Labdaros organizacijos duomenimis, vis daugiau migrantų nori gauti socialinį būstą Airijoje. Duomenys rodo, kad maždaug trečdalis Dublino miesto socialinio būsto laukiančių žmonių sąraše 34 proc. yra atvykėliai iš užsienio – iš jų 19 proc. yra iš ES šalių ir 15 proc. – ne iš ES šalių, informuoja RTE.
Nuo 2016 m. bendras pareiškėjų, atvykusių iš užsienio ir laukiančių socialinio būsto skaičius padidėjo 26 proc.
Katalikiškos labdaros organizacijos „Crosscare“ atstovė Danielle McLaughlin teigė, kad toks didelis socialinio būsto laukiančių migrantų skaičius yra dėl to, kad migrantai nuomos rinkoje yra diskriminuojami, be to, jie gauna mažiau apmokamą darbą dėl tokių problemų kaip kalbos sunkumai ir tinkamos kvalifikacijos stoka.
Pavyzdžiui, Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto (Economic and Social Research Institute – ESRI) atlikto tyrimo duomenimis, žmonės iš Afrikos dažniau susiduria su diskriminacija darbo vietoje nei žmonės iš kitų šalių. Pasak instituto tyrimo, migrantai taip pat dažniau tampa benamiais.
Danielle McLaughlin nuomone, būsto rinka Airijoje yra „neįtikėtinai sunki“ migrantams iš dalies dar ir dėl to, kad jie nežino įstatymų ir savo teisių. Pasak jos, migrantai paprastai gyvena prastesniuose būstuose ir jų gyvenimo kokybė yra blogesnė.
Naujausi Dublino regiono benamių valdybos (Dublin Region Homeless Executive) duomenys rodo, kad šių metų kovo mėnesį iš viso buvo pateikta 17 510 paraiškų socialiniam būstui gauti. Iš airių buvo gauta 11 450 paraiškų, iš kitų ES šalių (įskaitant du iš Norvegijos, Ekonominės bendrijos šalies) – 3556 paraiškos, o iš kitų pasaulio šalių piliečių – 2 704 paraiškos.
Nors nuo 2016 m. bendras laukiančiųjų socialinio būsto žmonių skaičius sumažėjo 2301 žmogumi arba 12 proc., tačiau per tą laiką 841 žmogumi, arba 45 proc. padidėjo paraiškų iš žmonių, atvykusių į Airiją ne iš ES šalių.
Kiekvienas laukiančio socialinio būsto žmogaus atvejis yra nagrinėjamas individualiai – net ir Airijos piliečiai, kurie kreipiasi dėl socialinio būsto, pavyzdžiui, Dubline, turi įrodyti, koks ryšys juos sieja su sostine, sakykim, darbas, šeima ir t. t.
Kitų ES valstybių gyventojai turi čia dirbti arba turi būti dirbę Airijoje anksčiau, tačiau dėl kokių nors priežasčių, tarkim, ligos ar nelaimingo atsitikimo, laikinai nedirba. Asmenys, kurie nėra ES šalių piliečiai, turi turėti tinkamą vizų antspaudą, galiojantį penkerių metų gyvenimo Airijoje laikotarpiui arba atitikti kitus kriterijus, pavyzdžiui, turėti vaiką nuo Airijos piliečio. Pareiškėjas, norintis gauti socialinį būstą Airijoje, turi turėti realų būsto poreikį ir pastovų pajamų šaltinį, ne mažesnį kaip 38 500 EUR dviejų suaugusių ir dviejų vaikų šeimai.
Dabartiniame socialinio būsto laukiančių žmonių sąraše pirmauja lenkai – socialinio būsto laukia 877 Lenkijos piliečiai, po to rumunai – 825 žmonės, lietuviai – 386, JK piliečiai – 328 ir latviai – 287 žmonės. Iš ne ES šalių atvykusių piliečių socialinio būsto laukiančiųjų sąraše daugiausiai yra atvykėlių iš Nigerijos – 293 žmonės, po to seka atvykę iš Somalio – 237 žmonės, iš Pakistano – 128 ir Kongo – 119 žmonių.
Nedaug paraiškų socialiniam būstui Airijoje gauti yra pateikę žmonės, atvykę iš Azijos ir Pietų Amerikos šalių. Socialinį būstą Airijoje norėtų gauti 52 Brazilijos piliečiai, 51 Kinijos pilietis ir 24 Indijos piliečiai. Daugelis šių tautybių žmonių atvyksta į Airiją, kad gautų studentų vizas, tačiau jos neatitinka socialinio būsto kriterijų.
Parengta pagal https://www.rte.ie/news/dublin/2019/0815/1068870-housing/ inormaciją
