Home Aktualu 12 Kūčių stalo patiekalų: ką simbolizuoja šis skaičius ir kokių patiekalų nepamiršti?

12 Kūčių stalo patiekalų: ką simbolizuoja šis skaičius ir kokių patiekalų nepamiršti?

109
0

Laikas ir taip lekia šuoliais, o mes savo elgesiu šį procesą tik dar labiau paskatiname: rodos, ką tik nugrūdome vasarinius rūbus į spintos gilumą, o mintys jau netikėtai krypsta link…žiemos. Speigų ir geliančio šalčio gal ir nelaukiame, tačiau, prisiminus ramybe ir šiluma dvelkiančias Kūčias, nejučia šyptelime…Šiandieninio materialaus, žaibišku gyvenimo tempu bei globalizacija pasižyminčio pasaulio kontekste Kūčios daugelyje šeimų išliko vienintele diena metuose, kai, prie bendro stalo susėdusi  šeima (o neretai ir dalis plačios giminės), atranda laiko pabendrauti.

Apie senolių aktyviai praktikuotus Kūčių vakaro burtus bei prietarus daugelis esame girdėję tik iš nuogirdų (džiugu už tas šeimas, kurios vieną ar kitą ritualą puoselėja iki šiol), tuo tarpu 12 patiekalų „taisyklės“ laikosi kone visi, net mažai ką bendro su religija turintys lietuviai. Ką simbolizuoja šis skaičius, kokie patiekalai privalo įeiti į mistinį Kūčių „dvyliktuką“ bei kitos, su maistu susijusios tradicijos – šio straipsnio tema. Juk būtent dabar – pats laikas „pasikaustyti“ teorijoje, jog, atėjus Kūčių dienai, žinotume, ką ir kodėl turime dėti ant stalo, kad ši šventė taptų dar tikresne ir dvasingesne.

Kas slepiasi po 12 Kūčių stalo patiekalų?

Kūčios daugeliui mūsų siejasi su krikščioniškomis tradicijomis, tačiau iš tikrųjų ši šventė buvo minima jau pagonybės laikais, tad interpretacija, neva 12 šventinių valgių turi kažką bendro su 12 apaštalų, nėra teisinga. Pasak etnologų, 12 valgių simbolizuoja 12 metų mėnesių. Kiekvienas patiekalas gali būti suprantamas kaip padėka Dievui (pagonybės laikais – dievams) už dar vienus sėkmingai pragyventus metus ir galimybę  sulaukti šventės. Analizuojant tradiciniam stalui būdingą meniu, nesunku pastebėti, jog patiekalų sudėtyje galima rasti metų laikams charakteringų produktų.

Be kokių patiekalų negali apsieiti Kūčių stalas?

Natūralu, jog kiekvienais metais savo namiškius norisi nustebinti išskirtiniais, dar neragautais Kūčių patiekalais, verta išbandyti ir netradicinius Kūčių patiekalus, tačiau vietos ant stalo neturėtų prarasti ir tradiciniai, simbolinę prasmę turintys patiekalai bei produktai.

Žuvis ir silkė. Jei pagonių įsitikinimai per Kūčias leido valgyti ir mėsą, tai krikščionims šis produktas yra griežtas tabu: sotumą suteikia žuvies ir silkės patiekalai, turintys aiškią sąsają su apaštalais žvejais bei kitais religiniai motyvais. Daugelio mėgstama lydeka simbolizuoja dar ir vaisingumą.

Kūčiukai. Tai – bendrinis, visiems žinomas patiekalo pavadinimas, skirtinguose šalies regionuose turintis ir kitus vardus: prėskučiai, šližikai, galkutės, parpliukai, bambolikai, kleckai. Kūčiukai turi net kelias prasmes: paskutinės vakarienės, vėlių vaišinimo, sugrįžtančios saulės simbolis.

Aguonpienis. Šis patiekalas gaunamas sutrintas aguonas (tikėta, jog šį darbą gali atlikti tik vyrai) užpylus cukrumi ar medumi pagardintu vandeniu. Aguonų pienas tapatinamas su dvasių gėrimu.

Kūčia (įvairūs javai, užpilti medumi pasaldintu vandeniu). Tai – dvasių vaišėms skirtas maistas. Protėviai pagonys šiuo patiekalu pamaitindavo ir bites, taip pat jį aukodavo derliaus dievams.

Avižinis kisielius. Tai – dar viena iš vaišių, skirta kartu švęsti susirinkusioms vėlėms bei auka dievams ir gamtos stichijoms. Dažnai avižinis kisielius pakeičiamas vaisiniu kisieliumi, tačiau Kūčioms kisielius tiesiog privalomas.

Obuoliai, medus, riešutai. Tai – produktai, dėl savo skonio galintys būti vadinami Kūčių stalo desertu. Obuolys – ne tik nuodėmės, užtrauktos pirmųjų žmonių, bet ir vaisingumo simbolis. Medus tapatinamas su sveikata ir šviesa, o riešutai – stiprybe.

Štai keletas tradicinių receptų.

Kūčiukai

Ingredientai

Miltai 500 g
Vanduo 200 ml
Mielės 15 g šviežios
Aguonos 50 g
Cukrus 50 g
Aliejus 2 valg. š.
Druska 1 arbat. š.

Kaip gaminti

Mieles ištrinkite su cukrumi. Vandenį šiek tiek pašildykite ir supilkite į jį mieles bei pusę miltų. Išmaišykite, užberkite miltų sluoksnį ir padėkite šiltai, kad pakiltų.

Iškilus tešlai, suberkite likusią dalį miltų, įpilkite aliejaus, suberkite aguonas, druską ir minkykite, kol tešla taps tampri, nebelips prie rankų.

Išminkytą tešlą padėkite šiltoje vietoje 50–60 min., kad pakiltų.

Pakilusią tešlą gerai išminkykite ir voliokite plonus volelius. Pjaustykite juos gabaliukais ir berkite į miltais pabarstytas skardas.

6–8 min. kepkite 180 °C orkaitėje, kol gražiai paruduos.

Virtinukai su grybų įdaru

Ingredientai

Miltai 350 g tešlai
Kiaušiniai 1 vnt. tešlai
Druska 1 arbat. š. žiupsnelis tešlai ir 1 arbat. š. įdarui
Grybai 500 g šviežių grybų kepurėlės – įdarui
Sviestas 2 valg. š. įdarui

Kaip gaminti

  1. Miltus persijokite ant lentos, įmuškite kiaušinį, įberkite druskos, įpilkite 2–3 šaukštus labai šalto vandens (galima palaikyti šaldymo kameroje) ir minkykite tol, kol tešla nebelips prie rankų. Tada ją suspauskite į vieną gabalą, įvyniokite į drėgną skepetą, palaikykite šaltai, kad sustingtų, ir tik tada kočiokite.
  2. Paruoškite įdarą: grybus gerai nuplaukite, stambesnius supjaustykite, smulkesnius palikite sveikus. Puode išlydykite sviestą, sudėkite grybus, pasūdykite ir troškinkite, kol išgaruos visas skystis. Ataušusią masę sukapokite.
  3. Iš plonai iškočiotos tešlos stikline išspauskite skritulius, ant kiekvieno uždėkite po šaukštą įdaro ir gerai užspaudykite kraštelius.
  4. Paruoštus virtinius dėkite į verdantį pasūdytą vandenį. Kai iškils į paviršių, pavirkite dar 5 min. ir išgriebkite.
  5. Virtinukus skanu valgyti su sviesto, grietinės ar svogūnų padažu.

Silkė su razinomis

Ingredientai

Silkė 500 g filė
Razinos 100 g tamsios ir šviesios
Aliejus 3 valg. š.
Pomidorų padažas 4 valg. š.
Kvapieji pipirai 1 žiupsnelis
Cinamonas 1 žiupsnelis

Kaip gaminti

  1. Razinas išmirkykite vandenyje, geriausiai per naktį.
  2. Svogūnus smulkiai supjaustykite ir kartu su išmirkytomis razinomis patroškinkite keptuvėje.
  3. Baigiant troškinti, sudėkite kvapiuosius pipirus, cinamoną, pomidorų padažą. Palaukite, kol padažas atvės, ir tuomet dėkite šalia supjaustytos silkės.

Karpių kukulių drebučiai

Ingredientai

Faršas 400 g 400 – 450 karpių
Kiaušiniai 3 vnt. 2 kietai virti
Manai 5 g 1 arbat. š.
Pipirai 1 žiupsnelis
Druska 1 žiupsnelis
Želatina 30 g 1 pakelis skirtos žuvų drebučiams ruošti
Pomidorai 10 vnt. vyšniniai
Petražolės 1 sauja

Kaip gaminti

  1. Želatiną paruoškite, kaip nurodyta ant pakuotės, ir šiek tiek atvėsinkite. Faršą sumaišykite su kiaušiniu, manų kruopomis, pagardinkite pipirais ir druska. Iš paruoštos masės formuokite kukuliukus ir apie 15 minučių virkite sūdytame vandenyje. Išgriebkite kiaurasamčiu ir gerai nuvarvinkite. Į keturis nedidelius dubenėlius įpilkite po 3–4 šaukštus paruošto želatinos sultinio ir dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų.
  2. Vyšninius pomidorus supjaustykite griežinėliais ir sudėkite ant sustingusio sluoksnio, padėkite kelis lapelius petražolių, apšlakstykite pomidoriukus želatinos sultiniu ir vėl dėkite į šaldytuvą, kad sustingtų. Tada užpilkite želatinos sultinio tik tiek, kad būtų apsemti pomidorai, ir vėl sustingdykite. Sudėkite likusius kukulius, užpilkite sultinio, kad juos apsemtų, ir vėl dėkite į šaldytuvą. Kiaušinius nulupkite, supjaustykite griežinėliais ir sudėkite ant kukulių. Užpilkite likusiu želatinos sultiniu ir per naktį laikykite šaldytuve. Kitą dieną panardinkite dubenėlius į karštą vandenį, kraštus apipjaukite peiliu, pakratykite, kad drebučiai atšoktų nuo kraštų, dugno, ir išverskite į lėkštes.

Ką svarbu žinoti prieš sėdant už Kūčių stalo?

Visi žino, jog Kūčių vakarienės metu reikėtų paragauti bent po kąsnelį kiekvieno patiekalo. Tai padaryti visai paprasta, jei visą dieną nuoširdžiai laikomasi pasninko (tradiciškai alkį malšinti galima tik šutintais žirniais), o prie šventinio stalo sėdama tik danguje įsižiebus Vakarei žvaigždei.

Ruošiantis Kūčių vakarienei, svarbu ne tik tai, kaip padengsite stalą (nors balta staltiesė ir po šia patiestas šienas paryškins vakaro atmosferą) bei ką ant jo dėsite, bet ir su kokia nuotaika tam ruošitės. Senoliai tikėjo, jog šį vakarą susirenka ne tik gyvieji, bet ir dvasios, kurioms padedama tuščia lėkštė ant stalo, o patiekalai paliekami per naktį, jog šios galėtų ramiai vaišintis.

Kūčios ir ruošimasis šiam vakarui neturėtų sietis su vergišku darbu virtuvėje: tai – ramybės, darnos, harmonijos ir betarpiško bendravimo tarpusavio metas. Vietoje įmantrių patiekalų išbandykite tradicinius, paprastai pagaminamus, savyje turinčius ne tik kalorijų, bet ir gilią simbolinę prasmę. Į pasiruošimą įtraukite visą šeimą, galvodami apie artimuosius, kurie bus šalia bei tuos, kurių jau nėra. Kas žino, o gal iš tikrųjų šie užsuks pasivaišinti kūčia ar aguonpieniu…