Mielieji,
Ar girdite? Į duris pasibeldė Gruodis. Atėjo jis ne tuščiomis rankomis – į mūsų namus ir širdis jis atnešė pačias gražiausias metų šventes.
Tuojaus visi susėsime prie Kūčių stalo. Su meilės kupinu žvilgsniu apkabinsime artimuosius, nubrauksime išdavikę ašarą prisiminę tuos, kurie šiandieną ne su mumis ir tyliai lauždami plotkelę lauksime išauštančio stebuklingo Kalėdų ryto. Kaip naujos vilties.
Nors metai buvo nelengvi, – negandos ir išbandymai negailestingai drebino pasaulį, linkiu tikėti, kad viskas bus gerai. Tikėti ir dalintis tuo tikėjimu su kitais. Dalintis gerumu ir meile savo artimui, draugui. Žmogui. Net ir visai nepažįstamui. Ir peržengiant tą menamą metų sandūros slenkstį, uždarykite duris pykčiui, melui, ligoms ir atverkite langus, užpildydami savo širdis vien tik teigiamomis emocijomis.
Su šventėmis!
Pagarbia Jūsų
Laima Prokofjevienė
