Kiekviename pasaulio kampelyje yra dalelė Lietuvos

Rugsėjo 7-9 d. Dubline vyko Pasaulio lietuvių profesionalų klubų susitikimas, kuriame dalyvavo ir Lina Žukauskaitė – Užsienio reikalų ministerijos Užsienio departamento direktoriaus pavaduotoja. Renginiui pasibaigus ji savo mintimis ir įspūdžiais mielai sutiko pasidalinti su laikraščio „Lietuvis“ skaitytojais.

Vizitai į Airiją

Džiaugiuosi turėdama galimybę Airijoje viešėti jau trečią kartą. Pirmąjį kartą kolegų iš Airijos užsienio reikalų ir prekybos departamento kvietimu dalyvavau  įdomiame Airijos diasporos renginyje „Global Irish Civic Forum“, antrąjį – prieš dvejus metus – dalyvavau Lietuvos ambasadoje Airijoje vykusiame seminare čia gyvenantiems lietuviams, kuriame buvo gvildenama įsitraukimo į diasporos organizacijų veiklą tema, lietuvybės skatinimo paauglystės laikotarpiu iššūkiai, taip pat aptarta „Globalios Lietuvos“ programa. Šio vizito tikslas – susitikti su jaunais lietuvių profesionalais iš viso pasaulio.

Pasaulio lietuvių profesionalų susitikimas Dubline

Šis susitikimas – tai jau antrasis lietuvius profesionalus jungiantis tarptautinis renginys. Labai džiugu, kad po pirmojo susitikimo, prieš metus vykusio Kopenhagoje, lietuvių profesionalai, šiuo metu gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse, nusprendė, kad jiems ir toliau labai įdomu bendrauti, dalintis patirtimi, generuoti naujas idėjas, keistis informacija, pasakoti apie nuveiktus darbus ir vieniems iš kitų pasimokyti. Į renginį, kurį puikiai organizavo Lietuvių profesionalų tinklas Airijoje, atvyko profesionalų klubų atstovai iš Kopenhagos, Stokholmo, Londono, Liuksemburgo, Čikagos, Los Andželo, Vašingtono. Lapkričio mėnesį turėtų būti paskelbta, kur vyks trečiasis susitikimas.

Labai džiugu matyti, kaip plečiasi aktyvių, motyvuotų lietuvių profesionalų, kurie be savo profesinių interesų taip pat domisi ir lituanistinio švietimo klausimais, dalyvavimu socialiniuose projektuose, įvairiomis kitomis iniciatyvomis, tinklas.

Mums labai malonu, kad Užsienio lietuvių departamentas taip pat buvo pakviestas į šį susitikimą pristatyti „Globalios Lietuvos“ programos, kurios pirmasis etapas baigs galioti kitais metais, ateities vizijos.

Taipogi noriu paminėti labai įdomų ir prasmingą pranešimą, kurį šiame susitikime parengė Seimo – Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos ko-pirmininkas profesorius Rimvydas Baltaduonis iš Vašingtono, kalbėjęs apie būsimus Respublikos Prezidento rinkimus ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo ir užsienio lietuvių dalyvavimą juose. 2016 metais R. Baltaduonis buvo akcijos „Mūsų metas dabar“, kuria užsienio lietuviai buvo raginami balsuoti, iniciatorius. Tais metais vykusiuose Seimo rinkimuose užsienyje gyvenančių tautiečių aktyvumas išaugo, tačiau visvien tesiekė 16 400. Tam, kad užsienio lietuvių siekis turėti savo atskirą atstovą Seime būtų sprendžiamas, reikia, kad rinkimuose registruotųsi bent 33000 už Lietuvos ribų gyvenančių tautiečių. Akcija „Mūsų metas dabar“ pradeda suktis ir vėl – tikimės, kad kitais metais Lietuvos piliečių užsienyje aktyvumas bus gerokai didesnis.

“Globali Lietuva”

Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas, koordinuojantis “Globalios Lietuvos” programos įgyvendinimą, parengė diasporos politikos nuo 2020 iki 2030 m. gairių projektą, kuriame išdėstėme viziją, kokia turėtų būti antroji “Globalios Lietuvos” programa. Prasideda kitas etapas – konsultuosimės su kitomis gausias diasporas turinčiomis šalimis (jau spalio pradžioje į Vilnių atvyks diasporos politikos planuotojai iš Airijos, Lenkijos, Gruzijos, Graikijos, Rumunijos, kitų šalių) ir, savaime suprantama, su Pasaulio lietuvių bendruomene, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, profesionalų klubais – tiesioginis ryšys, dialogas su diaspora, kuri yra programos dalyvė, yra pats svarbiausias.

Labai svarbu visiems kartu įvertinti tai, kas buvo vykdoma iki šiol, kokios priemonės pasiteisino, ką reikėtų keisti ir tobulinti. Pirmosios programos metu įgyta patirtis yra labai svarbi žengiant kitą žingsnį diasporos politikoje. Diaspora yra neatskiriama valstybės dalis, o būdama nevienalytė ji atitinkamai reikalauja ir labai skirtingų tikslinių įgyvendinimo priemonių. Planuojant veiklas ir komunikaciją būtina atsižvelgti į skirtingas emigracijos bangas, skirtingas kartas, interesus, skirtingą ryšį su Lietuva ir net į tai, kad ne visi lietuvių kilmės asmenys kalba lietuviškai. Norėdami bendrauti su kuo daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių turime naudoti kuo įvairesnius komunikacijos būdus – ir tiesiogiai, ir per spausdintą žodį, ir įvairiuose socialiniuose tinkluose internete. Nors ir dabar naudojama nemažai komunikacijos kanalų, visgi pasiekiamumas vis dar yra nedidelis – siunčiama informacija, pasiekia, mūsų nuomone, tik apie dešimt procentų užsienio lietuvių.

Lietuviai užsienyje

Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad užsienyje gyvena apie 1,3 milijono lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. Kiekvienas jų, ištaręs, kad yra iš Lietuvos, tarsi tampa šalies atstovu, neformaliu jos ambasadoriumi. Esame nuoširdžiai dėkingi užsienio lietuvių organizacijoms, visiems aktyviems pasaulio lietuviams, nuoširdžiai puoselėjantiems ryšį su Lietuva.

Teko aplankyti ne vieną bendruomenę ir susidaro įspūdis, kad ir kur nukeliaučiau, visur randu Lietuvą, kurią puoselėja, augina ten gyvenantys lietuviai. Ypatingą įspūdį paliko vizitas Jungtinėse Amerikos Valstijose – Čikaga ne veltui vadinama Lietuvos diasporos sostine. Lemonte veikiantis Pasaulio lietuvių centras – tikras lietuvybės lopšys, kuriame veikia kelios dešimtys lietuviškų organizacijų, trijose krepšinio salėse treniruojasi jaunieji lietuvaičiai sportininkai, savo erdves repeticijoms turi šokėjėliai, veikia muziejai, tautodailės dirbtuvės. O kur dar kiti lietuvių centrai, daugybė organizacijų, lietuviškų bažnyčių ir parapijų, laikraščiai. Visa tai daro didelį įspūdį. Čikagoje veikia ir nemažai labdaringą veiklą į Lietuvą nukreipusių lietuviškų organizacijų, lietuvybės išsaugojimą ir paramos Lietuvai projektus finansuojančių pačių tautiečių aukomis sukurtų fondų. Nors mus skiria tūkstančiai kilometrų, gerumui, žmogiškai šilumai ir rūpesčiui atstumas – ne kliūtis.

Ir vienas žmogus gali pakeisti Pasaulį

Nuostabus pavyzdys – Airijoje veikianti ir labai daug ypatingai gražių projektų įgyvendinusi organizacija „Airijos lietuviams rūpi“. Jau dvylika metų pati savanoriauju labdaros ir paramos fonde „Rugutė“, globojančiame onkologinėmis ligomis sergančius Lietuvos vaikus, todėl žinau, kokia šiems vaikams ir jų šeimoms svarbi yra ištiesta gerumo ranka. Matydama, kiek gero užsienyje gyvenantys lietuviai padaro vardan sergančių vaikų ir kokia ši pagalba yra nuoširdi, noriu visiems geradariams nusilenkti ir, nors žinau, kad tai daroma ne dėl padėkos, iš visos širdies padėkoti – už neabejingumą, už susitelkimą, už tai, kad kuriate tikrus Gerumo stebuklus.

Nesutinku su nuomone, kad vienas žmogus negali pakeisti pasaulio. Kiekvieno neabejingo žmogaus ištiesta pagalbos ranka gali pakeisti visą kito žmogaus pasaulį: ar tai būtų auka medicininei įrangai, vaistams, ar padovanotas kraujo lašas, ar apkabinimas sunkiausiu metu.

Grįžimas Namo

Valstybė ir diaspora, kaip sako diasporos ekspertas airis Kingsley Aikins, skaitęs pranešimą šio renginio metu, tai tarsi „protų ir širdžių ryšys“. Planuodami naują programą, norime užtikrinti, kad šis ryšys, kuris Lietuvai visuomet buvo labai svarbus, taptų dar aktyvesnis. „Globali Lietuva“ – tai programa, kurios pagrindinis tikslas yra sukurti kuo palankesnes šios partnerystės sąlygas, todėl ieškome ir visuomet laukiame gyvenančių užsienyje įžvalgų ir siūlymų.

Apibendrindama sakyčiau, kad „Globali Lietuva“ – tai grįžimas į Lietuvą. Ir nebūtinai šis grįžimas dabar turi būti fizinis – juk grįžtame su kiekviena vaiko pamoka lituanistinėje mokykloje ar namuose išmoktu nauju lietuvišku žodžiu, grįžtame pasakojimais apie Lietuvą, grįžtame savo darbais Lietuvai,  pasidalinimais žiniomis, patirtimi, grįžtame nuoširdaus gerumo ir ištiestos pagalbos rankos akcijomis, padėdami tiems, kuriems jos labiausiai šiuo metu reikia. Globali Lietuva – tiltai, kuriais grįžtame Namo.