2025-ieji metai ypatingi lietuviškam teatrui Airijoje “Alternatyva Alternatyvai”. Tai penkioliktieji teatro gyvavimo metai! Žiūrovų laukia ciklas renginių, skirtų šiai ypatingai progai paminėti.
Pasitikdamas penkioliktąjį teatrinės veiklos gimtadienį teatras “Alternatyva Alternatyvai” žiūrovams padovanojo naują kūrinį – spektaklį “Aštuonios mylinčios moterys”, pastatytą pagal savitu ir išskirtinai prancūzišku humoru pasižyminčio psichologinių detektyvų, dramų autoriaus, rašytojo Robero Toma pjesę “Aštuonios moterys”.
Vasario mėnesio 15 dieną šio teatro aktorė ir talentinga fotografė Lina Katkutė -Usė pakvietė pasinerti į Lietuvos istoriją, užfiksuotą fotografijų parodoje “Lietuvių senovės dievai ir deivės”. Teatralizuotame šou, surengtame Tallaght teatre, skambėjo muzika ir eilės. Aktoriai, dainininkai, šokėjai ir poetai teatro scenoje pasakojo Lietuvos istoriją, atgimusią nuotraukose.
Daug gražių renginių, skirtų paminėti lietuviško teatro “Alternatyva Alternatyvai” penkioliktąjį gimtadienį, laukia scenos mylėtojų šiemet. Gegužės mėnesio 17-18 dienomis lietuviškas teatras “Alternatyva Alternatyvai” Airijos lietuvius pakvies į šventę-spektaklį, kurio metu jie galės trumpam sugrįžti į praeitį ir pažiūrėti, kas gi buvo nuveikta per tuos penkiolika teatro veiklos metų. Renginio metu bus pristatyta dar viena unikali Linos Katkutės-Ūsės fotografijų paroda.
Tradicinio pasaulio lietuvių teatrų festivalio “ARTimi”, kuris įvyks birželio mėnesio 5 – 8 dienomis Anykščiuose, metu, lietuviškas teatras “Alternatyva Alternatyvai” pristatys du spektaklius: V.Levanovo mono pjesės “Sudie, derintojau” adaptaciją “Pianistas” ir spektaklį ”Aštuonios mylinčios moterys” pagal R.Toma pjesę.
Jubiliejinius teatro metus apvainikuos kalėdinis spektaklis visai šeimai, kurį Airijos lietuviams padovanos lietuviškas teatras „Alternatyva Alternatyvai“.
Teatro vadovė ir režisierė Laima Prokofjevienė maloniai sutiko atsakyti į klausimus:
„Alternatyva Alternatyvai“ švenčia 15 metų jubiliejų. Kaip Jūsų akimis per tuos metus pasikeitė teatras ir jo žiūrovai?
Penkiolika metų…. Pripažinkim, tai gana ilgas laiko tarpas. Nenuostabu, kad tiek žiūrovas, tiek ir teatras pasikeitė. Dabar į spektaklius suaugusiems ateina tie, kurie prieš 10 metų eidavo į vaikams skirtus spektaklius. Taip, žiūrovas pasidarė reiklesnis. Ir tai gerai. Dėl to, kad jis lankosi kituose teatruose ir gali palyginti, o jo reiklumas skatina aktorius tobulėti. Per tuos penkiolika metų aktoriai ženkliai patobulėjo. Labai smagu išgirsti, kad mėgėjais mūsų jau nevadina, o drąsiai vadina profesionalais.
Kaip manote, kodėl teatras „Alternatyva Alternatyvai“ sugebėjo išlikti ir sėkmingai veikti Airijoje tiek metų?
Mano manymu – besąlygiškas atsidavimas ir tikėjimas tuo, ką darome. Teatras – komanda, o teatro komanda – nereali. Gal kažkiek be stogo, bet tai ir yra varomoji jėga. Juk ne kiekvienas aukos savaitgalius ar vakarus, kurie užsitęsia iki paryčių, repeticijoms. Beje, nei vienam iš aktorių už tai nemokama, jie visa tai daro altruistiškai. Ir kol teatre bus tokie žmonės, teatras ir toliau gyvuos.
Kaip gimė idėja statyti spektaklį „Aštuonios mylinčios moterys“? Kodėl pasirinkote šią pjesę?
Atsakymas labai paprastas – pasirinkimą padiktavo mane supančios moterys. Ši pjesė ilgai gulėjo ant lentynos ir kantriai laukė savo eilės. Beje, kiekvienam kūriniui reikia subręsti. “Aštuonios mylinčios moterys” – savotiškas iššūkis. Tai labai intensyvus kūrinys, reikalaujantis žiūrovui parodyti tai, ko kartais plika akimi nematoma. Iššūkius aš mėgstu, taigi, pasiraitojusi rankoves, ėmiausi tą pjesę iš popieriaus perkelti į sceną.
Kuo ypatinga buvo šio spektaklio repeticijų eiga? Ar iškilo kokių nors netikėtų iššūkių?
Aštuonios moterys. Tuo pasakyta viskas. Moteriška komanda be vyriško kvapo. Moteriškais pasiplepėjimais buvo perpidyta kiekviena repeticija. Buvo smagu. Sakote, su su moterim dirbi sunku? Netiesa. Su šitom aštuoniom buvo kaifas leisti ilgas repeticijų valandas. O jei kalbėti apie iššūkius, tai tas pas stabilus vienas – surinkti visas į repeticijas. Tiesą pasakius, buvo tik kelios repeticijos, kuriose dalyvavo visos aktorės.
Koks buvo didžiausias iššūkis režisuojant spektaklį „Aštuonios mylinčios moterys“?
Suderinti repeticijų laiką, kuris tiktų visoms aktorėms. Beje, su šia problema susiduriama statant kiekvieną spektaklį.
Kaip atrenkate aktorius teatrui ir kiek svarbi Jums yra komandinė chemija?
Galiu atvirai? Taip jau yra, kad neturime prabangos rinktis aktorius. Dažnai sutikti žmonės, turintys didžiulį potencialą, pakviesti į teatrą atsako, kad neturi laiko ir pasirenka kitus prioritetus. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Žmonės, kurie yra teatro nariai – įvairiaspalviai. Tad, renkantis aktorių į tam tikrą rolę, remiuosi tuo, kas jie patys yra – koks charakteris ar išvaizda, kalbos maniera ir tembras. Nors… laikui bėgant vis dažniau ir dažniau aktorius verčiu išeiti iš savo komforto zonos ir tapti nors trumpam tuo, kuo jie nėra.
Komandinė chemija – viena iš svarbiausių spektaklio sėkmės priežasčių. Aktoriai scenoje tampa partneriais, kurie turi jausti vienas kito vidines vibracijas. Tad kiekvieną kartą prieš repeticijas kaip poterius pakartoju, – palikite savo asmenines dramas namie. Mes kuriame savo asmeninę dramą, kurioje įtampai, priešiškumui, prastam nusiteikimui vietos nėra.
Ar bendradarbiavimas su Airijos „Virgin Media“ televizija padarė įtaką teatro veiklai? Ką žiūrovai galės pamatyti dokumentiniame filme?
Tai, kad buvome pastebėti Airijos nacionalinės televizijos ir kad jie pasišovė ne tik sukurti dokumentinį filmą apie lietuvišką teatrą “Alternatyva Alternatyvai, bet ir parodyti spektaklį “Aštuonios mylinčios moterys” per televiziją – tai išties didžiulis pasiekimas. Labai didžiuojuosi visais, kurie dirbo ilgus metus – ilgų metų triūsas buvo pastebėtas ir įvertintas.
Ką gi žmonės pamatys dokumentiniame filme? Ogi teatro užkulisius. Kaip vyksta repeticijos, kaip gimsta vieni ar kiti sceniniai sprendimai, ieškojimai, charakterių analizė. Matysite aktorių susirūpinimą, ašaras, nusivylimus, džiaugsmus, girdėsite juoką, riksmus, gal netgi keiksmus. Bet svarbiausia matysite jų atsidavimą ir meilę tam, ką daro – Teatrui. O svarbiausia žmonės pamatys galutinį produktą – spektaklį, kuris bus rodomas lietuvių kalba (su angliškais subtitrais).
Ar lengva suderinti lietuvių kultūrą su Airijos teatrinės bendruomenės lūkesčiais? Kaip tai atsispindi Jūsų spektakliuose?
Labai noriu tikėti, kad pavyksta. Ir to įrodymas – pilna salė. Žiūrovai negaili komplimentų, o taip pat – konstruktyvios kritikos, kuri padeda augti ir tobulėti.
Ką šiuo metu laikote svarbiausiu teatro „Alternatyva Alternatyvai“ tikslu?
Svarbiausias teatro :Alternatyva Alternatyvai” tikslas – augti, tobulėti, būti matomiems ir pro aktyviems.
Jūsų spektaklių repertuaras labai įvairus. Kaip pasirenkate temas ir kūrinius?
Atsakymas paprastesnis nei galvojate. Mes renkamės tuos kūrinius, kuriuos,,,, turime. Taip, manipuliacijos ar režisūriniai sprendimai pakoreguoja turimus scenarijus, bet taip gimsta unikalumas. Asmeniškai man labai patinka airių “Abbey theatre” repertuaras. Jie visada pasirenka labai tikslias pjeses, kuriose pagrindinė tema atspindi tos dienos aktualijas. Iš kur jie traukia tuos scenarijus??? Aišku, kai yra finansavimas – daug lengviau. Mes neturime galimybės užsakyti pjeses pas autorius. Be abejo, mes esame dėkingi tiems, kurie pasidalino savo scenarijais be atpildo. Net dvi Laimos Vincės pjesės buvo pristatytos Airijos lietuvims – “Žygis prie jūros” sulaukė garsių aplodismentų, o “Vertėjas” buvo pristatytas airių, lietuvių, lenkų pjesių skaitymo festivalyje “Freedom” (Rež. L.Prokofjevienė). Pastaroji buvo labai pozityviai įvertinta didžių Airijos teatro kritikų.
Kaip vertinate teatro, kaip kultūrinės erdvės, reikšmę lietuvių bendruomenei Airijoje?
Teatras – reikalingas! Taškas! Jis reikalingas tiek aktoriams, tiek žiūrovams. Tai saviraiškos ir savirealizacijos būdas. Gal tai ne kiekvienam, bet tie, kurie mėgsta teatrą – vaidinti ar žiūrėti – gali pasakyti: “Mes turime “Alternatyvą Alternatyvai”! Kitas labai svarbus faktorius – tai lietuvybės išlaikymas ir sklaida.
Kaip į teatrą reaguoja jaunesnė karta? Ar matote perspektyvą pritraukti daugiau jaunimo?
Pritraukti jaunimą į teatro veiklą – vienas iš teatro tikslų. Kaip ir visur kitur reikalinga tąsa. Kad ir kaip to nenorime pripažinti – mes senstame. Ne tik kūnu. Kad jaunimas ateitų į teatrą kaip žiūrovas – jį reikia sudominti – kitokiu mastymu, neuždaryti durų modernioms pjesėms. Aišku, mums reikalingas šviežias ir jaunas kraujas ir ant scenos, kadangi mes vieną dieną turėsime pasitraukti. Kažkas po mūsų turės tęsti tai, kas buvo kažkada pradėta.
Kokios emocijos kyla, kai žiūrovai ploja po premjeros? Ar tai pateisina visą įdėtą darbą?
Labai gera! Labai labai! Tas jausmas, kai stovi ant scenos, spaudi partnerio ranką ir jauti venomis bėgančią neapsakomos palaimos bangą! Tas jausmas nerealus! Nesvarbu,net jei tai skamba savanaudiškai: Taip, aplodismentai man patinka. Dėl to verta repetuoti šimtus valandų, nemiegoti naktimis.
Kaip manote, kokia bus „Alternatyva Alternatyvai“ po dar 15 metų?
Ji bus atjaunėjusi, padūkusi, ambicinga, darbšti, atsidavusi, talentinga, kūrybinga. Žinoma, ir atpažįstama gatvėje, mylima ir laukiama. “Alternatyva Alternatyvai” bus!
Kviečiame švęsti kartu ir palaikyti šį neišsenkančios energijos ir talento šaltinį – lietuvišką teatrą Airijoje “Alternatyva Alternatyvai”!
Parengė Inga Murauskaitė
Foto: L&G Portraits; Tomas Rudys
