Rugsėjo 21 d. vakarą į Lietuvos ambasadą Dubline rinkosi ne tik kūrybingi Airijoje gyvenantys lietuviai, kurie pristatė savo kūrybą ir dalinosi patirtimi, bet gausus būrys airių ir mūsų tautiečių, kurie norėjo ne tik susipažinti su čia gyvenančių lietuvių talentais ir kūrybingumu, bet ir smagiai kartu praleisti laiką, pasiklausyti lietuvių liaudies dainų, pašokti tautinių šokių ir paskanauti lietuviško maisto.
Renginys “Kultūros naktis” (Culture Night 2018) Lietuvos ambasadoje Dubline organizuotas pirmą kartą. Renginio koncepciją sugalvojusi ir renginį koordinavusi ambasados patarėja Virginija Umbrasienė sakė, kad šio renginio tikslas – ne tiek suburti čia gyvenančius tautiečius ir airius draugėn, bet supažinti airius su lietuvišku materialiuoju ir žodiniu paveldu, taip pat ir Airijos lietuvių kūrybiniu potencialu.
Virginija pasakojo, kad ambasada jau ne pirmą kartą yra “Kultūros nakties” projekto dalyvė ir kad daugelis bendruomenių taip pat dalyvauja ir prisistato skirtingose Airijos miestuose vykstančiuose tokio pobūdžio renginiuose. Atverdami ambasados duris, kuri yra nutolusi nuo “nakties” epicentro – senamiesčio, siekėme, kad kuo daugiau dubliniečių sužinotų apie Lietuvą, jos paveldą, kultūrą, kalbą ir tapatumą puoselėjančią šalį, jos žmones, kurie, atvykdami čia gyventi, kartu nepamiršta ir prigimtųjų vertybių. Norėjome, kad vakaro svečiai išeidami išsineštų ir dalelę mūsų visų gražiosios Lietuvos – liaudies dainos ar šokio motyvą, tautinės juostos, velykinio margučio ar šiaudinio sodo vaizdą, bei skaniosios lietuviškos duonos su skilandžiu ar medumi skonį.
Tapybos darbų ciklą “Tarp dangaus ir žemės. Pakeliui” pristatė Belfaste gyvenanti lietuvių dailininkė Jolita Jarutienė. Jolita visus, mažus ir didelius, taip pat mokė tradicinių karpinių meno. Vakaro dalyvius ir svečius, o ypač jaunuosius airių skautus „Sea Scouts” iš Dollymount, labiausiai sužavėjo Ritos Kundrotaitės-Šilas vadovaujamo folklorinio ansamblio “Lietuviškas dobilas” dainos ir šokiai – į šokančiųjų ratelį įsijungė net patys nedrąsiausi. “Lietuviško dobilo”, įkurto 2006 m. Dubline, repertuare – senosios dainos, šokiai ir instrumentinė muzika iš visų penkių Lietuvos regionų. Airių jūros skautai neatsitraukė ir nuo Jūratės ir Šarūno Gimbučių, kurie mokė, kaip marginti vašku ar skutinėti velykinius margučius, tol, kol neišmargino visų jų atsivežtų kiaušinių. Visos moterys, merginos ir mergaitės taip pat negalėjo atitraukti akių nuo Aleksandros Stulgaitienės austų ir pintų juostų – tautodailininkė su malonu mokė, kaip derinti spalvas, kaip išgauti vienokį ar kitokį raštą, aiškino, ką vienas ar kitas rašto simbolis reiškia. O vienai mažai skautei, kurios pirštukai niekaip negalėjo sugaudyti daugybės siūlų ir sujungti juos į kompoziciją, Aleksandra vakaro metu nupynė ir padovanojo juostą. Visų Airijos lietuvių mylima pora ir beveik visų lietuvių organizuojamų renginių dalyviai – Dalia Smelstoriūtė ir Jack O’Sullivan – deklamavo devintame amžiuje airių vienuolio sukurtą eilėraštį. Dalia – vertėja iš Lietuvos, Jack – didis Lietuvos ir Airijos lietuvių bičiulis, aktyvus aplinkosaugininkas, mokslininkas, poetas. Pora jau daugiau nei dvidešimt metų kartu gyvena Airijoje. Vakaro dalyviai ir svečiai taip pat klausėsi Dianos Poklonskaitės eilių, Gintauto Gudonavičiaus muzikos, domėjosi Anos Valentukevičiūtės trumpametražiais filmais. Jaukią atmosferą padėjo sukurti Marijos Liugienės pinti šiaudiniai sodai, atkeliavę į šį renginį tiesiai iš Vilniaus ir dokumentiniai filmai apie Lietuvą.
O kokia šventė be vaišių? Su “Dublin duona” dovanota rugine duona “Mother’s Home Made Food” prigamino daugybę skanių užkandžių, kuriais smagiai vaišinosi nuo mažiausio iki vyriausio renginio dalyvių.
Išeidami susižavėję svečiai dėkojo, kad ambasada atvėrė duris ne tik lietuvių bendruomenei, bet ir airių visuomenei per „Kultūros naktį“ Dubline. Tikimės, kad “Kultūros nakties” renginiai Lietuvos ambasadoje Airijoje taps dar viena gražia tradicija.
Julija Ivanauskienė – ”Mother’s Home Made Food”
“Dalyvauti renginyje “Kultūros naktis” mus pakvietė Lietuvos ambasada Airijoje, tema buvo “Viskas, kas tinka prie duonos”. Pirma mintis, kuri gimė mano mamai, buvo naminiai vyniotiniai. Dieną prieš renginį iškepėme mėsos vyniotinį iš kiaulienos mėsos ir vištienos vyniotinį su abrikosais. Tada pradėjome hgalvoti, kas dar tiktų prie lietuviškos duonos? Aišku, kad skilandis ir…silkė. Pagaminom skilandį ir padarėm sumuštinukų su silkute. Dar prisiminėme, kad pieniški produktai Lietuvoje taip pat labai mėgstami, todėl paruošėmė įvairių rūšių sūrių rinkinį. Taip pat “Dublin Duona” tiesiai iš kepyklos mums pristatė šviežios ir labai gardžios duonytės, kurią iškepėm ir pagardinome sūriu. Stalo paįvairinimui užsakėm iš Lietuvos ir labai gardaus medaus. Su mama visus šiuos patiekalus gaminom nuo penkių ryto, tiesa, tik vyniotinius kepėm dieną prieš renginį”.
Jolita Jarutienė
“Jau trylika metų keliaudama dangumi iš Airijos į Lietuvą ir atgal ir, žvelgdama pro lėktuvo langą, debesyse ieškau pažįstamų formų, kurios primintų namus, prikeltų primirštus jausmus, o vėliau visus šiuos pojūčius perkeliu į savo paveikslus. Taip beskraidant ir besidairant į dangų ir debesis, gimė paveikslų ciklas “Tarp dangaus ir žemės. Pakeliui”. Manau, kad ši tema artima ir aktuali kiekvienam Airijos lietuviui, kuris mintyse dažnai būna pakeliui į namus. Tamsos ir šviesos žaismas, vykstantis danguje, skirtingos debesų formos turbūt kiekvienam iš mūsų primena namus, muziką, poeziją ir žmones, kuriuos mylime. Todėl tikiuosi, kad ši mano paroda artima kiekvieno lietuvio širdžiai”.
Aleksandra Stulgaitienė
“Pradėjau austi būdama 11-os metų. Iki šiol juostų ir audinių rašto istorijose atrandu kažką naujo. Tai užkoduoti tekstai iš praeities, kuriuos mes bandome skaityti ir suprasti. Lietuvių liaudies kostiumas neįsivaizduojamas be juostos, kuri yra ne tik drabužio dalis, bet ir turi simbolinę reikšmę. Kiekvien juosta lietuvių papročiuose ir tradicijose turi savo ritualinę prasmę – jomis aprišdavo šulinius, kad nepristigtų vandens, puodą, kad būtų maisto, eidami į mišką lietuviai apsijuosdavo juosta, saugančia nuo gyvatės įkandimo ir t. t. Juostų raštai nuo senų senovės yra perduodami iš kartos į kartą, visų tų raštų negalima skaidyti, iškraipyti, nes raštas – užkoduotas tekstas, kurį iki šiol dar nesame pilnai perskaitę. Pavyzdžiui, taip vadinamose šimtaraštėse juostose, nėra nei vieno to paties rašto, todėl juostos iki šiol neprarado savo aktualumo ir populiarumo ir mes lig šiol bandome įminti jų paslaptį“.
Jūratė ir Šarūnas Gimbučiai su ambasadoriumi Egidijumi Meilūnu
„Mes pristatėme velykinių kiaušinių marginimo vašku ir skutinėjimo technikas. Tai nėra mūsų pagrindinis užsiėmimas, tiesiog mums visą gyvenimą tai patiko daryti ir lig šiol patinka tuo užsiimti, o „Kultūros nakties“ renginyje nusprendėm šito meno ir kitus pamokyti. Malonu, kad tuo susidomėjo ne tik vaikai, bet ir į renginį atvykę vyresni lietuviai ir airiai. Tai iš tikrųjų nuostabus užsiėmimas prieš Velykas. Šią žiemą mokysimės kiauravidurius kiaušinius marginti ažūriniais raštais, bet vištos kiaušiniai čia jau netinka, reikia anties kiaušinių, nes jų lukštai storesni, o ir patys kiaušiniai šiek tiek didesni. Kai išmoksime patys, pamokysime ir jus“.
Dalia Smelstoriūtė ir Jack O‘Sullivan
„Jack skaitė seną airių eilėraštį, parašytą dar devintame amžiuje apie baltą katiną. Jis buvo parašytas ne Airijoje, o Austrijoje, parašė jį airių vienuolis, kuris tuo metu perrašinėdavo ir versdavo knygas. Šiandien aš skaičiau to eilėraščio vertimą į lietuvių kalbą. Kadangi aš nemoku nei senosios nei dabartinės airių kalbos, tai tas airiškas katino vardas „Pangur Bán” lietuviškai man neskambėjo, todėl susiradau angliškus eilėraščio vertimus ir kažkaip gimė lietuviškas eilėraščiovertimas, pavadinimas ir katino vardas “Panguris Smaguris”.
Folklorinis ansamblis “Lietuviškas dobilas” ir juos pamėgę skautai
“Renginyje dainavom lietuvių liaudies dainas ir sutartines, kurias labai mėgstam ir noriai dainuojam, taip pat kartu su vaikais šokom lietuviškus ratelius. Mūsų “Lietuviško dobilo” išskirtinis bruožas, kurį labai mėgsta mūsų žiūrovai yra tas, kad mes ne tik patys šokam, bet visada šokdiname ir žiūrovus. Žmonėms patinka dalyvauti mūsų programos – jie ne tik noriai šoka su mumis, bet ir kartu dainuoja”.
