Atrodo, dar taip neseniai, bet turbūt tokį pat saulėtą ir šiltą rudenį, koks yra šiemet, Airijos lietuviai spėliojo, kokį ambasadorių Lietuva skirs Airijai, iš šalies išvykus ambasadorei Rasai Adomaitienei. Laikraštis “Lietuvis” taip pat atidžiai sekė Lietuvos spaudą, kol vieną dieną, berods, naujienų agentūros “Delfi” puslapiuose nepasirodė žinutė, kad ambasadoriumi į Airiją paskirtas Egidijus Meilūnas. Tada šnabždėjomės, koks bus tas naujasis mūsų ambasadorius? Ar jam rūpės tik “dideli” reikalai, tokie kaip atstovavimas Lietuvą, dvišaliai Lietuvos-Airijos politiniai, ekonominiai santykiai ir, apskritai, ar jį kada nors gyvai pamatysime, ar jis domėsis paprastais, čia gyvenančiais Airijos lietuviais? Ilgai laukti neteko – atvykęs į Airiją Egidijus Meilūnas ne tik prisistatė Airijos prezidentui, kitiems aukštiems pareigūnams, bet ir visiems Airijos lietuviams, duodamas interviu ir laikraščiui “Lietuvis”. Taigi, atrodo viskas buvo taip neseniai, o iš tikrųjų prabėjo treji metai. Per tuos metus Egidijų Meilūną pažino visi Airijos lietuviai ir tikrai šiandien galime drąsiai sakyti, kad tai buvo mūsų Ambasadorius. Ambasadorius, kuris, be savo tiesioginių diplomatinių pareigų surado laiko aplankyti visas Airijoje veikiančias lituanistines mokyklas, pabuvoti visuose bendruomenės renginiuose, organizuoti įvairius konkursus, su visais dalintis mintimis ir idėjomis, prieiti prie kiekvieno ir pasiteirauti, kaip jam sekasi čia, Airijoje…
– Gerbiamas Ambasadoriau, baigiasi Jūsų kadencijos laikas Airijoje. Ar jau pradėjote krauti lagaminus?
– Juokaujama, kad dėl diplomatinio darbo specifikos, nuolatinio judėjimo, lagaminai mūsų gyvenime visuomet turi būti paruošti kelionei. Jeigu rimtai, tai šiuo metu, likus porai mėnesių iki darbo Airijoje pabaigos, pirmiausia stengiuosi užbaigti pradėtus darbus ir įvairius projektus, o lagaminus krausimės tradiciškai – paskutinę savaitę.
– Su kokiomis nuotaikomis, mintimis prieš trejus metus vykote į Airiją ir su kokiomis nuotaikomis ruošiatės palikti šalį?
– Su geromis nuotaikomis atvykome, su geromis ir išvykstame. Prieš trejus metus atvykstant į Dubliną žinojau, kad čia yra didelė ir puiki lietuvių bendruomenė, kad Airija – labai draugiška Lietuvai šalis, kad yra didelės galimybės plėtoti dvišalį bendradarbiavimą įvairiausiose srityse. Tad tikėjau, kad dirbti šioje šalyje bus įdomu ir bus galima pasiekti gerų rezultatų.
Po trejų metų išvykstu taip pat su gera nuotaika, nes kartu su tautiečiais pavyko daug ką padaryti. Žinoma, tokiais atvejais išvykimas reiškia ir liūdesį, nes sutikome Airijoje daug nuostabių žmonių, su kuriais tenka išsiskirti. Labai tikiuosi, kad pavyks išlaikyti tuos šiltus žmogiškus ryšius ir ateityje.
– Ar pavyko įgyvendinti tuos darbus ir projektus, kuriuos ketinote realizuoti Airijoje?
– Nors kai kurie darbai dar tik baigiami, manau, kad jau dabar galiu pasakyti, jog išvyksiu su įvykdytos misijos jausmu. Daugumą sumanymų – tiek lietuvybės puoselėjimo Airijoje, tiek dvišalių santykių srityje – pavyko įgyvendinti. Čia išskirčiau ekonominį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Airijos, turizmą, ryšius mokslo srityje. Žinoma, nemažai korekcijų įnešė prasidėjusi koronaviruso pandemija ir su ja susiję apribojimai. Pavyzdžiui, šiemet planavome balandį surengti pirmąją Lietuvos lazerių mokslo ir verslo misiją, buvome viską suderinę su partneriais Airijoje, tačiau teko renginį perkelti į kitus metus. Tačiau džiugu, kad nepaisant pandemijos, gyvenimas vyko ir vyksta toliau, tad galima užtikrintai pasakyti, kad judame pirmyn. Vienas pavyzdys –prekyba tarp Lietuvos ir Airijos. Atrodė, kad dėl pandemijos rodikliai ženkliai sumažės. Tačiau įvyko priešingai – per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos eksportas į Airiją netgi išaugo 7 procentais, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Tai reiškia, kad tarp dviejų šalių yra geras bendradarbiavimo potencialas, yra abipusis noras plėsti ryšius, o tai ir yra svarbiausia, ypač tokiais kriziniais laikais. Todėl manau, kad ir ateityje dvišaliai ryšiai tik stiprės, o visi pradėti projektai bus įgyvendinti.
– Gal galėtumėte paminėti nors keletą, kurie, Jūsų manymu, buvo naudingi Lietuvai, Airijai ir, galbūt, čia gyvenantiems lietuviams?
– Kalbant apie lietuvių bendruomenę Airijoje, džiugu, kad kartu su tautiečiais pavyko įgyvendinti kai kuriuos naujus didelius projektus, iš kurių išskirčiau jau tradiciniu tapusį Airijos lituanistinių mokyklų konkursą, skirtą Kovo 11 -ai, naujų lituanistinių mokyklų įkūrimą, praėjusiais metais įvykusią pirmąją lietuvišką šeimų sporto šventę. Džiaugiuosi, kad buvo sukurta Airijos lietuvių sporto asociacija, Ambasadorių klubas Airijoje, kurio nariais tapo jau 14 Lietuvos miestų ir organizacijų garbės ambasadoriais. Šiemet minint Lietuvos Nepriklausomybės 30-metį, buvo įkurta ir Airijos lietuvių kultūros asociacija. Kaip minėjau, pandemija sukliudė įgyvendinti kai kuriuos planus, pavyzdžiui, šiemet negalėjome surengti antrosios sporto šventės, kai kurių kitų renginių.
Kita vertus, labai džiugu, kad net pandemijos metu lietuviška veikla Airijoje nesustojo, kilo naujos iniciatyvos. Ambasada įkūrė Airijos lietuvių tarpusavio pagalbos grupę, kurios nariai padėjo ne vienam tautiečiui karantino metu. Naudodamasis šia proga dar kartą nuoširdžiai norėčiau padėkoti grupės savanoriams ir pasidžiaugti, kad grupė tęsia savo veiklą kaip Airijos lietuvių bendruomenės dalis. Daug veiklos pavyko perkelti į internetinę erdvę: gegužę įvyko pirmasis Airijos lietuvių atlikėjų virtualus koncertas, vėliau vyko kassavaitinės laidos “Virtuali scena su NOJUMI”, gimė puikus projektas mažiesiems – “Airijos vaikai”.
Kalbant apie dvišalius santykius galima pasidžiaugti, kad jie sustiprėjo visose srityse, pirmiausia – politikos, ekonomikos, kultūros. Užsimezgė nauji ryšiai tarp miestų, universitetų ir mokyklų. Airija tapo gera Lietuvos partnere, matome labai dideles galimybes dvišalį bendradarbiavimą plėsti ir ateityje. Pateiksiu tik kelis pavyzdžius: per pastaruosius tris metus dvišalė prekyba augo beveik du kartus, turistų skaičius iš Airijos į Lietuvą padidėjo daugiau kaip du kartus, užsimezgė dvišalis bendradarbiavimas tarp dviejų šalių universitetų ir mokslo centrų. Praėjusį lapkritį vykusiame pirmajame Lietuvos ir Airijos mokslo forume dalyvavo daugiau kaip 80 mokslininkų, kurie tarėsi ne tik dėl dvišalių, bet ir bendrų projektų Europos Sąjungos mokslo programose.
Pavyko sustiprinti ir ryšius kultūros srityje, surengta nemažai Lietuvos kultūrą pristatančių renginių Airijoje, žinomo airių dailininko Tomo Byrne kūrybos parodos Vilniuje ir Marijampolėje. Atskirai paminėti ryšiai su Airijos žydų bendruomene, kurios didžioji dalis yra prieš daugiau kaip 100 metų iš Lietuvos į Airiją išvykusių litvakų palikuonys. Per pastaruosius metus surengėme nemažai bendrų parodų ir koncertų, pristatančių litvakų kultūrą, o praėjusiais metais didelė Airijos žydų bendruomenės delegacija pirmą kartą lankėsi Lietuvoje.
Tikiu, kad dvišaliai santykiai ateityje dar labiau sustiprės ir išsiplės, o tuo galės džiaugtis ir Airijoje gyvenantys lietuviai.
– Gal galėtumėte įvardinti, kas buvo sunkiausia Jums, dirbant Airijoje ir kas iš tikrųjų nešė džiaugsmą ir pasitenkinimą?
– Sunkiausias, be abejonės, kaip ir daugeliui žmonių, buvo karantino laikotarpis. Šiomis sąlygomis buvo sudėtinga vykdyti įvairią veiklą, teko daug ką riboti, buvo daug nežinomybės. O labiausiai džiugino darbo Airijoje metu – bendravimas su žmonėmis, galėjimas daug ko pasimokyti iš įvairių žmonių ir galimybė pamatyti konkrečius veiklos rezultatus, ar tai būtų bendri projektai su lietuvių bendruomene, ar dvišalių santykių plėtra.
– Kas per tuos trejus ambasadoriavimo metus Airijoje pasikeitė Jūsų asmeniniame gyvenime?
– Pasikeitimų įvyko nemažai, visi jie atnešė daug džiaugsmo. Dubline gimė jauniausias mūsų šeimos narys – Julius, kuriam netrukus sukaks 3 metai. Duktė Izabelė Airijoje sėkmingai baigė mokyklą, šiemet pradėjo jau antrus fizikos studijų UCD universitete metus. Na, o mano žmona Galina, ryžosi dar vienoms studijoms universitete ir šiemet labai sėkmingai baigė Trinity College universiteto Verslo mokyklos skaitmeninio marketingo studijas ir gavo magistro diplomą su pagyrimu.
Be šeimos paramos man nebūtų pavykę įgyvendinti daug sumanymų, tad noriu pirmiausia Galinai padėkoti už paramą bei didelį darbą įgyvendinant kai kuriuos projektus, ypač – turizmo, švietimo ir kultūros srityse.
– Jums ne tik pavyko suburti Airijos lietuvių bendruomenę, skatinti žmones dalyvauti projektuose, bet ir pats dalyvavote visuose bendruomenės organizuojamose renginiuose, aplankėte visas, čia veikiančias lituanistines mokyklas– pasakykite, prašom, iš kur sėmėtės jėgų ir entuziazmo?
– Kadangi bendruomenė didelė ir aktyvi, deja, negalėjau dalyvauti visuose renginiuose, nes tai nebūtų buvę įmanoma netgi fiziškai – tiek daug visko vyko. Juk ypač savaitgaliais įvairiuose Airijos miestuose prieš pandemiją kartais vienu metu vykdavo net keli renginiai. Tačiau buvo labai didelis džiaugsmas lankytis įvairiuosiuose Airijos lietuvių renginiuose, ar tai būtų mokslo metų lituanistinėje mokyklose atidarymas, ar lyrikos vakaras, ar krepšinio bei futbolo rungtynės. Ir visuomet neapleisdavo jausmas – nors Lietuva geografiškai yra už kelių tūkstančių kilometrų, tačiau dvasiškai ji – čia. Visur jaučiau tą lietuvišką atmosferą, tad dar kartą norėčiau padėkoti aktyviesiems tautiečiams už tą nepakartojamą atmosferą, už Lietuvos kūrimą čia.
Šia proga norėčiau pasidžiaugti gražiu ir prasmingu bendradarbiavimu su laikraščiu “Lietuvis” ir padėkoti redakcijai už labai svarbų darbą ne tik aprašant Airijos lietuvių gyvenimą, bet ir puoselėjant lietuvybę Airijoje.
Be abejonės, daug darbų buvo nuveikta bendromis ambasados kolektyvo pastangomis. Nors ambasada yra nedidelė (juokaujame, kad mūsų yra kelis kartus mažiau negu darbų), tačiau kolektyvas yra labai draugiškas ir energingas.
Tad atsakymas į Jūsų klausimą apie jėgų ir entuziazmo šaltinį būtų toks: tautiečių Airijoje pasišventimas ir jų veikla, puikus ambasados kolektyvas ir šeimos parama.
– Kokia, Jūsų akimis, yra Airijos lietuvių bendruomenė?
– Ne kartą esu minėjęs, kad tai yra labai graži, aktyvi, daug daranti ir padaranti bendruomenė – tiek lietuviškumo palaikymui ir puoselėjimui Airijoje, tiek Lietuvai. Kita vertus, lyginant su kitomis valstybėmis, tai – labai jauna bendruomenė. Iki Nepriklausomybės atkūrimo lietuvių Airijoje praktiškai nebuvo, o masiškiau vykti į šią šalį tautiečiai pradėjo tik Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Airijos lietuvių bendruomenė (ALB) kaip organizacija šiemet mini veiklos 15-metį. Per tokį trumpą laiko tarpą – 15 metų – labai daug padaryta puoselėjant lietuvybę Airijoje, tad šiandien visi galime tik didžiuotis lietuvių bendruomene Airijoje.
Yra kelios sritys, dėl kurių norėčiau kreiptis į tautiečius ir šiandien. Vienas svarbiausių dalykų išeivijoje yra jaunosios kartos ugdymas ir lietuvių kalbos mokymas. Šiuo metu Airijoje sukurtos labai geros sąlygos vaikams ir jaunuoliams mokytis lietuvių kalbos.
Yra devyniolika lituanistinių mokyklų, keliose Airijos vidurinėse mokyklose taip pat galima mokytis lietuvių kalbos. Tačiau tik apie 7 procentai čia gyvenančių lietuvių vaikų naudojasi šiomis galimybėmis, nors yra gerai žinoma, kaip svarbu išlaikyti tautinę tapatybę gyvenant užsienyje. Taip pat yra įrodyta daugkalbystės nauda vaiko vystymuisi. Todėl pirmiausia kviesčiau tuos tėvus, kurie mano, kad vaikams, gyvenantiems Airijoje, lietuvių kalba nereikalinga, pakeisti tokį požiūrį. Nes lietuvių kalbos mokymasis yra naudingas jų pačių vaikams, tai netgi būtų galima pavadinti investicija į geresnę jų ateitį. Kita sritis – pilietinis aktyvumas. 2016 metais vykusiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą dalyvavo tik 2,6 procento Airijoje gyvenančių Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę. Neretai girdime argumentus, esą “mano balsas nieko nereiškia”, “gyvenu Lietuvoje, todėl man neįdomu” ir galiausiai “Lietuvoje yra blogai, nes kiekvieną kartą išrenka ne tuos”. Tad naudodamasis proga, raginu visus tautiečius registruotis ir balsuoti spalio 11 d. vyksiančiuose rinkimuose. Nes tik tuomet, kai dalyvausite, kai pareikšite savo valią, Jūsų balsas galės nulemti. Ir tik tuomet Lietuva bus tokia, kokia jūs norite ją matyti. Nes Lietuva nėra kažkas toli ar kažkas už mūsų. Lietuva – tai mes visi, ji susideda iš visų mūsų balsų. Kai bent vieno balso, ar tūkstančių balsų trūksta, tuomet ir Lietuva yra ne tokia, kokios jūs norėtumėt.
– Gal galite atskleisti savo ateities planus? Ar ketinate ir toliau palaikyti ryšius su Airija, jos žmonėmis ir čia gyvenančiais lietuviais?
– Pagal diplomatinės rotacijos planą lapkritį mūsų šeima grįžta į Lietuvą, kartu su Galina dirbsime Užsienio reikalų ministerijoje. Be jokios abejonės planuojame palaikyti ryšius Airija, tęsti bendravimą ir draugystę su puikiais žmonėmis, tiek lietuviais, tiek airiais.
– Ir pabaigai turėtume paskutinį prašymą – ko galėtumėte palinkėti Airijos lietuviams?
– Baigdamas darbą Airijoje pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti visiems tautiečiams, aktyviai puoselėjantiems lietuvybę ir pristatantiems Lietuvą Airijoje, padedantiems Lietuvai, visiems, prisidedantiems prie dviejų šalių ryšių plėtojimo. Dėkoju už jūsų pasišventimą, entuziazmą ir paramą. Linkiu ir kviečiu grįžti į Lietuvą, o liksiantiems Airijoje linkiu ir toliau sėkmingai tęsti šį didelį, reikalingą ir labai prasmingą darbą. Linkiu labai aktyviai dalyvauti kuriant ateities Lietuvą. Jūsų balsas, Jūsų patirtis, Jūsų parama yra svarbi ir labai reikalinga!
Ir linkiu visiems būti sveikiems ir saugiems.
