Artėjant naujųjų mokslų metų pradžiai, laikraštis „Lietuvis“ savo mintimis apie lietuviškų mokyklėlių veiklą šalyje ir trumpąjį lietuvių kalbos kursą, kuris bus pradėtas šį rudenį dėstyti kai kuriose Airijos mokyklose, paprašė pasidalinti Airijos lietuvių bendruomenės pirmininką, kuris, beje taip pat kuruoja ir švietimo klausimus, Arūną Teišerskį.
Šiuo metu Airijoje mokslo metus planuoja pradėti 18 lituanistinių mokyklų įvairiuose Airijos miestuose ir miesteliuose. Visos šios mokyklos yra vietinių entuziastų sukurtos tam, kad lietuvių vaikai galėtų mokytis tėvų kalbos ir susirastų draugų tarp bendraamžių tautiečių. Pats prisimenu, kai pirmą kartą atvažiavau į Airiją, į Dubliną ir, perskaitęs skelbimą, atėjau į lietuvių susitikimą, kur iš karto manęs paklausė: „Gal esi mokytojas?“ Pasakiau – taip. Taip buvo renkami mokytojai pirmajai Airijoje kuriamai Dublino mokyklai, kuri tik po to buvo pavadinta „4 Vėjų“ vardu. Tada buvo surinkta grupė virš daugiau nei 10 žmonių, tačiau galutinai mokyklą sukūrėme ir atidarėme būdami keturiese – ir ten pat per atidarymą toliau pakvietėme tėvus prisijungti prie mūsų kolektyvo, nes net atidarydami mokyklą, neturėjome pakankamai mokytojų, kurie būtų galėję dirbti su vaikais. Taip gimė pirmoji mokykla Airijoje, kuri beveik pusantrų metų dirbo tuometinės Lietuvos nuolatinės patikėtinės biuro patalpose, nes tada Airijoje nebuvo net oficialios ambasados. Panašiu būdu susibūrė visos šiuo metu Airijoje veikiančios mokyklos – vienos su mažesniais nuotykiais, kitos su didesniais. Nemažai sukurtų mokyklų pradžioje įsikūrė, veikė, bet po to užsidarė.
Manau, kad mokyklų veikloje svarbiausias dalykas yra geras mokytojų kolektyvas. Man dažnai skambina naujas mokyklas kuriantys iniciatoriai ir klausinėja, kas yra svarbiausia: surasti patalpas, sukviesti vaikus, gauti knygas ir vadovėlius ar kas kita? Visada atsakau, kad pirmas ir svarbiausias uždavinys yra surinkti gerą ir darnų mokyklos kolektyvą, sukviesti mokytojus. Visos lituanistinės mokyklos, tos, kurios Airijoje veikė ir užsidarė, neišsilaikė ne dėl mokinių trūkumo ar kokių kitų priežasčių – tai atsitikdavo tik tada, kai subyrėdavo kolektyvas, kai nebelikdavo mokytojų. Suformuoti gerą, motyvuotą ir darnų mokyklos mokytojų komandą yra pagrindinis raktas į bet kurios mokyklos sėkmę. Net mokiniai nėra toks svarbus veiksnys, nes jei jau kokiame mieste kyla idėja kurti mokyklą, tai jau savaime reiškia, kad ten potencialių mokinių yra, nes kitaip mokyklos kūrimo idėja net nekiltų.
Pradžioje buvo bandoma centralizuoti visą mokyklų veiklą per Airijos lietuvių bendruomenę, bet tas nepavyko, nes kilo įvairių nesutarimų, pasipriešinimo. Todėl dabar mokyklos veikia taip, kaip jų kūrėjai ir iniciatoriai pageidauja, o Airijos lietuvių bendruomenėje mes išlaikome pasiūlymą mokykloms prisijungti juridiškai prie mūsų organizacijos, nes galime sutvarkyti nemažai teisinių ir finansinių prievolių, kurios yra privalomos pagal vietinius įstatymus, už tai imdami nedidelį mokestį nuo bendrų pajamų tam, kad apmokėtumėme tų prievolių išlaidas. Šiuo metu į Airijos lietuvių bendruomenės mokyklų tinklą yra prisijungusios 9 mokyklos, kitos veikia nepriklausomai. Tačiau, nepaisant juridinės priklausomybės, siekiame bendrauti ir bendradarbiauti su visomis Airijos mokyklomis. Airijos lietuvių bendruomenės sudėtyje yra suburta Švietimo reikalų grupė, kuri rūpinasi tokiais švietimo reikalais, kaip mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarų organizavimas, mokymo programų derinimas tarp įvairių mokyklų, metodinės ir vadybinės patirties pasidalinimas. Šį rudenį tradiciškai planuojame surengti du seminarus su kviestiniais lektoriais iš Lietuvos, į kuriuos kviečiame visų Airijos – taip pat ir Šiaurės Airijos, kuri priklauso Jungtinei Karalystei – mokyklų mokytojus ir kitus pedagogika besidominančius žmones. Taip pat planuojame suburti visų Airijoje veikiančių lituanistinių mokyklų vadovų Forumą, kur būtų galima dalintis informacija, patirtimi, derinti bendrą veiklą.
Šį rudenį Airijos mokyklose bus pradėtas dėstyti trumpasis lietuvių kalbos kursas ir pasigirdo nuogąstavimų, ar lituanistinės mokyklos nepraras savo mokinių? Tikrai nemanau, kad bus dėl to prarasti mokiniai. Atvirkščiai, manau, tai padidins susidomėjimą lietuvių kalbos mokymųsi, o tai atitinkamai net pritrauks daugiau mokinių į lituanistines mokyklas. Be to, tokie kursai yra labai puiki proga tų lituanistinių mokyklų mokytojams gauti normalų darbą eilinėmis savaitės dienomis airiškose mokyklose, kas irgi yra nemažas pliusas. Juo labiau, kad tie kursai yra skirti jau paaugusiems mokiniams nuo 12 metų, kurie iki to laiko turės jau būti pasiekę tam tikrą kalbos žinojimo lygį. Tą jie galės padaryti lankydami lituanistines mokyklas, juolab, kad šiose mokyklose pagrindinis mokinių kontingentas kaip tik ir yra darželinio bei pradinio mokyklinio amžiaus vaikai. Taigi gaunasi tikrai tobula situacija, kai visi laimi – tiek tėvai, tiek vaikai, tiek mokyklos ir juose dirbantys mokytojai. Todėl mes labai remiame šią iniciatyvą ir, naudodamasis proga, sveikinu visus su artėjančiais naujaisiais mokslo metais ir tikiuosi, kad šįmet į lietuviškas mokyklas suplauks dar didesnis būrys lietuviukų, norinčių gerai mokėti savo gimtąją kalbą.