– Gerbiamas Ministre, prašytume Jūsų Airijos lietuviams pristatyti, kokios reformos artimiausiais metais numatomos švietimo, mokslo ir sporto srityse ir kaip jos gali paveikti užsienyje gyvenančius lietuvius?
– Ketiname ir toliau bendradarbiauti su užsienyje gyvenančiais lietuviais, palaikyti ryšius, sudaryti jiems palankias sąlygas, jeigu nuspręstų grįžti į Lietuvą. Ministerija ir toliau padės lietuvių bendruomenėms ir lietuviškoms mokykloms stiprinti ryšius su Lietuva.
Daugybė konkrečių priemonių numatoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame sugrįžtančių iš emigracijos vaikų integracijos plane, kuriam pritarė Vyriausybė. Turime džiaugtis ir rūpintis iš užsienio sugrįžtančiais ar pirmą kartą į Lietuvą atvykstančiais vaikais. Svarbu, kad nei mokykloms, nei tėvams nekiltų jokių baimių, nežinomybės ar sunkumų.
Jau nuo šio rugsėjo veiklą pradės mokyklų, kurios turi patirties priimti grįžtančius vaikus ir gali reikti metodinę pagalbą kitoms mokykloms, tinklas. Į jį įtrauktos dvi dešimtys mokyklų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus miestų ir Kauno, Mažeikių, Tauragės ir Marijampolės rajonų. Vėliau mokyklų tinklas bus plečiamas ir aprėps visas Lietuvos savivaldybes. Taip pat bus parengtos rekomendacijos mokykloms dėl sugrįžtančiųjų priėmimo ir integracijos. Mokytojams, vadovams, mokyklų socialiniams pedagogams, psichologams bus rengiami kvalifikacijos tobulinimo seminarai. 2019 m. pabaigoje planuojami parengti du ugdymo organizavimo modeliai atvykusiems ir sugrįžusiems iš užsienio vaikams. Jie bus išbandomi 10-yje savivaldybių. Numatoma skirti finansavimą, kad klasėse, kuriose mokosi sugrįžusių emigrantų vaikai, dirbtų du mokytojai ar mokytojo padėjėjai, mokinio asistentas. Lėšų poreikis šioms pareigybėms steigti suplanuotas 2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžeto plane.
Planuojama patvirtinti rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą. Ji būtų skirta ikimokykliniam, priešmokykliniam, pradiniam ir pagrindiniam ugdymui. Programoje bus integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys. Programa daugiau skirta užsienio lituanistinėms mokykloms.
Numatoma plėsti nuotolinio mokymosi galimybes. Šiemet vyksta išvykusių į užsienį asmenų nuotolinio mokymosi ir tokio mokymo galimybių tyrimas. Atsižvelgus į jo rezultatus, rengiamasi išplėsti nuotolinio mokymo tinklą ir sukurti nuotolinio mokymo programas.
– Kovo mėnesio pradžioje kartu su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu lankėtės Airijoje, kur buvote susitikę su šalies vadovais, Airijos lietuvių bendruomene, taip pat – švietimo darbuotojais, lituanistinių mokyklų vadovais. Koks Jūsų įspūdis po šių susitikimų, kaip vertinate lituanistinio švietimo padėtį Airijoje ir visame pasaulyje?
– Iki šiol išlieka tik geriausi įspūdžiai. Man džiugu matyti tokią situaciją, kokia yra Airijoje. Lituanistinės mokyklos veikia aktyviai, vaikams suteikia ne tik aukštos kokybės ugdymą, bet juos įtraukia į įvairias bendruomeniškumą skatinančias veiklas. Be to, lituanistinės mokyklos nuolat bendrauja su mūsų ministerija, priima teikiamą metodinę paramą, konsultuojasi, mokytojai pasitelkia nuotolinį mokymąsi. Toks iniciatyvumas rodo, kad lituanistinės mokyklos Airijoje į savo veiklą žiūri atsakingai, joms rūpi išlaikyti aukštą ugdymo kokybę. Visi suprantame, kad svarbiausi yra vaiko interesai, o juos tinkamai tenkinti galime kartu dirbdami, tobulėdami, dalydamiesi gerąja patirtimi.
– Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos yra nepakankamas dėmesys ir parama iš Lietuvos pusės, taip pat – mokyklų statusas ir jų veiklos pripažinimas. Jau daugiau kaip metai diskutuojama dėl atitinkamų įstatymų pataisų, dauguma pritaria, kad reikia labiau remti tas mokyklas, tačiau kol kas situacija nesikeičia. Gal turėtumėt gerų žinių Airijos ir kitų šalių lietuviams?
– Suprasdami, kad lietuviškoms mokykloms užsienyje reikalinga pagalba, kasmet skelbiame konkursą lituanistinio švietimo projektams finansuoti. Konkurso būdu mokykloms suteikiama galimybė gauti finansavimą įvairioms veikloms: bendradarbiavimui su kitomis lituanistinėmis mokyklomis ir Lietuvos švietimo įstaigomis, vaikų ir jaunimo stovykloms, metodinei ir mokomajai medžiagai, tautinei atributikai, mokymo ir kitoms priemonėms įsigyti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt.
Nuo 2014 m. šiems projektams skirta 2 mln. 44 tūkst. Eur, iš kurių daugiau nei 172 tūkst. Eur – Airijos lituanistinių mokyklų projektams.
– Vizito Airijoje metu taip pat lankėtės vienoje iš trijų airiškų mokyklų – Dublino Hartstown Community School, kur dėstomas trumpasis lietuvių kalbos kursas: kokį įspūdį jums paliko šis vizitas ir ką jūs galvojate apie praktiką, kuomet airiškoje mokykloje mokoma lietuvių kalbos? Kuriose pasaulio šalyse dar tai praktikuojama?
– Kad airiškoje mokykloje mokoma lietuvių kalbos – tai labai gera praktika. Pastebime, kad daugiausiai mokinių lituanistinėse mokyklose yra pradinio ugdymo lygmenyje. Airijoje trumpieji lietuvių, kaip paveldėtosios kalbos, kursai padeda tęsti lietuvių kalbos mokymąsi ir toliau. Įvairių kalbų mokymas pagal atvykusių asmenų poreikius yra dažna praktika Skandinavijos šalyse. Manytume, kad užsienio bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys lietuvių kalbos mokytojai yra labai svarbi mokytojų grupė, kuriai galėtų būti teikiama specifinė metodinė pagalba.
– Ar Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja ir toliau tęsti bendradarbiavimą su Airijos kolegomis, kad trumpieji lietuvių kalbos kursai būtų plečiami ir ateityje bei taptų pamoka, įtraukta į pasirenkamųjų mokymo dalykų sąrašą?
– Be abejonės, ir toliau dirbame šia linkme, kad tęstųsi ministerijos ir Lietuvos ambasados Airijoje iniciatyva nuo 2018 m. rugsėjo mėn. trijose bendrojo ugdymo mokyklose Airijoje (Bremore Educate Together Secondary School ir Hartstown Community School Dubline bei Beech Hill College Monaghane) pradėtas įgyvendinti trumpasis (100 val.) lietuvių, kaip paveldėtosios kalbos, kursas. Ministerija nuolat teikia metodinę pagalbą trumpąjį kursą dėstančioms mokytojoms – aprūpina mokymo priemonėmis, literatūra, 2018 m. spalio mėn. organizavo kvalifikacijos tobulinimo seminarą. Tikimės, kad ateityje atsiras ir daugiau bendrojo ugdymo mokyklų Airijoje, kuriose bus mokoma lietuvių kalbos.
– Viešojoje erdvėje jau ilgus metus vyksta diskusija apie emigraciją, apie išvykimą ir išeivių grįžimą. Šiame procese ir diskusijoje lietuvių kalbos mokymas užima labai svarbią vietą. Mūsų žiniomis, Lietuva pastaruoju metu itin didelį dėmesį skiria iš užsienio atvykusių lietuvaičių integracijai į Lietuvos švietimo sistemą – kas jau realiai padaryta ir galbūt jau galima kalbėti apie kokius nors rezultatus?
– Grįžusiam iš užsienio vaikui ugdyti skiriama 30 proc. daugiau lėšų. Mokyklos įpareigotos panaudoti jas pagal grįžusio mokinio poreikį, pvz., skirti papildomų pamokų lietuvių kalbai mokyti, ar pan. Jeigu vaikas visai nemoka lietuvių kalbos, numatyta galimybė, kad jis iki metų gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobiliojoje grupėje. Lietuvių kalbai mokyti išlyginamojoje klasėje skiriama nuo 20 iki 25 valandų per savaitę. Jeigu išlyginamoji klasė nesudaroma, vaikas mokosi kartu su visa bendraamžių klase, jam pritaikoma pagalba: sudaromas individualus planas, konsultuoja mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokytis padeda kiti mokiniai.
2019 metais patvirtintuose bendrojo ugdymo planuose, kuriais mokyklos vadovausis ateinančius dvejus mokslo metus, numatyta, kad sudarant grįžusio mokinio individualų planą, bus galima perskirstyti dalykų pamokas. Pavyzdžiui, jis kurį laiką galės nesimokyti užsienio kalbos, o daugiau laiko skirti lietuvių kalbai mokytis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi ir tą įsipareigojimą įtvirtinusi Vyriausybės plane, kad iki rugsėjo parengs mokykloms rekomendacijas ir 2 modelius, kaip ugdyti vaikus, kai klasėje yra ir sugrįžusių mokinių. Taip pat rengiamasi atnaujinti ir nuotolinio mokymo nuostatas.
2019 m. kartu su pedagogais, turinčiais darbo su sugrįžusių emigrantų vaikais patirties, numatoma parengti lietuvių, kaip antrosios kalbos, mokymo metodinių priemonių sąvadą.
Kuriamas sugrįžusių mokinių registras. Tai padės iš anksto planuoti papildomas lėšas mokykloms, į kurias atvyksta mokinių iš užsienio, numatyti paslaugų plėtrą.
Taip pat kuriame mokyklų, kurios geriau pasirengusios priimti iš užsienio atvykstančius vaikus, tinklą. Jis aprėps visas apskritis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje veikia „vienas langelis“, skirtas iš užsienio planuojantiems parvykti ar jau sugrįžusiems tėvams ir vaikams: iš svetainės galima nusiųsti klausimus Užsienio lietuvių skyriaus darbuotojams, įdiegta ir konsultavimo telefonu paslauga.
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su „Kurk Lietuvai“ kuria mokyklų tinklą, kuris skirtas užtikrinti geresnę iš užsienio atvykusių vaikų integraciją į švietimo sistemą. Tačiau labai trūksta informacijos apie šią ir kitas panašias iniciatyvas, ar nevertėtų tokią informaciją skleisti plačiau, išeiviai, dar prieš grįždami į tėvynę, jau būtų susipažinę su jų vaikų mokymosi galimybėmis Lietuvoje?
– Taip, informacijos sklaida yra būtina, kad susidomėjusiems kiltų kuo mažiau klausimų, o atsakymus rastų vienoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, informacija apie mokyklų tinklą (kaip ir kita grįžtantiesiems svarbi informacija) nuolat skelbiama ir bus toliau skelbiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje. Ją galima rasti: https://www.smm.lt/web/lt/griztantiesiems-i-Lietuva.
– Vyriausybė ruošiasi priimti priemonių planą, kuriame bus įvardytos ir kitos konkrečios priemonės, skirtos visapusiškam vaikų integravimui į švietimo sistemą, gal galėtumėte patikslinti, kokios tai būtų priemonės?
– Apie tai jau užsiminiau atsakydamas į ankstesnį klausimą. Pasikartosiu, kad turime planų Švietimo įstatyme įteisinti mokytojo padėjėjo, mokinio asistento pareigybes, padėsiančias gerinti sugrįžtančiųjų vaikų integraciją mokyklose, 2019 m. planuojame suorganizuoti 8 seminarus, apimančius savivaldybių mokyklų, dirbančių su sugrįžtančiais ir atvykstančiais mokiniais, tinklo nares, kuriuose dalyvaus per 300 administracijos atstovų, mokytojų, socialinių pedagogų ir psichologų. 2019 m. planuojama patvirtinti rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą, apimančią ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenis, susietus su mokinių amžiumi ir lietuvių kalbos mokėjimo lygiais pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Programoje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys. Programa, kaip minėta, skirta užsienio lituanistinėse mokyklose besimokantiems mokiniams, tinkama ir pasirengti grįžimui į Lietuvos mokyklas.
– Gražus Jūsų vadovaujamos ministerijos ir Airijos lietuvių bendradarbiavimo pavyzdys – jau tradiciniu tapęs Airijos lietuvių lituanistinių mokyklų mokinių konkursas, skirtas Kovo 11-ai. Konkursas kasmet susilaukia labai didelio dėmesio. Ar ministerija neplanuoja ateityje rengti daugiau tokių projektų, skatinančių domėjimąsi Lietuva tiek Airijoje, tiek kitose šalyse, kur yra didelės lietuvių bendruomenės?
– Nuoširdžiai džiaugiuosi šia iniciatyva, gyvuojančia jau keletą metų. Atkreipčiau dėmesį, kad šis konkursas prasidėjo ne nuo ministerijos Lietuvoje, bet aktyvioje Airijos lietuvių bendruomenėje, kartu su ją palaikančia LR ambasada Airijoje. Ką mes matome? Kad Airijoje gyvenantiems lietuviams svarbu susitelkti, kalbėtis apie Lietuvą ir šias žinias apie šalį bei meilę Lietuvai perduoti savo vaikams. Nesumeluosiu, bet tos meilės pavyzdys įkvepia ir mus, gyvenančius Lietuvoje. Konkursas Airijoje – vienas iš puikių pavyzdžių, kaip galima dalytis šiomis vertybėmis.
Be abejo, ministerija pagal išgales prisidės prie panašių projektų organizavimo. Tačiau iniciatyva ir poreikis, mano manymu, turėtų prasidėti pačioje lietuvių bendruomenėje. Jei jis bus, mes džiaugsimės galėdami prisidėti savo dėmesiu, darbu ar kitu indėliu.
– Manome, kad išeivijos vaikus paskatintų domėtis Lietuva ir įvairios programos, kuriose dabar gali dalyvauti Lietuvoje gyvenantys mokiniai, pavyzdžiui, „Kultūros pasas“. Ar neplanuojama ateityje suteikti tokią galimybę ir išeivijoje gyvenantiems lietuvaičiams, atvykstantiems į Lietuvą, pavyzdžiui, atostogų metu?
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kultūros ministerijos vykdoma Kultūros paso programa gali naudotis tik Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos. Tačiau į Lietuvą atvykusiems vaikams yra kita galimybė – Kultūros ministerija organizuoja kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį apsilankymus Lietuvos muziejuose nemokamai. Šia paslauga kviečiame pasinaudoti iš užsienio vasaroti grįžusius vaikus ir jų tėvus bei giminaičius. Stiprindami tokį tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiame organizuoti kaip galima daugiau užimtumo programų.
– Integracija grįžus į Lietuvą vyktų sklandžiau, jeigu išeivių vaikai užsienio šalyse aktyviai mokytųsi lietuvių kalbos. Pavyzdžiui, Airijoje veikia 17 savaitgalio lituanistinių mokyklų, trijose airiškose taip pat galima mokytis lietuvių kalbos, tačiau tik 5-7 procentai čia gyvenančių lietuvių vaikų sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Neretai girdime tėvų argumentą: „neplanuojame grįžti į Lietuvą, tad nėra ir poreikio vaikams mokytis lietuvių kalbos“. Ką galėtumėt atsakyti šiems tėveliams ir kaip galėtumėt motyvuoti jaunąją išeivijos kartą mokytis lietuvių kalbos?
– Teko girdėti iš užsieniečių, nusprendusių mokytis lietuvių kalbos, kad šį sprendimą nulėmė lietuvių kalbos grožis. Jauniems žmonėms, paaugliams lietuvių kalba gali tapti jų išskirtinumo iš grupės ženklas. Kiekvienam žmogui jo gimtoji kalba yra svarbiausias tautinės tapatybės ženklas. Ir tai nebūtina sieti su (ne)grįžimu į gimtąją valstybę. Tikime, kad pozityvus šeimų požiūris į lietuvių kalbos ir kultūros ugdymą turi didelę reikšmę vaiko pasirinkimui. Žinoma, vaiko antros ar trečios kalbos mokymosi gebėjimų pamatas statomas pirmosios kalbos pagrindu, todėl svarbu išmokti ir turtinti savo gimtąją kalbą.
– Lituanistinės mokyklos sėkmingai veiklai labai svarbūs yra mokytojai, kurie dažnai dirba be deramo atlygio, daugiau visuomeniniais pagrindais. Ar ministerija neplanuoja paskatinti šių žmonių?
– Ministerija nuolat teikia metodinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų mokytojams. Per neformaliojo lituanistinio švietimo projektus mokytojai gali įsigyti reikalingos metodinės medžiagos. Taip pat remiami kvalifikacijos tobulinimo renginiai.
Antrus metus aktyviai lietuvių kalbą ir pilietines vertybes ugdantys mokytojai, dėstytojai pagerbiami Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija.
– Nuo šių metų pradžios ministerijai priskirtos ir sporto kuravimo funkcijos. Airijoje jau daug metų pastebime, kad sportinė veikla labai vienija išeivius ir jie pasiekia puikių rezultatų. Kalbant apie Airiją, didžiuojamės mūsų krepšininkų, futbolininkų, lengvaatlečių ir kitų sportininkų pasiekimais. Jie Airijoje ir už jos ribų taip pat garsina ir Lietuvos vardą. Tačiau mūsų nuomone, iki šiol dėmesys išeivijos sportininkams mėgėjams iš Lietuvos pusės nebuvo pakankamas. Ar neplanuojama artimoje ateityje daugiau dėmesio skirti išeiviams ir sporto srityje?
– Nuo šių metų sausio 1 d., įsigaliojus naujam Sporto įstatymui, valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Sporto projektams finansuoti skiriama suma padvigubėjo iki 13,2 mln. eurų. Nauja tai, kad nebeliko nuostatų, ribojančių galimybę kitose šalyse įsisteigusiems juridiniams asmenims pateikti projektus ir gauti finansavimą. Kitaip tariant, nuo šių metų ir visos užsienio lietuvių bendruomenės gali kreiptis į Sporto rėmimo fondo dėl įvairių sporto projektų finansavimo.
– Naudodamiesi proga, norėtume paklausti: ar planuojate vėl atvykti į Airiją ir susitikti su tautiečiais, apsilankyti Airijoje savaitgaliais veikiančiose lituanistinėse mokyklose?
– Labai vertinu galimybes susitikti su užsienyje esančiais mūsų tautiečiais ir išgirsti, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais jie gyvena. Tikiu, kad bus progų ateityje aplankyti ir daugiau lituanistinių mokyklų Airijoje.
– Kokios galimybės užsienyje lituanistinėse mokyklose dirbantiems mokytojams gauti, pavyzdžiui, metodininko laipsnį/kvalifikaciją, kurią gali gauti Lietuvoje dirbantys mokytojai?
– Šiuo metu kvalifikacinės kategorijos gali būti suteiktos kai kurių užsienyje veikiančių formaliojo lituanistinio švietimo mokyklų mokytojams. Pagalbą mokytojams rengiantis atestacijai teikia ir sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo priima Vilniaus lietuvių namų atestacinė komisija. Kvalifikacinių kategorijų teikimo užsienio neformaliojo švietimo lituanistinių mokyklų mokytojams praktikos dar nėra.
Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai užsienyje mokytojais dirbantiems Lietuvos piliečiams yra rekomendacinio pobūdžio, taigi turime galimybes svarstyti platesnį jų taikymą. Keli svarbūs žingsniai šiame kelyje jau žengti – Švietimo ir mokslo institucijų registre veikia Lituanistinio švietimo įstaigų registras, o neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigų mokytojų pedagoginė veikla lituanistinio švietimo srityje užsienyje gali būti įskaitoma į jų pedagoginio darbo stažą, o tai yra svarbu siekiant kvalifikacinių kategorijų.
– Dėkojame Jums už išsamius atsakymus, taip pat sveikiname užėmus labai svarbias ir atsakingas pareigas ir linkime sėkmės įgyvendinant įvairias reikalingas permainas švietimo, mokslo ir sporto srityje.
