Iš arti: Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje

„Lietuvis“ kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje pradeda rengti naują puslapį „Ambasada informuoja“, kuriame ambasados darbuotojai informuos apie svarbiausius ambasados renginius, susitikimus, vizitus bei atsakys į skaitytojų paklausimus konsulinės pagalbos ir kitais klausimais.

Pristatome Rasą Žemaitytę, Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje ministrę patarėją, kurios kompetencijoje – ambasados konsulinė veikla. Nežiūrint į tai, kad ambasada individualiai atsako žmonėms, kurie kreipiasi į ambasadą jiems aktualiais konsuliniais klausimais, Rasa pažadėjo, kad ambasados konsulinio padalinio darbuotojai laikraštyje „Lietuvis“ ateityje pagal savo kompetenciją taip pat stengsis atsakyti į skaitytojams aktualius klausimus, o, esant reikalui, ir patars, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.

– Gerbiama Rasa, gal galėtumėte mūsų skaitytojams šiek tiek papasakoti apie ambasados konsulinį padalinį ir jo veiklą: kiek žmonių dirba, kaip atrodo jūsų darbo diena?

– Konsuliniame skyriuje šiuo metu dirbame keturiese. Esame du diplomatai, paskirti dirbti ambasadoje Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, taip pat du raštvedžiai, kurie samdomi atlikti technines funkcijas.

Kasdien priimame apie 60 piliečių, kurie į mus kreipiasi įvairiais konsuliniais klausimais, sulaukiame beveik tiek pat telefono skambučių ir elektroninių laiškų. Piliečius ambasadoje priimame nuo 10 iki 13 val., o ketvirtadieniais ir nuo 15 iki 17 val. Pasibaigus priėmimo valandoms, atliekame tolesnius veiksmus su iš piliečių priimtais dokumentais bei atliekame kitas konsulines funkcijas: išduodame vizas, suteikiame pagalbą nelaimingų atsitikimų atvejais ir pan. Laikas po pietų taip pat skirtas konsultacijoms telefonu ir elektroniniu paštu.

Taigi keturi konsulinio padalinio darbuotojai kasdieną nuoširdžiai dirba ir stengiasi, kad į ambasadą besikreipiantys piliečiai būtų aptarnauti operatyviai ir efektyviai, kad būtų patenkinti visi jų teisėti lūkesčiai.

– Ar sunku dirbti ambasadoje, ar labai dideli besikreipiančių žmonių srautai?

– Kiek lietuvių, kuriems bet kada gali prireikti vienokios ar kitokios konsulinės paslaugos, dabar gyvena Airijoje tiksliai nustatyti neįmanoma. Oficiali statistika rodo, kad Airijoje gyvena apie 40 tūkst. lietuvių, tačiau neofiacialiais duomenimis, realus skaičius gali būti maždaug du kartus didesnis. Taigi Airijoje gyvenanti Lietuvių bendruomenė yra viena didžiausių pasaulyje, todėl ir ambasados Dubline teikiamų konsulinių paslaugų kiekis didžiulis ir nuolat augantis.

Per pastaruosius metus konsulinės veiklos apimtys ambasadoje išaugo kelis kartus. Pavyzdžiui, nuo 2008 m. iki 2017 m. piliečių prašymų dėl pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimo skaičius išaugo net 75 proc. Atitinkamai auga ir piliečių, besikreipiančių dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, daugėja įvairių prašymų dėl pilietybės, konsulinių pažymų, prašymų apskaityti santuokas ar vaikų gimimus. Nors į mus besikreipiantys dažniausiai yra Lietuvos piliečiai, norėčiau paminėti ir tai, kad mūsų ambasada aptarnauja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių piliečius. Jiems išduodame Šengeno ar nacionalines vizas, taip pat priimame prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo.

Kaip jau minėjau, ambasados žmogiškieji resursai yra gana riboti, o smarkiai didėjant interesantų skaičiui, dažnai tenka tik apgailestauti, jog tiesiog fiziškai nesuspėjame operatyviai atlikti tam tikrų veiksmų. Nors nuolatos ieškome optimalių darbo organizavimo būdų, kartais tikrai sunku užtikrinti greitą, veiksmingą piliečių aptarnavimą, ypač vasaros metu, kuomet žmonės, šeimos daugiau keliauja. Tuomet pailgėja konsulinės paslaugos laukimo laikas, sulaukiame nusiskundimų dėl nuolat užimtų linijų kreipiantis konsulinės pagalbos telefonu ir pan.

Kaip bebūtų, net turėdami ribotus žmogiškus bei techninius išteklius, dedame visas pastangas, kad į mus besikreipiantys piliečiai gautų reikiamas paslaugas kaip galima greičiau ir veiksmingiau. Kiekvienas, atvykęs į ambasadą priėmimo valandomis, jeigu reikia, iš anksto užsiregistravęs, yra priimamas ir aptarnaujamas.

– Turbūt Airijoje nėra nei vieno lietuvio, kuris nors kartą nesikreiptų į ambasadą: kas domina žmones, kokiais klausimais jie dažniausiai kreipiasi, su kokiomis problemomis ateina pas jus?

– Klausimų spektras labai platus – nuo gana rutininio asmens dokumentų ar įvairių pažymų išdavimo iki problemų, su kuriomis Lietuvos piliečiai susiduria atvykę į Airiją nelegaliam darbui ar patekę į prekeivių žmonėmis rankas.

Dažniausiai Airijoje gyvenantys lietuviai į ambasadą kreipiasi dėl asmens dokumentų išdavimo ar keitimo, gyvenamosios vietos deklaravimo, civilinės būklės aktų registravimo, įvairių notarinių veiksmų atlikimo, pagalbos sulaikytiems ir nuteistiems asmenims. Pavyzdžiui, per praėjusius metus dėl Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo į mus kreipėsi apie 3 tūkst. piliečių, ambasadoje atlikta apie 800 notarinių veiksmų, priimta apie pusantro šimto prašymų dėl užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų įregistravimo Lietuvoje.

Dažniausiai besikreipiančių piliečių bėdos išsprendžiamos gana greitai ir sklandžiai, ypač tuo atveju, jeigu pilietis būna iš anksto pasiruošęs vizitui į ambasadą, pasidomėjęs galiojančia konsulinių paslaugų teikimo tvarka ir reikalavimais. Kai kurioms paslaugoms būtina išankstinė registracija, reikalinga pateikti nemažai papildomų dokumentų, juos legalizuoti, padaryti vertimus į lietuvių kalbą, todėl vizitui į ambasadą reikia tinkamai pasiruošti. Reikiamą informaciją galima rasti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ar ambasados interneto puslapyje, o sudėtingesniais atvejais – pasiskambinus telefonu ar parašius elektroninį laišką ambasados tiklapyje nurodytais kontaktais.

– Ar ambasada gali išspręsti visus klausimus, su kuriais kreipiasi žmonės? Prašome įvardinti, kokius klausimus gali padėti išspręsti ambasada, o kokie yra ne ambasados konsulinių darbuotojų kompetencijoje?

– Turbūt visi žinome, kad valstybės pareiga yra ginti savo piliečių teises. Tačiau piliečiai kartais nežino ar pamiršta, kad ginami gali būti tik teisėti interesai. Todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai Airijoje pakliuvęs į bėdą žmogus tikisi, kad ambasados darbuotojai jį ištrauks iš bet kokios situacijos, išspręs jo asmenines problemas: prireikus paaukos savo asmeninių lėšų kelionės bilietui ar nakvynei apmokėti, suras darbą ar būstą, suteiks teisinę pagalbą ir pan. Nors kiekvienu konkrečiu atveju stengiamės geranoriškai ieškoti išeičių, kaip padėti į bėdą pakliuvusiam žmogui, tačiau dažnai net ir norėdami, negalime patenkinti kai kurių prašymų ar reikalavimų, nes savo darbe turime veikti pagal griežtai nustatytą tvarką. Norėčiau paminėti, jog konsulinių pareigūnų funkcijas ir veiksmus reglamentuoja ir riboja dešimtys Lietuvos Respublikos įstatymų, įvairios tarptautinės konvencijos, taip pat pačios Airijos teisėtvarkos sistema. Už jų nepaisymą gresia civilinė, administracinė, tarnybinė atsakomybė. Todėl labai svarbu suprasti, ką konsuliniai pareigūnai gali padaryti, ko jie negali padaryti ir kokia yra kiekvieno į ambasadą besikreipiančio piliečio asmeninė atsakomybė.

Svarbu žinoti, kad konsulas negali atstovauti suimtajam teisme, kištis į teismo procesą, reikalauti paleisti suimtąjį, net jeigu mano jį esant nekaltą. Galime tik patarti dėl teisės reikalauti advokato, vertėjo į lietuvių kalbą, reikalauti geresnių suėmimo sąlygų, jeigu Lietuvos piliečiui taikomos blogesnės nei Airijos piliečiui, galime pranešti apie ištikusią bėdą artimiesiems, jeigu pilietis to prašo. Kalėjimas nėra sanatorija, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai į Airijos įkalinimo įstaigas patekę mūsų piliečiai reikalauja išskirtinių sąlygų, skambina ambasados darbuotojui ar kviečia atvykti į kalėjimą tik tam, kad galėtų pareikalauti išskirtinių sąlygų ar tiesiog pasiguosti.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad labai rizikuoja tie piliečiai, kurie atvyksta į Airiją neapsidraudę. Juk niekada nežinai, kokia nelaimė gali atsitikti. Ir kuomet skausmo ištikti artimieji kreipiasi į mus pagalbos ir sužino, kad ambasada negali apmokėti gydymo, viešbučio, teisinių paslaugų išlaidų, kitų sąskaitų ar pasirūpinti mirusio asmens palaikų pargabenimu į Lietuvą, tik išrašo palaikų pervežimo pažymėjimą, nusivylimas būna neišvengiamas. Todėl būtina žinoti, kad mes negalime pasirūpinti piliečio gydymo organizavimu, negalime organizuoti mirusiojo palaikų pervežimo ar laidojimo, nors visada stengiamės informuoti ir patarti, kaip tai galima padaryti geriau.

Nereikėtų tikėtis ambasados finansinės paramos ir ne tokiais sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, tapus vagystės auka ar pametus pinigus. Tačiau mes visuomet piliečiams suteikiame galimybę susisiekti su artimaisiais ir paprašyti piniginės perlaidos arba informuojame apie galimybę artimiesiems įmokėti reikiamą pinigų sumą į Užsienio reikalų ministerijos sąskaitą (tuomet konsuliniai pareigūnai gali išduoti tą sumą ambasadoje), pagal galimybes patariame prieglaudą, kurioje galima pernakvoti, jeigu tuo metu būna laisvų vietų.

Pasitaiko atvejų, kuomet mūsų piliečiai prašo ar reikalauja, kad apgintume jų interesus susisiekę su Airijos valstybinėmis ar privačiomis institucijomis. Svarbu pabrėžti, kad galiojantys įstatymai mums neleidžia daryti įtaką ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.

Gana dažnai piliečiai piktinasi, jog mūsų ambasada neišduoda paso ar asmens tapatybės kortelės skubos tvarka, kaip tai daroma Lietuvoje. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad piliečiai dėl asmens dokumento keitimo dažnai į mus kreipiasi besibaigiant ar jau pasibaigus jo galiojimui, o neretai jau ir atostogų bilietai būna nupirkti. Svarbu žinoti, kad ambasados, skirtingai nei Migracijos tarnybos, išduodančios asmens dokumentus Lietuvoje, negali dokumento išduoti skubos tvarka. Lietuvos ambasadoje Airijoje, kaip ir kitose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, asmens dokumentai gali būti išduodami ar keičiami tik bendrąja tvarka. Nuo prašymo pateikimo dienos iki naujo paso ar asmens tapatybės kortelės gavimo į rankas gali užtrukti iki dviejų mėnesių ar kiek ilgiau. Jeigu asmens dokumentas keičiamas pasikeitus asmens duomenims (vardui, pavardei ir pan.) arba jeigu išduodamas pirmasis asmens dokumentas Airijoje gimusiam vaikui, išdavimo laikas paprastai būna dar ilgesnis. Taip yra todėl, kad ambasadoje pateikti asmenų prašymai siunčiami į Lietuvą, pasai ir asmens tapatybės kortelės atspausdinami Lietuvoje ir tik tuomet diplomatiniu paštu pasiekia ambasadą. Todėl labai rekomenduotume piliečiams, ypač ruošiantis vykti į kelionę, pasidomėti, ar neartėja į pabaigą arba nėra pasibaigęs asmens dokumento galiojimo laikas, o naujo dokumento išdavimu per ambasadą pradėti rūpintis kaip galima anksčiau. Taip pat svarbu žinoti, kad reikiamų dokumentų pateikimui dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar pakeitimo ambasadoje būtina išankstinė registracija, o laisvų vietų užsiregistruoti dėl didelių interesantų srautų kartais tenka laukti mėnesį ar net ilgiau.

Taip pat norėčiau trumpai paminėti, kad konsulinis pareigūnas negali vykdyti kelionių agentūrų ar gidų funkcijų, pavyzdžiui, užsakyti bilietų, teikti informacijos apie keliavimo ir gyvenimo sąlygas, vietoves ir pan. Negalime teikti juridinių, vertimo paslaugų – vertimais rūpintis turi pats asmuo, tačiau mes galime pasiūlyti Airijoje dirbančių vertėjų sąrašą, iš kurio galima rinktis. Neteikiame banko ar pašto paslaugų, netarpininkaujame dėl įsidarbinimo Airijoje ar kitose užsienio valstybėse. Negalime aprūpinti nakvyne ar suteikti kitokią gyvenamą patalpą, neturime teisės iš savo asmeninių ar ambasados lėšų skolinti ar kitaip duoti pinigų, apmokėti ligoninės, viešbučio ar kitokias sąskaitas.

Turbūt kyla klausimas – tai ką gi mes galime? Kaip jau minėjau, galime ir darome tikrai labai daug. išvardinsiu keletą dažniausiai atliekamų konsulinių veiksmų ir teikiamų paslaugų.

(Tęsinys kitame laikraščio numeryje).