Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje inciatyva buvo paskelbtas “Airijos lietuvių 2019 Metų žmogaus” konkursas. Pirmame etape tautiečiai siūlė kandidatūras – reikėjo parašyti ambasadai žmogaus vardą, pavardę ir nuopelnus, už kuriuos galima būtų suteikti Metų žmogaus vardą. Kitame etape tautiečiai už kandidatus balsavo. Iš 16 kandidatų Airijos lietuviai išrinko visiems gerai žinomą ir mylimą dainininkę Raimondą Masiulytę Ramchurn, kuri mielai sutiko šia džiugia naujiena pasidalinti su laikraščio Lietuvis” skaitytojais ir papasakoti apie save.
– Miela Raimonda, praėjusių metų pabaigoje Airijos lietuviai išrinko jus “Airijos lietuvių 2019 Metų žmogumi” – ar tikėjotės tokio įvertinimo, ką tuomet jautėte ir ar tai jus kam nors įpareigoja?
– Labai malonu gauti tokį įvertinimą iš lietuvių bendruomenės bei pajusti tautiečių palaikymą. Ši žinia mane labai nustebino ir, žinoma, nudžiugino.
Taip, jaučiuosi įsipareigojusi mūsų bendruomenei, ypač tiems, kurie nedažnai atvyksta į lietuviškus renginius, kurie sunkiai dirba ir kurie, būdami toli nuo Lietuvos, myli savo šalį.
Šiuo metu dirbu ties nauju projektu, kuris pristatys Lietuvą platesniam klausytojų ratui, parodys, kas mes esame, kiek daug mes galime pasiūlyti vieni kitiems ir savo šaliai.
– Gal prisimenate tas emocijas, kai pirmą kartą atvykote į Airiją: kaip jus pasitiko ši šalis, ar ilgai planavote čia užsibūti, gal kėlėte sau kažkokius tikslus ir jeigu taip, ar pavyko juos įgyvendinti?
– Atvykau dar 2009-aisiais, aplankyti jaunesniosios sesers, bet ji greitai papustė padus į Londoną, kur sėkmingai siekia karjeros bei sukūrė šeimą, o aš likau studijuoti Dubline ir… sutikau savo meilę. Man visada labai patiko Airija, neišgąsdino nei aršūs vėjai, nei ausiai iš pradžių sunkiai suprantamas airių akcentas. Beje, ir Airija mane pasitiko saule bei kirais virš Liffey upės. Neturėjau ypatingų tikslų, norėjau pailsėti nuo tuometinės gana intensyvios lietuviškos vadinamos POP šlovės, bet atsisukau į save pačią ir pradėjau vėl grįžti prie muzikos, kurią studijavau Lietuvoje ir susikūriau mažą pasaulį čia. Airija mane savotiškai išgydė ir aš už labai daug ką esu šiai smaragdo salai dėkinga.
– Dainuojate tiek angliškai, tiek lietuviškai, esame girdėję jus giedant net Airijos himną – ar labai sunku dainuoti svetima kalba?
– Visada mieliau dainuoti lietuviškai, lengviau atsiverti, kai kurie mane išgirdę dainuojant gimtąja kalba, netgi sako, kad skambu nuoširdžiau ir labai jautriai. Galbūt, bet anglų kalba dabar man taip pat tapo ne tokia jau svetima, galima sakyti, kad tai – universali kalba. Dauguma mėgstamų atlikėjų kuria angliškai būtent tam, kad galėtų pasiekti platesnį klausytojų ratą. Man patinka išbandyti viską – šiuo metu mokausi airių kalbos ir man jau teko garbė sugiedoti Airijos himną. Airių kalba labai sudėtinga, bent jau man taip atrodo, bet neapsakomai graži ir gili. Atrodo, net šiurpuliukai per kūną perbėga, kai girdžiu ją.
– Koks muzikinis stilius jums artimiausias ir kodėl?
– Man patinka labai skirtingų stilių muzika – pradedant nuo sunkaus roko, techno iki rusiškų romansų. Asmeniškai man svarbu, kad muzika “užvestų”, keltų emocijas, kažkaip “užkabintų”. Dažniausiai save “pagaunu” klausantis soul’o ar motown stiliaus kompozicijas – o kas gali būti geriau, nei truputis praeities hitų?! Beje, man dar labai patinka šokti.
Kalbant apie atlikimą, vėlgi, labai daug kas priklauso nuo melodijos ir pačios minties. Aš nesibodžiu įvairių stilių, įdomu save išbandyti įvairiuose apmlua. Šiuo metu įrašiau naują kūrinį, kuris yra tikrų tikriausias bliuzas.
– Gal galite laikraščio “Lietuvis” skaitytojams pristatyti savo naują albumą “Blue Moon” – kokias emocijas, jausmus į jį sudėjote ir kur jį galima įsigyti?
– Labai smagu pristatyti savo naują Jazz/Swing albumą “Blue Moon”, kurį įrašiau Dubline prieš Kalėdas drauge su vienais geriausių Airijos Jazz virtuozų. Viršelį bei video nufotografavome ir nufilmavome Mauricijuje, kur skubiai turėjau išvykti. Tai jaukus, raminantis ir į auksinę erą nukeliantis albumas, jį galima įsigyti “Amazon”, mano puslapyje Raimondamusic.com bei Jazz Ireland puslapyje.
– Ar Airijoje užsiimate tik muzika, dainavimu, o gal dirbate ir kitą darbą, juk iš muzikos, dainavimo turbūt nėra lengva pragyventi….
– Šiuo metu užsiimu tik dainavimu, na, jei galima tai pavadinti tik dainavimu! Repeticijos, įrašai, kelionės – visa tai atima daug energijos, o žiūrovas mato tik pagrindinį-galutinį produktą. Anksčiau labai domino ir norėjau vesti savaitines muzikos pamokėles vaikams, galbūt, kai atrasiu daugiau laiko, būtinai ties tuo susikoncentruosiu.
– Daugelis Airijos lietuvių jus matė tik scenoje – gal galite papasakoti aie save: kas ir kada pastebėjo, kad turite nuostabų balsą, kaip klostėsi jūsų muzikinė karjera Lietuvoje ir kaip ji klostosi dabar, ar turite šeimą, draugų ir kas jūsų laukia Lietuvoje?
– Aš pavadinčiau save lengvai ir betarpiškai bendraujančiu žmogumi, bet mano gyvenimas nebuvo labai lengvas, į muziką visada žiūrėjau kaip į savotišką terapiją ir ji tuo ir dabar man išliko.
Dar mažytė būdama tvirtai žinojau, kad būsiu dainininkė arba televizijos direktorė – dabar labai juokingai skamba: įsivaizduoju save mažą, atsistojusią ant medinės obuolių dėžės ir visiems liepiančią manęs klausytis!…
Pradinių klasių mokytoja atkreipė mano mamos dėmesį į galimybę studijuoti muziką. Išleidusi į mokslus mama su vyresnėle seserimi vėliau mane užrašė į Čiurlionio menų mokyklą, kur būdama vos 12-os išvykau iš namų mokytis choro dirigavimo, klasikinio fortepijono bei operos dainavimo. Būdama 16-17-os metų “peršokau” į Jazz vokalą, kur įstojusi pirmu numeriu, Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje Vilniuje pradėjau savo išprotėjusią karjerą! Tiesa, prieš tai mama už paskutinius pinigus man per gimimo dieną padovanojo gražų, žvilgantį “Riga” pianiną, kad galėčiau mokytis. Niekada to nepamiršiu – jaučiu didžiulę pareigą į savo talentą žiūrėti labai atsakingai.
Mano šeima ir draugai išsibarstę po Europą, todėl man pavyksta nemažai pakeliauti.
Jau ilgą laiką nevartoju alkoholio, tai padeda sutaupyti trumpoms kelionėms bei išlaikyti gerą savijautą tarp skrydžių bei įrašų – labai rekomenduoju visiems!
– Ar siejate savo ateitį su Airija, o gal svajojate grįžti namo?
– Labai dažnai skraidau į Lietuvą muzikiniais tikslais ar aplankyti savų, bet aš neprisirišu per daug prie vienos vietos. Airija man buvo ir yra labai dosni, daug galimybių atverianti šalis, bet aš save taip pat labai gerai įsivaizduoju kur nors Airijos kaimelyje rašančią memuarus apie Lietuvą arba atvirkščiai.
Aš – nuotykių ieškotoja, man visur patinka, kur yra ką veikti, greit adaptuojuosi ir jeigu pajusiu nenumaldomą ilgesį, jau net žinau kurias knygas bei sukneles griebsiu ir keliausiu į Lietuvą. Bet man taip pat gali šauti į galvą išskristi į Paryžių ir, tarkim, metus ten pagyventi. Ir ką jūs man padarysite?!
– Artėja Šv. Valentino diena – ką jums reiškia meilė ir ko galėtumėte palinkėti Airijos lietuviams?
– Nuskambės galbūt šiek tiek nuvalkiotai, bet išties visos mano dainos – apie meilę. Meilė, aistra, moteriškumas – man visa tai yra gyvenimo varikliai. Neseniai su vyru romantiškoje Rygoje šventėme šeštąsias vestuvių metines – vėl pasijutome jaunavedžiais.
Linkiu niekada nebijoti viską pradėti iš naujo, taip kaip prieš dešimtmetį nepabijojau aš. Meilė, aistra ir kiekviena diena yra dovana – linkiu visa tai visiems turėti ir branginti.
– Dėkojame, Raimonda, už nuoširdų pokalbį, linkime puikios kūrybinės sėkmės, didžiulės asmeninės laimės ir laukiame naujų jūsų pasirodymų.
Nuotr.: Vytautas Dranginis, Vida Gaule, Joao Pens, Darius Kryževičius, Ruths Lajoie
