Airijos lietuvių bendruomenė ir lietuviškas teatras „Alternatyva Alternatyvai“ su dideliu džiaugsmu pakvietė Airijos lietuvius į išskirtinį renginį Tallaght teatre, Dubline. Šis renginys ne tik praturtino bendruomenės kultūrinį gyvenimą, bet ir sujungė lietuvius, suteikdamas galimybę pasimėgauti išskirtine vakaro programa ir paminėti Lietuvos Valstybės dieną.
Unikali galimybė pasinerti į teatrą, muziką ir meną vienoje vietoje
Lietuvos Valstybės diena, prasidėjusi Tautiškos giesmės giedojimu Dublino centre, vakare persikėlė į Tallaght teatrą. Žiūrovai rinkosi anksčiau, jungdamiesi į tautiškos giesmės giedojimą prieš spektaklį “Pianistas”
„Būk laimingas, nenusisekęs muzikante, pralošęs gyvenimą!“
Spektaklis „Pianistas“, Vadimo Levanovo mono pjesės „Sudie, derintojau“ adaptacija. „Tai jau antrasis pjesės bandymas pasirodyti jums, mielieji. Pirmąjį kartą spektaklis neįžengė į sceną dėl Airijoje netikėtai iškritusio sniego. Kai sniegas nutirpo, senasis Tallaght teatro pastatas buvo nugriautas, o bestatant naujas patalpas pasaulį suparalyžiavo pandemija. Bet kaip sakoma, viskam savo laikas“, – dalinosi lietuviško teatro “Alternatyva Alternatyvai” vadovė ir spektaklio „Pianistas“ režisierė Laima Prokofjevienė.
Spektaklio herojė, turtingų tėvų duktė, pasakoja apie didžiausią savo gyvenimo nuotykį – meilę pianinų derintojui. Tai išpažintis apie prabudusį moteriškumą, pirmąją meilę ir aistrą. Prisiminimuose moteris krituoja vyresniąją kartą dėl jos silpnumo ir veidmainiškumo, nors pati iš suaugusiųjų pasiėmė ne pačias geriausias savybes. „Būk laimingas, nenusisekęs muzikante, pralošęs gyvenimą!“ – ji nuoširdžiai šaukia jam iš paskos, rydama ašaras ir skaudančia širdimi.
Tačiau pabaiga palieka viltį, kad pirmoji meilė nepraeis be pėdsakų ir leis herojės sielai išmesti visas vidines šiukšles.
V. Levanovo pjesė „Sudie, derintojau“, įvilkta į tragedijos rūbą, įgavo naujas spalvas ir buvo išplėsta nuo vienos moters pasirodymo iki pilnaverčio spektaklio. Šis kūrinys kėlė klausimus apie gyvenimą ir likimą, bei privertė susimąstyti apie skirtingų kartų santykių sudėtingumą, apie laimę ir žmogaus vietą šiame pasaulyje. Mirtina tyla salėje po spektaklio leido manyti, kad jis surado atgarsį žiūrovų širdyse. Tylą nutraukusi gausių aplodismentų banga tai tik patvirtino.
Vaidino Laima Prokofjevienė ir Daiva Birėtienė. Scenografiją ir vizualią reklamą kūrė fotografė Lina Katkutė-Ūsė. Muzikinį takelį įrašė Paula Miežlaiškytė. Garsu ir apšvietimu rūpinosi lietuviško teatro „Alternatyva Alternatyvai“ senbuvis Arūnas Teišerskis.
Spektaklio režisierė Laima Prokofjevienė padėkojo renginio rėmėjams ir žiūrovams jau sparnuota tapusia fraze: „Be jūsų nebūtų ir mūsų.“
Po spektaklio – koncertas
Po spektaklio žiūrovų laukė įspūdingas koncertas. Paula Miežlaiškytė, muzikos mokyklą Lietuvoje lankyti pradėjusi nuo šešerių metų, atliko žinomas lietuviškas dainas ir miuziklų kūrinius, tokius kaip „The Cats“. Paula tęsia savo muzikinį kelią Airijoje, koncertuodama lietuvių bendruomenės renginiuose ir lankydama balso lavinimo pamokas Airijos karališkoje muzikos akademijoje.
Gintė Talmontaitė, universali muzikantė, dainininkė ir kompozitorė, taip pat pasirodė šiame renginyje. Įgyjusi muzikinį išsilavinimą Trinity koledže Dubline, ji kuria kompozicijas filmams ir spektakliams. Jos grupė „Augalai“, kurią sudaro du nariai, šiuo metu užbaigia savo pirmąjį albumą. Gintė dalinasi savo aistra muzikai dainuodama ir mokydama visame Dubline.
Teatro fojė viliojo žiūrovus pasižvalgyti meno kūrinių parodose
Tallaght teatro fojė antrame aukšte pakvietė renginio svečius pasižvalgyti po meno parodas. Čia apsilankiusiųjų žvilgsnius traukė Linos Katkutės-Usės, vaizduojamojo meno portretų fotografės, šedevrais paverčiančios fotosesijas, fotografijų paroda.
“Darau tai, ką trošku daryti ir jaučiuosi laiminga. Noriu tikėti,kad laimingesni tampa ir mane supantys žmonės.”- sakė dailininkė Gintarė Sutkevičienė, sustabdžiusi laiką savo tapybos kūriniuose. Abi parodos suteikė dar daugiau kultūrinės vertės šiam ypatingam vakarui.
Džiaugsmas, kurį mes teikiame kitiems, yra žavus tuo, kad, užuot nublankęs, kaip kiekvienas kitas atspindys, sugrįžta į mus, dar labiau spindėdamas. (V. Hugo)
Parengė: Inga Murauskaitė
