Nors lietuviai su euru gyvena jau daugiau nei 6 metus, tačiau lito nepamiršo – vien šįmet Lietuvos banko kasose pakeista apie 3 mln. litų, o neiškeistų dar likę apie 416,1 mln. Visgi tikėtis, kad kada nors Lietuva susigrąžins litą, neverta – ekspertai sako, kad turėti savo valiutą būtų rizikinga, be to, euras padėjo išgyventi ir koronaviruso krizę.
Nuo 2002 metų vasario 2 d. litas fiksuotu kursu buvo susietas su euru, 2004 m. Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos (ES), o 2015 m. jos valiuta tapo euras. Ir sunku įsivaizduoti, kad ši orientacija keistųsi. Paslėpė ir pamiršo Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė sakė, kad gyventojai vis dar keičiasi litus į eurus, tačiau bendros per laikotarpį iškeistos sumos yra mažesnės nei pirmaisiais metais po euro įvedimo.
Per 2021 m. pirmą pusmetį LB kasose atlikta apie 2 tūkst. litų keitimo operacijų, kurių metu pakeista apie 3 mln. Lt (860 tūkst. Eur). Nors operacijų skaičius daugiau nei 1,5 karto mažesnis nei 2020 m. per tą patį laikotarpį, tačiau 2021 m. vidutinė vienu kartu iškeista litų suma yra didesnė. „Nuo euro įvedimo iš viso iškeista 5,4 mlrd. Lt (1,6 mlrd. Eur), o pas gyventojus dar likę apie 416,1 mln. Lt (120,5 mln. Eur). Nors suma atrodo nemaža, ji sudaro tik nedidelę dalį prieš euro įvedimą apyvartoje buvusių litų (apie 7 proc.). Iš viso pakeista 95 proc. apyvartoje buvusių banknotų ir 42 proc. monetų (skaičiuojant pagal vertę). Kaip ir tikėtasi, didžioji dalis monetų, ypač smulkiųjų nominalų (1, 2, 5 ct), liko neiškeista. Nesitikima, kad visi litai grįš į LB, nes per daugiau kaip 20 pinigų naudojimo metų dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba žmonės juos tiesiog pasiliko atminimui“, – pasakojo E.Lisinskaitė.
„Swedbank“ Lietuvoje Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė kaip vieną iš priežasčių, kodėl lietuviai net ir po tiek laiko vis dar turi litų, išskiria vyresnės kartos pomėgį santaupas laikyti grynais pinigais. „Kai kurie vis dar laiko litus, nes paprasčiausiai yra juos pamiršę – būna, kad randa po kelerių metų ir ateina išsikeisti. Visgi tas grynų pinigų laikymas yra labai nesaugus, tai sukčiams yra pagalba. O šiuo metu jų atakos kartais didesnės negu kad buvo prieš keletą metų“, – perspėjo ji.
Visgi, anot J.Cvilikienės, lito ilgėjimasis yra labiau sentimentalus – daugeliui lietuvių tik atrodo, kad „prie lito buvo geriau“. „Praeitais metais darėme tyrimą, kurio metu žmonių klausėme, kaip jiems atrodo, kaip per 10 metų pasikeitė ekonominė situacija. Daugelis manė, kad prekės pabrango gerokai daugiau, o atlyginimai pakilo gerokai mažiau, nors situacija buvo priešinga. Todėl šiuo atveju apklausos parodo daugiau žmonių emocijas, o ne realius duomenis. Be to, pamenu dar savo vaikus, kaip jie verkė, kai litai buvo keičiami į eurus – jiems atrodė, kad jų santaupos sumažėjo tris kartus“, – pasakojo ji.
Parengta pagal lrytas.lt informaciją
