ko šis žmogus (Pašinianas) veda? Ar nesuprantate, kad jei taip tęsis, geriausiu atveju labai greitai dažyti sorosai įsmeigs vaivorykštines vėliavėles į jūsų kulkosvaidžių vamzdžius, o blogiausiu atveju tiesiog neturėsite ką ginti?“ Tų pačių metų lapkrityje savo laidoje per YouTube kanalą Keosajanas-daily vyriausiosios RT kanalo redaktorės vyras paskelbė: „Pašinianas yra niekšas ir išdavikas“. „Dek pragare, niekše! Dek pragare, niekše! Degk pragare, niekše “, – 2020 m. lapkričio 10 d. savo TG kanale rašė pati Simonian.
Tačiau armėnų ideologai ir Kremliaus propagandistai visada giria ir palaiko Kočarianą. 2014 m. rugsėjį, pažymėdamas, kad „Novorosija tapo Rusijos Karabachu“, Bagdarsajanas iškėlė Kočarianą „Rusijos politinei elitai“ kaip pavyzdį. 2019 metų gruodį Simonian, Keosajanas ir Babajanas pasirašė Rusijos Federacijos armėnų diasporos lyderių pareiškimą, palaikantį buvusį Armėnijos prezidentą: „Vertiname Robertą Kočarianą kaip valstybės veikėją. Daugelis iš mūsų jį pažįstame asmeniškai“. 2021 m. parlamento rinkimų išvakarėse Keosajanas atvirai agitavo už Kočarianą: „Tikiuosi, kad Armėnijos rinkėjai prisimins, kad būtent Kočarianas buvo siejamas su Karabachu, pasižymėjo garsia, nuostabia kalba JT ir prisidėjo prie Armėnijos ekonomikos atsigavimo, kai augo atlyginimai ir pensijos“. Simonian sutuoktinis šiuo klausimu 2021 m. vasario 11 d. interviu Sputnik-Armenia pažymėjo: „Vadovas turi būti su kiaušais, be to, jis yra labai protingas“. Keosajanas taip pat išdėstė savo istorinės tėvynės ateities perspektyvas po to, kai į valdžią atėjo artimas Putino draugas: „Ir tada lieka tik vienas kelias, ir tikiuosi, kad juo bus einama ir tai – diktatūra… Sugrįžimas ir šimtaprocentinis visapusiškas bendradarbiavimas su Rusija, iki rublio zonos įvedimo; jėgos struktūrų integracijos, nes akivaizdu, kad norint išvengti karo, reikia stiprios kariuomenės“. Būtent apie stiprios armijos atkūrimą, kaip vieną iš pagrindinių prioritetų, 2021 m. balandžio 21 d. susitikime su rinkėjais pareiškė pats Kočarianas. „Nuo dabar visa karinė pramonė ir visa pramonė Rusijoje auga, galime rasti glaudesnės integracijos modelių“, – birželio 10 d. citavo jį Lenta.ru. O po penkių dienų Kočarianas paskelbė, kad reikia padidinti Rusijos Federacijos karines pajėgas Armėnijos teritorijoje.
Tokiu būdu armėnų ideologų ir Kremliaus propagandistų pasisakymai bei Jerevano centre išklijuoti plakatai ne tik atskleidžia Putino ekspansinės politikos esmę, bet ir organiškai atkartoja jo artimo bičiulio Kočariano teiginius.
