Atrodo, vos pasibaigę mokslo metai vėl prasidėjo. Mokytojo kasdienybė – tonos informacijos, straipsnių, knygų, kurias privalai perskaityt ir tai ne visada nuneša tave, kaip skaitytoją, į įstabų, kitonišką pasaulį. Arba gali pasirinkti dar vieną kelią į kažko naujo atradimą – atidėk tavęs tiek ilgai laukiančias knygas ir nukeliauk tikrų pramogų su moksleiviais į vasaros stovyklą Lietuvoje.
Tą mes ir padarėme liepos 3 – 9 dienomis su Kavano „Gintarėlio“ lituanistinės mokyklos vadove Donata Simonaitiene ir trečius metus iš eilės su mokyklos kolektyvu įgyvendinome projektą „Lietuva + Airija = Aš“. Šią sėkmingą veiklą palaiko ir dalinai finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, esame labai dėkingi! Užsienio lietuvių skyriui už palaikymą – Ačiū!
Tad leiskite trumpai Jums papasakoti, ką pavyko nuveikti su stovyklos dalyviais – vyresnių klasių moksleiviais per šių metų kelionę į Vilnių.
Be lietuvių kalbos vyresnėse klasėse vedame pamokas ir apie Lietuvos istoriją, kultūrą, aptariame šių dienų aktualijas. Ir ką gi? Pasakoji apie signatarus, Pilies gatvę, Vilnių, o dalis moksleivių jame buvo arba maži ir nieko neprisimena, arba tik kartą, arba visai nebuvę. Tad mintis nuvežti ir parodyti vaikams Vilnių užgimė praeitais metais, o šiais pavyko ją įgyvendinti. Juk taip svarbu, kad Lietuvos kraštas taptų vis aiškesniu, o istoriniai įvykiai, asmenybės, kultūra sužaižaruotų įvairesniais atspalviais, atsirastų naujos Lietuvos matymo perspektyvos. Tad kelionės į Lietuvą – puikus ir įdomus būdas tai padaryti.
Su klase lankėmės Lietuvoje jau ir 2017-ųjų metų vasarą, tai buvo pirmieji projekto „Lietuva + Airija = Aš“ metai. Keliavome po Aukštaitiją, tad jos sostinėje Panevėžyje mūsų laukė draugai. Panevėžio neaplenkėme ir šiemet. Pirmąją dieną nuvažiavome į Panevėžio socialinės paramos centrą, kur mūsų laukė kiti projekto dalyviai. Esame labai dėkingi Linai Kazokienei už organizuotą transportą, ekskursijas, edukacinius užsiėmimus ir aišku vaišes!
Smagu buvo pakeliauti po Panevėžio apylinkes. Pasivaikščiojimas po Čičinsko kalną leido vaikams suprasti, kaip žmonių pasakojimai virsta padavimais. Linų muziejuje, kuris įsikūręs senajame malūne, pamatėme ne tik gaminius iš šio nuostabaus augalo, bet ir susipažinome su ilgu lino apdirbimo keliu, pabandėme juos mušti ir šukuoti. Vėliau keliavome į Upytės amatų centrą, kur pasitelkdami senąjį virvių pynimo metodą, pasigaminome trispalves draugystės juosteles. Sutvirtinę savo draugystę, nieko nebijodami nukeliavome į stumbrų buveinę, kuri yra Krekenavos regioniniame parke. Didingi gyvūnai visada išliks mūsų širdyse.
Apsvaiginti gamtos grožio ir įspūdžių grįžome į Vilnių tam, kad pasinertume į sostinės atmosferą, istoriją, grožį ir pajaustume jos modernumą. Programą pasistengėme sudėlioti taip, kad moksleiviai ne tik geriau perprastų senuosius Lietuvos, bei jos sostinės, laikus, bet ir pamatytų Vilnių, kaip modernų miestą, įžvelgtų galimybes jame tęsti savo mokslus. Savo dieną pradėdavome labai anksti, o numigti pavykdavo vos kelias valandas, tad spėjome aplankyti daug objektų ir muziejų.
Vilniaus Katedros požemiai, susitikimas Valdovų rūmuose su archeologu Egidijumi, kuris dalyvavo rūmų kasinėjimuose ir vedė ekskursiją, galbūt kažkam iš mokinių padės pasirinkti būsimą profesiją, kurią galės įsigyti Vilniaus Universitete, kuriame mus irgi svetingai priėmė ir aprodė Senojo Universiteto architektūrinį ansamblį. Observatorijos salėje radome airių kalbos žodyną, vaikai nustebo, kad ir Lietuvoje yra domimasi airių kalba, štai ir dar vienas suartėjimo taškas. Nesuskaičiuojami Šv. Jonų varpinės laiptai nuvedė mus į Vilniaus padangę, atsivėrusi panorama užgniaužė kvapą. Štai tau Vilnius, visas kaip ant delno, pasiimk ir išsaugok atmintyje. Realybė, aiškios formos, faktai – reikia atsipūsti, tad pasinėrėme į iliuzijų pasaulį ir pramogavome iliuzijų kambariuose.
2018 metais kartu su Lietuva šventėme Nepriklausomybės 100-metį, su mokykla organizavome parodą Kavano bibliotekoje, domėjomės signatarais, jų gyvenimo istorijomis, todėl ankstyvą liepos 6-osios rytą pradėjome nuo Signatarų namų, o po to prisijungėme prie Vilniaus gyventojų ir svečių į šventinį minėjimą prie Prezidentūros, kur vaikai galėjo pamatyti gyvai, kaip švenčiamos Mindauginės Vilniuje. Žinojome, jog 21 valandą Lukiškių aikštėje su visu pasauliu bus giedamas Lietuvos himnas. Turėjome daug laiko, todėl nusprendėme parodyti paaugliams, jog Vilnius yra modernus ir šiuolaikiškas miestas. Į pagalbą pasitelkėme draugišką ir profesionalų MO kolektyvą. Popietę praleidome nuostabiame traukos centre – nerealiame šiuolaikinio meno muziejuje. Ir išvis meno mūsų kelionėje buvo daug, Užsienio Reikalų Ministerijos atstovė Lina Žukauskaitė pakvietė mus į svečius, kur kaip tik tomis dienomis buvo atidaryta lietuvių išeivijos menininkų kūrinių paroda.
Kad vaikai labiau suprastų laisvės kainą ir vertę, pajustų, ką teko išgyventi Lietuvos žmonėms XX a. vid., nusprendėme, jog būtina pabuvoti Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Sukrėtimas: išėję tylėjome. Gerai, kad tą pačią dieną nukeliavome į Prezidentūrą ir Valstybės pažinimo centrą. Moksleiviai pamatė visą Prezidentūros ansamblį iš vidaus, dabar žiūrėdami žinias, jie galės pasakyti tėvams: „O aš ten buvau!“ Taip pat į svečius mus pakvietė Seimo narys Žygimantas Pavilionis, organizavo mums ekskursiją po Seimo rūmus, pasikalbėjo su vaikais apie šios dienos aktualijas ir ateities planus.
Paskutinę dieną Vilniuje skyrėme pasivaikščiojimui po Užupį ir aplankėme Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur mūsų laukė Rūta Ramanauskienė. Esame jai dėkingi už šiltą priėmimą ir už knygas, kurias ji padovanojo mokyklai.
Savaitė prabėgo, moksleiviai per ją išgyveno savąją Lietuvos istoriją, atrado savąjį Vilnių. Paaugliai fotografavo ir filmavo, o Viktorija Volkova sukūrė filmuką savo Youtube kanalui apie stovyklą. Tad mobilus telefonas jauno žmogaus rankose ne visada yra blogybė. Tikimės, jog jų širdyse liks pasididžiavimas ir meilė savo istorinei gimtinei.
Kelionė nesibaigia – prasideda naujieji mokslo metai, o spalio pabaigoje tęsime savo pradėtą projektą „Lietuva + Airija = Aš“ – priimsime svečius iš Panevėžio, čia – Smaragdinėje saloje. Tad iki pasimatymo!
Jekaterina Bertašienė
Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ mokytoja
Donatos Simonaitienės nuotraukos
